Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos J. B. atstovei Dianai Višinskienei, atsakovės Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos atstovui Giedriui Galentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. G., nedalyvaujant pareiškėjai J. B., trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Renavita“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovei Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. G. ir UAB „Renavitas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Komisijos 2010-08-30 vykusiame posėdyje 52 klausimu buvo svarstomas Įmonių bankroto valdymo departamento prie LR ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2010-05-12 rašto Nr. (6.26)A2-1580 „Dėl nuobaudos skyrimo“ svarstymas. Komisija buvo informuota, kad Departamente 2009-11-24 buvo gautas advokato Georgijaus Zavtrakovo 2009-11-19 skundas „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ įgalioto asmens R. G. veiksmų“. Gavus UAB „Techneta“ administratoriaus UAB „Renavita“ atsakymą ir dokumentų kopijas į skunde keliamus klausimus, kuriame nurodoma, kad vyksta teisminiai ginčai tarp suinteresuotų šalių - buvusių ir esamų UAB „Techneta“ vadovų, Departamentas advokatui Georgijui Zavtrakovui atsakė 2009-12-09 raštu Nr. (6.14)A2-3596, pranešdamas, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nuostatomis, sustabdomas jo skundo nagrinėjimas iki pasibaigs aukščiau minėti teisminiai ginčai. Departamente 2010-04-01 buvo gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-01 sprendimas panaikinti Departamento 2009-12-09 sprendimą Nr. (6.14)A2-3596 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ ir įpareigoti tęsti administracinę procedūrą. Departamentas 2010-04-16 raštu informavo pareiškėją, kad 2010-04-16 įsigaliojus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui, Departamentas tęs jos 2009-11-19 skundo „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ įgalioto asmens R. G. veiksmų“ nagrinėjimą. Veiklos tikrinimo metu buvo nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2009-06-25 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Techneta“, administratoriumi paskyrė UAB „Renavita“, nutartis įsiteisėjo 2009-07-08. UAB „Renavita“ l.e.p. direktorius R. L. 2009-07-07 suteikė (išrašė) įgaliojimą bendrovės darbuotojui R. G. atlikti bankrutuojančios UAB „Techneta“ bankroto procedūras. Kauno apygardos teismas 2009-07-15 nutartimi panaikino įsiteisėjusią teismo 2009-06-25 nutartį, kuria UAB „Techneta“ iškelta bankroto byla. Taip pat teismas 2009-07-23 nutartimi ištaisė rašytinį apsirikimą 2009-07-15 dienos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje ir tekstą „nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą“ pakeitė tekstu „Nutartis atskiruoju skundu neskundžiamą“. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-03 nutartyje dėl D. B., suinteresuotų asmenų J. B. ir R. J. atskirųjų skundų dėl teismo 2009-10-19 nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Techneta“ konstatavo, kad UAB „Renavita“ ir jos įgaliotas asmuo R. G. neteko įgaliojimų veikti bankrutuojančios UAB „Techneta“ vardu, tačiau UAB „Renavita“ įgaliotas asmuo R. G. ir po 2009-07-15 vykdė UAB „Techneta“ bankroto procedūras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktu, administratorių veiklos kontrolės, kurią atlieka Departamentas, objektas yra bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų, reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų (rezoliucijų, nutarčių, sprendimų ir t. t.), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, Departamentas galėjo vertinti UAB „Renavita“ ir jos įgalioto asmens R. G. veiksmus, atliekant bankrutuojančios UAB „Techneta“ bankroto procedūras laikotarpiu nuo 2009-07-08 (teismo 2009-06-25 nutarties iškelti UAB „Techneta“ bankroto bylą įsiteisėjimo diena) iki 2009-07-15 (teismo 2009-07-15 nutarties, kuria buvo panaikinta įsiteisėjusi 2009-06-25 nutartis, diena). Pagal Kauno apygardos teismo 2009-06-25 nutartį, teismas, iškėlęs UAB „Techneta“ bankroto bylą, įpareigojo administratorių per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos apie iškeltą bylą pranešti kitiems (Juridinių asmenų registrui, ieškovui, atsakovui - UAB „Techneta“, administratoriui pranešė pats teismas) Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 3 p. nustatytiems asmenims bei atlikti šio įstatymo 10 str. 4 d. 4 p. numatytus veiksmus. Vykdydamas nutartyje nurodytus įpareigojimus, administratorius 2010-07-10 pateikė Departamentui prašymą dėl informacijos apie juridinio asmens bankroto paskelbimą. