Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio departamento direktorių, R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 51¹⁸ str. 11 d., 51²⁴ str. 11 d., 86 str. G. M. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁸ str. 11 d., 51²⁴ str. 11 d., 86 str. G. M. buvo surašytas dėl to, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra (toliau - Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra) 2011 m rugsėjo 9 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-365 nustatė, jog asociacija E (duomenys pakeisti) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje), vadovaujama direktoriaus G. M., neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-01-19 nutarimu Nr. 61 „Dėl banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų sutarčių, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių patvirtinimo“, patvirtintų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių pagal elektros ir elektroninės įrangos kategorijas už 2010 m., nefinansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“, patvirtintų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, neprisiėmė atsakomybės ir neorganizavo baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taip, kad būtų įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 patvirtintos apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007-2012 metų užduotys (Žin. 2006, Nr. 130-4897) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 „Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (Žin. 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003; 2009, Nr. 57-2236) baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymui nustatytos užduotys, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ str. 2 d. 2 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-01-11 nutarimo Nr. 18 Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisyklių 34.4 p. Taip pat asociacija E (duomenys pakeisti) nepateikė gautų pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) ir šių pažymų pasiskirstymą organizacijos nariams už 2010 m. atskaitos Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai, o turėjo pateikti iki 2010-01-30, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-07-28 įsakymu D1-398 Gautų pažymų apie apmokestinamųjų gaminių pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) ir šių pažymų paskirstymą organizacijos nariams ataskaitos rengimo ir teikimo tvarkos 10 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis departamento direktorių, prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: G. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁸ str. 11 d., 51²⁴ str. 11 d., 86 str.

Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu patvirtintų Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotys (toliau - Užduotys) yra imperatyvios, įsakmaus pobūdžio, formuluojančios privalomas elgesio taisykles, kurių nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. ATPK 51¹⁸ str. 11 d. numatyta administracinė atsakomybė už elektros ir elektrinės įrangos atliekų tvarkymą. Apylinkės teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje formuluojamą poziciją, jog užduočių nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal atitinkamus ATPK straipsnius, reglamentuojančius netvarkymą.

Atsiliepime teigiama, kad asociacija E (duomenys pakeisti) 2010 metais užtikrino 32,69 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą ir agentūra šios aplinkybės neginčija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarime Nr. 61 numatytos užduotys 2010 metams taikomos visoms elektros ir elektroninės įrangos kategorijoms kartu sudėjus, bet ne kiekvienai kategorijai atskirai. Tokios pozicijos praktikoje laikosi ir teismai. Minėtame nutarime elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotys neišskiriamos pagal atskiras kategorijas – numatyti bendri elektros ir elektroninės įrangos. Kadangi egzistuoja toks neaiškumas (ar surinkimo ir perdirbimo ar kitaip naudojimo atliekų kiekis nustatomas pagal elektros ir elektroninės įrangos kategorijas, ar bendrai), šis neaiškumas aiškintinas G. M. naudai, nustatant, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotys nustatomos bendrai šioms atliekoms, o ne atskiroms elektros ir elektroninės įrangos kategorijoms. Nurodoma, kad E (duomenys pakeisti) dalyvavimą atliekų tvarkymo sistemoje patvirtina tai, kad buvo sudarytos sutartys su regioniniais atliekų tvarkymo centrais, E (duomenys pakeisti) išplėtė elektros ir elektroninių įrangų atliekų surinkimo tinklą iki daugiau nei 100 surinkimo vietų šalyje, kad buvo įgyvendinta atitinkamų metų švietimo programa bei, kad E (duomenys pakeisti) 2010 metais pasirašė 29 sutartis dėl elektros ir elektroninių įrangų atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo ir tvarkymo. Pabrėžiama, jog apylinkės teismas įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad asociacija E (duomenys pakeisti), kurios vadovas yra G. M., tvarkė elektros ir elektroninės įrangos atliekas, o užduočių pagal atskiras kategorijas dalinis įvykdymas nepreziumuoja asmens kaltės. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju asociacija E (duomenys pakeisti) įvykdė užduotį surinkti ir perdirbti ar kitaip naudoti ne mažiau kaip 30 procentų už 2010 metus.

Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, jog sutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais nutarime dėl ATPK 86 str. taikymo. Papildomai pažymima, kad teismų praktikoje (LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis Nr. N-662-1210/2010) išaiškinta, jog mokesčio už medžiojamus gyvūnus išteklių naudojimo deklaracijos nepateikimas negali būti kvalifikuojamas kaip ATPK 86 str. pažeidimas, tokie teismo pateikti ATPK 86 str. išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamai bylai. Be to, atsiliepime teigiama ir tai, jog G. M. pradėjo eiti E (duomenys pakeisti) vadovo pareigas nuo 2010 m. birželio 11 d., todėl nėra tinkamas subjektas vertinti asociacijos E (duomenys pakeisti) veiklos rodiklius už visus 2010 metus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog G. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51¹⁸ str. 11 d., 51²⁴ str. 11 d. ir 86 str.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 51¹⁸ str. 11 d.

ATPK 51¹⁸ str. 11 d. numatyta atsakomybė už elektros ir elektroninės įrangos atliekų netvarkymą ir nedalyvavimą elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemoje. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 51¹⁸ str. 11 d. G. M. buvo surašytas dėl to, kad jis neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-01-19 nutarimu Nr. 61 patvirtintų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių pagal Elektros ir elektroninės įrangos kategorijas už 2010 m., nefinansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 patvirtintų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakomybė pagal ATPK 51¹⁸ str. 11 d. kyla nustačius neveikimą – elektros ir elektroninės įrangos atliekų netvarkymą, nedalyvavimą tvarkymo sistemoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad E (duomenys pakeisti) dalyvavimą atliekų tvarkymo sistemoje patvirtina tai, kad buvo sudarytos sutartys su regioniniais atliekų tvarkymo centrais, E (duomenys pakeisti) išplėtė elektros ir elektroninių įrangų atliekų surinkimo tinklą iki daugiau nei 100 surinkimo vietų šalyje (T. 1, b. l. 11), kad buvo įgyvendinta atitinkamų metų švietimo programa (T. 1, b. l. 11, 17-19) bei, kad E (duomenys pakeisti) 2010 metais pasirašė 29 sutartis dėl elektros ir elektroninių įrangų atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo ir tvarkymo (T. 1, b. l. 12-14). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad asociacija E (duomenys pakeisti) 2010 metais užtikrino 32,69 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą (T. 1, b. l. 11). Patikrinimo akto, kuriuo buvo grindžiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas, duomenimis, finansuojant asociacijai E (duomenys pakeisti), atliekų tvarkytojai perdirbo ar kitaip panaudojo 14 kategorijų atliekas, iš jų trijų kategorijų atliekoms Vyriausybės 2006-01-19 nutarimu Nr. 61 patvirtintos užduotys įvykdytos iš dalies. Apeliaciniame skunde šios aplinkybės neginčijamos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-519-816/2010, kuriame teismas pasisakė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-01-19 nutarimu Nr. 61 patvirtintos Elektros ir elektroninės įrangos tvarkymo užduotys nustato bendrą masės procentą atliekų, kurios turi būti surinktos ir perdirbtos ar kitaip sunaudotos per atitinkamus metus, t. y. šiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatytos užduotys 2010 metams taikomos visoms elektros ir elektroninės įrangos kategorijoms kartu sudėjus, bet ne kiekvienai kategorijai atskirai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad asociacija E (duomenys pakeisti), kurios vadovas yra G. M., tvarkė elektros ir elektroninės įrangos atliekas bei dalyvavo