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 19 str. 1 d. nuostatomis, administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams. To paties įstatymo 10 str. 7 p. 2 d. nuostatomis, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Vykdydamas minėtas įstatymo nuostatas, administratorius 2009-07-08 raštais įspėjo UAB „Techneta“ direktorių (valdyba sudaryta nebuvo) S. J. ir bendrovės darbuotojus apie būsimą darbo sutarčių nutraukimą. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius 2009-07-17 pranešimu apie tai informavo Kauno darbo biržą. Administratorius taip pat informavo Departamentą ir pateikė dokumentų kopijas, kad atlikdamas UAB „Techneta“ bankroto procedūras, nutarties iškelti UAB „Techneta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną nuvyko į UAB „Techneta“ patalpas, esančias Ateities pl. 34, Kaunas ir pradėjo vykdyti bankroto procedūras, t. y. supažindino UAB „Techneta“ direktorių, akcininkus ir darbuotojus su įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Techneta“, įteikė UAB „Techneta“ direktoriui S. J. 2009-07-08 įsakymą Nr. 1/TEC-2009 dėl UAB „Techneta“ įmonės valdymo organų įgaliojimų netekimo, antspaudų bei dokumentų perdavimo ir kitų administratoriaus įgalioto asmens nurodymų ir 2009-07-08 įsakymą Nr. 2/TEC-2009 dėl UAB „Techneta“ atskaitomybės sudarymo ir turto bei dokumentų perdavimo. Taip pat administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 4 p. ir 5 p. reikalavimus, 2009-07-08 sudarė Techninės saugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Techneta“ turto apsaugos ir atidarė UAB Medicinos banke atskirą sąskaitą lėšoms bankroto proceso metu kaupti. Dėl to Departamentas turėjo pagrindo teigti, kad UAB „Renavita“ ir jos įgalioto asmens R. G. veiksmai, atliekant UAB „Techneta“ bankroto procedūras per laikotarpį (nuo 2009-07-08 iki 2009-07-15), atitiko teisės aktų, reglamentuojančių bankroto procedūras, reikalavimus, tačiau R. G. veiksmus po 2009-07-15 dienos, t. y. ir toliau vykdomas UAB „Techneta“ bankroto procedūras, vertintino kaip neprofesionalius. Departamento nuomone, UAB „Renavita“ įgaliotas asmuo R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009-07-20 įsakymu Nr. 4-337 patvirtinto Bankroto administratorių elgesio kodekso 11.2 p. nuostatas. Posėdyje dalyvavę UAB „Renavita“ įgalioti asmenys R. G. ir advokatė Mida Vengeliauskaitė, paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2009-06-25 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Techneta“. Nutartis įsiteisėjo 2009-07-08. Kauno apygardos teismas 2009-07-15 nutartimi tenkino pareiškėjų UAB „Techneta“ akcininkių R. J. ir J. B. atskirąjį skundą, panaikino savo 2009-06-25 nutartį, paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei nurodė, kad dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Esant tokiam teismo sprendimui, administratorius sprendė iki Kauno apygardos teismo 2009-07-15 nutarties įsiteisėjimo vykdyti bankroto procedūrą pagal įsiteisėjusią 2009-06-25 nutartį. Ieškovas UAB „Sedonita“ 2009-07-15 Kauno apygardos nutartį apskundė atskiruoju skundu 2009-07-15 nutartyje nurodyta tvarka. Kauno apygardos teismas 2009-07-23 nutartimi ištaisė rašytinį apsirikimą rezoliucinėje dalyje ir tekstą „nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą“ pakeitė tekstu „Nutartis atskiruoju skundu neskundžiama“ ir 2009-07-23 nutartimi nusprendė atskirąjį skundą dėl 2009-07-15 nutarties atsisakyti priimti ir skundą grąžinti UAB „Sedonita“. Ieškovė UAB „Sedonita“ atskiraisiais skundais apskundė minėtas 2009-07-23 Kauno apygardos teismo nutartis. Taigi prasidėjęs apeliacinis procesas dėl 2009-07-15 Kauno apygardos teismo nutarties galiojimo tęsėsi ir administratorius toliau vykdė UAB „Techneta“ bankroto procedūrą vadovaudamasis įsiteisėjusia 2009-06-25 Kauno apygardos teismo nutartimi. Kauno apygardos teismo nutartis dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą dėl 2009-07-15 nutarties ir skundą grąžinti UAB „Sedonita“ įsiteisėjo 2009-11-26, Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi netenkinus ieškovo UAB „Sedonita“ atskirojo skundo ir palikus galioti Kauno apygardos teismo 2009-07-23 nutartį. Tokiu būdu 2009-11-26 pasibaigė apeliacinis procesas dėl Kauno apygardos teismo 2009-07-15 nutarties ir galutinai išspręstas klausimas dėl 2009-07-15 Kauno apygardos teismo nutarties galiojimo. Kauno apygardos teismas 2009-10-19 nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Techneta“, tačiau ieškovas D. B. atskiruoju skundu apskundė minėtą Kauno apygardos teismo nutartį, kaip vieną iš motyvų nurodydamas, kad galiojant 2009-06-25 įsiteisėjusiai nutarčiai, teismas negalėjo antrą kartą nagrinėti ieškovo ieškinio atsakovui, o tuo labiau priimti priešingą 2009-06-25 nutarčiai sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-03 nutartimi tenkino ieškovo D. B. atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2009-10-19 nutartį panaikino ir bylą grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2009-11-04 nutartimi įpareigojo bankroto administratorių perduoti turtą UAB „Techneta“. UAB „Renavita“ ir D. B. atskiraisiais skundais skundė minėtą Kauno apygardos teismo nutartį, tačiau Kauno apygardos teismas 2010-02-23 nutartimi atsisakė D. B. ir UAB „Renavita“ skundus priimti ir nusprendė grąžinti juos padavusiems asmenims. UAB „Renavita“ Kauno apygardos teismo 2010-02-23 nutartį skundė atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010-05-27 nutartimi UAB „Renavita“ atskirojo skundo netenkino ir paliko galioti 2010-02-23 Kauno apygardos teismo nutartį. UAB „Renavita“ ruošė kasacinį skundą dėl 2010-05-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, tačiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2010-07-02 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010, išaiškinus teismo sprendime nustatytų faktų prejudicialumo pagrindus, savo ketinimų atsisakė. Administratorius stengėsi įvykdyti Kauno apygardos teismo 2009-11-04 nutartį, tačiau dėl UAB „Techneta“ akcininkų konflikto, kurio faktą patvirtino Kauno apygardos teismas 2010-06-16 nutartimi, turėjo problemų su tinkamo UAB „Techneta“ įgalioto asmens nustatymu. UAB „Techneta“ akcininkų konfliktas tęsiasi ir šiuo momentu, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutartimi buvo nustatytas visiškas UAB „Techneta“ turto administravimas ir UAB „Techneta“ turto administratoriumi paskirtas Gintaras Gelčys. Po 2009-08-28 UAB „Techneta“ visuotinio akcininkų susirinkimo įvyko dar trys (2010-03-22, 2010-04-14, 2010-05-10) bendrovės akcininkų susirinkimai, kuriuose spręsti UAB „Techneta“ valdymo klausimai. Šių akcininkų susirinkimų sprendimus, susijusius su UAB „Techneta“ valdymu, jos akcininkas S. J. ieškiniu apskundė Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas byloje pagal S. J. ieškinį dėl UAB „Techneta“ 2010-03-22, 2010-04-14, 2010-05-10 visuotinių akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, išnagrinėjo ir S. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei 2010-08-18 nutartimi jo netenkino, nurodęs, kad galiojant 2009-11-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutarčiai R. B., nepaisant naujai priimtų akcininkų sprendimų, negali atlikti bet kokių veiksmų įmonės vardu, todėl prašymas atmestinas kaip nereikalingas ir jau išspręstas civ. byloje Nr. 2-1034-375/2010 (2009-11-19 nutartimi). UAB „Techneta“ bankroto byloje sprendimas nėra priimtas iki šio momento, nes Kauno apygardos teismas susiduria su ta pačia problema, kurią sprendė ir administratorius, siekdamas įvykdyti 2009-11-04 Kauno apygardos teismo nutartį. Skirtingus duomenis apie UAB „Techneta“ veiklos rezultatus teismui pateikė S. J. ir R. B., abu save įvardiję UAB „Techneta“ administracijos vadovais, todėl Kauno apygardos teismas 2010-07-23 nutartimi įpareigojo byloje dalyvaujančius asmenis pranešti apie nutartyje nurodytą aplinkybę, ar teismas gali vadovautis viešaisiais registro duomenimis ir reikalauti iš R. B. finansinių UAB „Techneta“ duomenų. Tolimesnė bylos eiga nežinoma, UAB „Techneta“ mokumo klausimas neišspręstas. Komisijos nariai, išnagrinėję papildomai pateiktus dokumentus ir išklausę nurodytų asmenų paaiškinimo, taip pat atsižvelgdami į Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-03 nutartį dėl D. B., suinteresuotų asmenų J. B. ir R. J. atskirųjų skundų dėl teismo 2009-10-19 nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Techneta“ ir kurioje pirmą kartą buvo pasisakyta dėl UAB „Renavita“ įgalioto asmens R. G. įgaliojimų bei R. G. veiksmų po šios nutarties, t. y. dokumentų ir turto perdavimo turėjo pagrindo spręsti, kad administratoriaus UAB „Renavita“ įgaliotas asmuo R. G. nepažeidė teisės aktų reikalavimų, vykdydamas bankroto procedūras, UAB „Techneta“. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-03-23 įsakymo Nr. 4-107 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 3 bei 4 p., komisija sudaroma penkeriems metams, jos sudėtį įsakymu tvirtina Lietuvos Respublikos ūkio ministras. Nuostatų 11 p. nustatyta, kad komisija priima sprendimus posėdyje dalyvaujančių ir Nuostatų 17 p. nustatyta tvarka savo nuomonę pareiškusių Komisijos narių paprasta balsų dauguma. Posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai balsuoja atvirai. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Posėdžiui pirmininkaujančio asmens balsas. Pažymėjo, kad sprendimas ginčijamu klausimu buvo priimtas Komisijai balsuojant vienbalsiai (b. l. 71-77).

Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo R. G. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iki teismo sprendimų UAB „Techneta“ bankroto byloje teismų praktikoje buvo taikoma bendra civilinė procesinė taisyklė, numatyta LR CPK 301 str. 1 d, kad apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmos instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), t. y. įsiteisėję teismo sprendimai (įsakymai, nutartys) apeliacine tvarka negali būti revizuojami. Kauno apygardos teismo 2009-06-25 nutartis vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 13 d. įsiteisėjo 2009-07-08. Administratoriaus veiksmai administruojant UAB „Techneta“ nuo 2009-07-08 iki 2009-07-15 pripažinti teisėtais ir profesionaliais. Jeigu teismas atskirąjį skundą padavusius asmenis būtų įtraukęs į bylą trečiaisiais asmenimis ir jų prašymu atnaujinęs terminą apeliaciniam skundui paduoti bei priėmęs 2009-07-15 nutartį, teisinė situacija, susijusi su 2009-06-25 nutarties galiojimo pabaiga būtų aiški. Tačiau teismas to nepadarė, naikinosi įsiteisėjusią 2009-06-25 nutartį, dar daugiau - nurodė, kad dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Administratorius vadovavosi Kauno apygardos teismo 2009-07-15 nutartyje nurodyta teismo sprendimo apskundimo tvarka, todėl sprendė, kad vadovaujantis LR CPK 279 str. 1 d. 335 str. 2009-07-15 nutartis galėjo įsiteisėti 2009-07-23, jeigu nebūtų buvusi apskųsta, t. y. neįsiteisėjusi nutartis nepanaikino įsiteisėjusios 2009-06-25 nutarties galiojimo. 2009-07-15 nutartį ieškovas UAB „Sedonita“ 2009-07-22 apskundė atskiruoju skundu, Kauno apygardos teismas 2009-07-23 nutartimi ištaisė rašytinį apsirikimą rezoliucinėje dalyje ir tekstą „nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą“ pakeitė tekstu „Nutartis atskiruoju skundu neskundžiama“ ir 2009-07-23 nutartimi nusprendė atskirąjį skundą dėl 2009-07-15 nutarties atsisakyti priimti ir skundą grąžinti UAB „Sedonita“. Šios nutartys skundžiamos vadovaujantis LR CPK 334 str. 1 d. 1 p., 315 str. 4 d., 276 str. 4 d., t. y. įsiteisėja vadovaujantis LR CPK 279 str. 1 d. 335 str. 2009-07-23 nutartis dėl atsisakymo priimti UAB „Sedonita“ atskirąjį skundą dėl 2009-07-15 nutarties ir skundą grąžinti UAB „Sedonita“ įsiteisėjo 2009-11-26, Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi netenkinus UAB „Sedonita“ atskirojo skundo. Tokiu būdu UAB „Sedonita“ atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2009-07-23 nutarties ištaisyti rašytinius apsirikimus 2009-07-15 nutartyje tapo beprasmis, ką pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-03 nutartyje, todėl apeliacine tvarka nebuvo nagrinėtas. Kauno apygardos teismo 2009-07-15 nutarties įsiteisėjimo problema buvo apeliacine tvarka revizuojamų pirmos instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo dalykas, ir faktas, kad nutartis skundžiama/neskundžiama, iki 2009-11-26 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimo buvo ginčo šalių vertinimo, o ne sprendimo vykdymo klausimas. Dėl UAB „Techneta“ valdymo akivaizdžiai konfliktuoja UAB „Techneta“ akcininkai S. J., R. J., J. B. ir jos sutuoktinis R. B. Ši faktinė aplinkybė nustatyta ir konstatuota Kauno apygardos teismo 2010-06-16 nutartyje, kurioje teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-19 nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal S. J. ieškinį atsakovui UAB „Techneta“, tretiesiems asmenims J. B., R. J. ir sustabdytas 2009-08-28 UAB „Techneta“ visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimų, tame tarpe atšaukti S. J. iš UAB „Techneta“ direktoriaus pareigų ir UAB „Techneta“ direktoriumi paskirti R. B., galiojimas. Dėl minėtos faktinės aplinkybės egzistavimo, net ir ignoruodamas, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtą 2009-07-15 Kauno apygardos teismo nutarties dėl sprendimo apskundimo tvarkos dalį, administratorius objektyviai galėjo turėti ir turėjo sunkumų vykdant 2009-07-15 ir 2009-11-04 Kauno apygardos teismo nutartis. 2009-08-28 paskirtasis naujasis UAB „Techneta“ direktorius R. B. ne tik kad neinformavo administratoriaus apie šį faktą, bet sąmoningai slėpė informaciją 2009 m. spalio viduryje pateikė įgaliojimą atstovauti UAB „Laubriga“ interesus UAB „Techneta“ kreditorių susirinkime. Apie R. B. išrinkimą UAB „Techneta“ direktoriumi administratorius sužinojo tik iš išviešintos VĮ Registrų centras informacijos, kurią pastarasis 2009-11-12 pranešimu Nr. S-J-2859-2020/13 dėl klaidos ištaisymo paneigė, ir 2009-11-04 Kauno apygardos teismo nutarties. Esant neaiškiai situacijai dėl tinkamo UAB „Techneta“ atstovo, administratorius sprendė, bet kokie turto ir dokumentų perdavimo R. B. ar S. J. veiksmai sukeltų bet kurios iš konfliktuojančių šalių nepasitenkinimą, šiuo atveju pretenzijas reiškia R. J., J. B. ir R. B.. Administratorius, gavęs 2009-11-04 Kauno apygardos teismo nutartį ir 2009-11-06 antstolio Sauliaus Užkuraičio Patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) per 10 dienų įvykdyti 2009-11-04 Kauno apygardos teismo nutarties rezoliucinę dalį, rengėsi nutartį antstolio nustatytu laiku įvykdyti, tačiau tam sutrukdė VĮ Registrų centras 2009-11-12 pranešimas Nr. S-J-2859-2020/13 dėl klaidos ištaisymo. 2009-11-20 antstolis M. P. įteikė jam Patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo, kad 2009-11-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi sustabdytas atsakovo 2009-08-28 neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimų galiojimas. Gavęs šią nutartį, administratorius UAB „Techneta“ turtą ir dokumentus norėjo perduoti S. J., tačiau pastarasis pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-01 nutartį, kurioje konstatuota, kad UAB „Techneta“ neturi faktinio vadovo, ir perimti turtą bei dokumentus atsisakė. Administratorius po 2010-02-03 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pareikalavo, kad S. J., kurio atšaukimas iš UAB „Techneta“ direktoriaus pareigų buvo sustabdytas 2009-11-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, perimtų UAB „Techneta“ turtą ir dokumentus. S. J. 2010-02-09 turtą ir dokumentus perėmė. Taip pat nurodo, kad antstolio Sauliaus Užkuraičio 2009-11-17 surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas, buvo nepagrįstas. Gavęs iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro pranešimą, kad VĮ Registrų centras juridinių asmenų registras įvertino UAB „Techneta“ 2009-10-30 prašymą dėl klaidos UAB „Techneta“ registro duomenyse ištaisymo ir ištaisė juridinių asmenų registro duomenis, administratorius, vadovaudamasis LR CK 4.262 str., 2009-11-16, kaip vienintelis registruotas UAB „Techneta“ atstovas, įteikė pareiškimą antstoliui Sauliui Užkuraičiui dėl išieškojimo atsisakymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, Antstolis Saulius Užkuraitis 2009-11-17 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, ir, remdamasis šiuo aktu, 2009-11-17 pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su reikalavimu skirti baudą administratoriaus įgaliotam asmeniui, t. y. jam. Bylos nagrinėjimo metu antstolis suprato savo klaidą dėl 2009-11-17 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akto surašymo nepagrįstumo ir baigiamųjų kalbų metu savo reikalavimo atsisakė, o Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-26 nutartimi atsisakymą nuo pareiškimo priėmė ir bylą nutraukė. Kauno apygardos teismo 2009-11-04 nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės kad administratorius ir jo įgaliotas asmuo piktybiškai nevykdo teismo nutarties (2009-07-15), ignoruoja Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, 2009-07-15 nutarties piktybiškas nevykdymas pažeidžia įmonės akcininkų teises, įmonė patiria nuostolius ir tai pagrindas akcininkams kreiptis į teismą, kad administratorius (Apeliantas) įmonei atlygintų nuostolius, kurie susidarė dėl teismo nutarties tyčinio nevykdymo neturi prejudicinės reikšmės, nes tam, kad teismo sprendimui būtų pripažinta prejudicinė reikšmė, turi būti konstatuotas visetas reikšmingų prielaidų: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010). Teismo nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo UAB „Techneta“ bankroto bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, todėl neturi jokios teisinės reikšmės. Administratorius stengėsi įvykdyti Kauno apygardos teismo 2009-11-04 nutartį, tačiau dėl UAB „Techneta“ akcininkų konflikto, kurio faktą patvirtino Kauno apygardos teismas 2010-06-16 nutartimi, turėjo problemų su tinkamo UAB „Techneta“ įgalioto asmens nustatymu. UAB „Techneta“ akcininkų konfliktas tęsiasi ir šiuo momentu, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutartimi buvo nustatytas visiškas UAB „Techneta“ turto administravimas ir UAB „Techneta“ turto administratoriumi paskirtas Gintaras Gelčys. Po 2009-08-28 UAB „Techneta“ visuotinio akcininkų susirinkimo įvyko dar trys (2010-03-22, 2010-04-14, 2010-05-10) bendrovės akcininkų susirinkimai, kuriuose spręsti UAB „Techneta“ valdymo klausimai. Šių akcininkų susirinkimų sprendimus, susijusius su UAB „Techneta“ valdymu, jos akcininkas S. J. ieškiniu apskundė Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas byloje pagal S. J. ieškinį dėl UAB „Techneta“ 2010-03-22, 2010-04-14, 2010-05-10 visuotinių akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, išnagrinėjo ir S. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei 2010-08-18 nutartimi jo netenkino, nurodęs, kad galiojant 2009-11-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutarčiai R. B., nepaisant naujai priimtų akcininkų sprendimų, negali atlikti bet kokių veiksmų įmonės vardu, todėl prašymas atmestinas kaip nereikalingas ir jau išspręstas civ. byloje Nr. 2-1034-375/2010 (2009-11-19 nutartimi). UAB „Techneta“ bankroto byloje sprendimas nėra priimtas iki šio momento, nes Kauno apygardos teismas susiduria su ta pačia problema, kurią sprendė ir administratorius, siekdamas įvykdyti 2009-11-04 Kauno apygardos teismo nutartį. Skirtingus duomenis apie UAB „Techneta“ veiklos rezultatus teismui pateikė S. J. ir R. B., abu save įvardiję UAB „Techneta“ administracijos vadovais, todėl Kauno apygardos teismas 2009-07-23 nutartimi įpareigojo byloje dalyvaujančius asmenis pranešti apie nutartyje nurodytą aplinkybę, ar teismas gali vadovautis viešaisiais registro duomenimis ir reikalauti iš R. B. finansinių UAB „Techneta“ duomenų. Tolimesnė bylos eiga nežinoma, UAB „Techneta“ mokumo klausimas neišspręstas. Atsakovas, priešingai nei teigia pareiškėja, posėdyje nagrinėjo administratoriaus veiksmus visoje pareiškėjos skundo ir 2010-05-12 Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos rašto Nr. (6.26)A2-1580 apimtyje, susipažino su trečiųjų asmenų pateiktais papildomais įrodymais, atsiradusiais po minėto departamento rašto priėmimo, surinktų įrodymų apimtyje įvertino jo veiksmus bei teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų todėl nuobaudos neskyrė (b. l. 117-120).

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Renavita“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjo ir atsakovės atstovų, trečiojo suinteresuotojo asmens paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Techneta“ atstovas advokatas Georgijus Zavtrakovas 2009-11-19 su skundu kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos, prašydamas iš bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ įgalioto asmens R. G. išreikalauti nuomos sutartis bei kitus dokumentus, taip pat įvertinti R. G. veiksmus, kuriais buvo pažeistos UAB „Techneta“ teisės ir teisėti interesai, ir išspręsti R. G. atsakomybės dėl netinkamo bankroto administratoriaus funkcijų vykdymo bei atitikimo nustatytiems bankroto teisinių paslaugų teikimo kvalifikaciniams reikalavimams klausimą (b. l. 81-83). Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos 2010-05-12 raštu Nr. (6.26)A2-1580 nustatė, kad UAB „Renavita“ ir jos įgalioto asmens R. G. veiksmai, atliekant UAB „Techneta“ bankroto procedūras laikotarpiu nuo 2009-07-08 iki 2009-07-15, atitiko teisės aktų, reglamentuojančių bankroto procedūras, reikalavimus, tačiau veiksmai, atlikti po 2009-07-15, t. y. ir toliau vykdant UAB „Techneta“ bankroto procedūras, vertintini kaip neprofesionalūs. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, manydamas, kad R. G. pažeidė Bankroto administratorių elgesio kodekso 11.2 p. nuostatas, kreipėsi į atsakovę Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl nuobaudos R. G. skyrimo (b. l. 61-63). Atsakovė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija, 2010-08-30 posėdyje apsvarsčiusi Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2010-05-12 raštą Nr. (6.26)A2-1580 „Dėl nuobaudos skyrimo“, 2010-09-01 protokoliniu sprendimu Nr. B-7, nusprendė administratoriaus UAB „Renavita“ įgaliotam asmeniui R. G. nuobaudos neskirti (b. l. 101-105). Kaip nurodė teismo pasėdyje atsakovės atstovas, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos protokolinio sprendimo motyvai nurodyti jo 5 puslapyje, kur nurodyta, kad tokį sprendimą komisijos nariai priėmė išnagrinėję papildomai pateiktus dokumentus ir išklausę nurodytų asmenų paaiškinimo, o vykusios diskusijos dėl šio sprendimo jame neatsispindi.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 37 str. 6 d. 4 p. nustatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato teisės teikti bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką, bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2001-07-03 nutarimo Nr. 831 „Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimo Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ papildymo“ 3.3 p. nuostatomis, LR ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 1 p. nustatyta, kad bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklės reglamentuoja asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (toliau – administratoriai), veiklos kontrolę, kurią, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais, atlieka Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas). Pagal šių taisyklių 19 p. Departamentas, nustatęs reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo. LR ūkio ministro 2007-03-23 įsakymu Nr. 4-107 patvirtintų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), kurie reglamentuoja Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija) teises, funkcijas ir veiklos organizavimą, 4 ir 5 p. numato, kad Komisijos, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, ūkio ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais, pareiga – objektyviai įvertinus fizinio asmens žinias, pasirengimą bankroto administratoriaus, jo padėjėjo ar restruktūrizavimo administratoriaus veiklai, taip pat juridinio asmens atitiktį Teisės teikti bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-376, reikalavimams, priimti sprendimą siūlyti (nesiūlyti) Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – ir Ūkio ministerija) suteikti ar atimti teisę asmeniui teikti įmonių bankroto ar restruktūrizavimo paslaugas ar dirbti bankroto administratoriaus padėjėju, taip pat priimti sprendimus siūlyti (nesiūlyti) dėl bankroto administratoriaus, jo padėjėjo ar restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti įmonių bankroto ar restruktūrizavimo administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo. Nuostatų III skyriaus, reglamentuojančio Komisijos veiklos organizavimą, normos numato: Komisija priima sprendimus Posėdyje dalyvaujančių ir Nuostatų 17 punkto nustatyta tvarka savo nuomonę pareiškusių Komisijos narių paprasta balsų dauguma. Posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai balsuoja atvirai. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Posėdžiui pirmininkaujančio asmens balsas (11 p.); posėdžio metu rašomas Posėdžio protokolas, jį rašo Komisijos sekretorius – Departamento darbuotojas, kurį įsakymu skiria Departamento direktorius ir kuris nėra Komisijos narys. Protokolą pasirašo Posėdžio pirmininkas ir Komisijos sekretorius (12 p.); negalintys dalyvauti Posėdyje Komisijos nariai gali raštu pateikti savo nuomonę Posėdžio darbotvarkės klausimais, išskyrus kvalifikacijos egzamino rezultatų klausimus. Laikoma, kad savo nuomonę raštu pateikęs, tačiau Posėdyje nedalyvavęs Komisijos narys balsavo dėl klausimo, dėl kurio jis pateikė savo nuomonę raštu (17 p.); posėdyje, kuriame sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratoriaus, jo padėjėjo ar restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo panaikinimo, turi teisę dalyvauti asmuo, kurio pažymėjimo panaikinimo klausimas sprendžiamas, ir (ar) jo įgaliotas atstovas, o dėl bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo – ir bankroto administratoriaus padėjėjo praktikos vadovas. Jei asmens ar jo įgalioto atstovo neatvykimo į Posėdį priežastys nežinomos ar Komisija jas pripažįsta nesvarbiomis, klausimas nagrinėjamas pirmiau nurodytiems asmenims nedalyvaujant (25 p.); Nuostatų 26 p. numato, kad Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Teisės teikti bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-376, 61 ir 62 p. (2008-12-05 įsakymo Nr. 4-622 redakcija) numato, kad: kai Komisija priima sprendimą siūlyti Ūkio ministerijai panaikinti bankroto administratoriaus, ar restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo ar leidimo galiojimą ir nustatyti terminą, per kurį fizinis asmuo negalėtų pateikti prašymo laikyti kvalifikacijos egzaminą ar juridinis asmuo pateikti prašymo išduoti leidimą Komisijos nuostatų nustatyta tvarka, surašytą ir pasirašytą Komisijos posėdžio protokolą Komisijos sekretorė ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo pasirašymo dienos pateikia Ūkio ministerijai (61 p.); Ūkio ministerija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių taisyklių 61 punkte nurodyto protokolo gavimo dienos raštu praneša bankroto administratoriaus, ar restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo ar leidimo turėtojui apie tai, kad pažymėjimo arba leidimo galiojimas panaikinamas, kartu nurodo galiojimo panaikinimo datą ir datą, iki kurios fizinis asmuo negali pateikti prašymo laikyti kvalifikacijos egzaminą ar juridinis asmuo pateikti prašymo išduoti leidimą. Šį raštą pasirašo šių taisyklių 32 punkte nurodyti asmenys, jo kopija yra išsiunčiama Departamentui (62 p.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija yra viešojo administravimo subjektas LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d. prasme (institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą), todėl jos vykdant viešąjį administravimą priimti administraciniai sprendimai, skirti konkrečiam asmeniui, turi atitikti ir LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatytus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, o visų pirma - individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-05 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, išaiškino, kad skirtingai yra vertinami atvejai, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, (1) yra be motyvų ir (2) kai administracinis teisės aktas yra su motyvais, tačiau motyvai yra nepagrįsti. Pirmuoju atveju, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų, motyvų nepagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas. Administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl ginčijamo Sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo Sprendimo pripažinimui neteisėtu.

Ginčijamas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos sprendimas, kaip matyti iš jo turinio, nėra motyvuotas: jame nurodoma Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos kreipimosi esmė, posėdyje dalyvavusių R. G. ir jo atstovės paaiškinimai bei nuoroda, kad ginčijamą sprendimą komisijos nariai priėmė išnagrinėję pateiktus dokumentus ir išklausę nurodytų asmenų paaiškinimo, t. y. jokios faktinės aplinkybės bei teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas, nėra nurodytos.

Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra naikinamas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2010-05-12 raštas Nr. (6.26)A2-1580 „Dėl nuobaudos skyrimo“ perduodamas nagrinėti iš naujo Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijai. Tenkinti šioje dalyje pareiškėjos skundą pilnai, t. y. įpareigoti Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją administratoriaus UAB „Renavita“ įgaliotam asmeniui R. G. skirti nuobaudą – pasiūlyti LR ūkio ministerijai panaikinti bankroto administratoriaus R. G. pažymėjimo ar leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimą, nėra pagrindo, kadangi, kaip jau minėta, sprendimui esant nemotyvuotam, nėra galimybės vertinti ir jo pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p. 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos 2010-08-30 posėdyje priimtą sprendimą, įformintą 2010-09-01 protokole Nr. B-7, kuriuo nuspręsta neskirti nuobaudos administratoriaus UAB „Renavita“ įgaliotam asmeniui R. G., ir perduoti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2010-05-12 raštą Nr. (6.26)A2-1580 „Dėl nuobaudos skyrimo“ nagrinėti iš naujo Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijai.

Kitoje dalyje pareiškėjos J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.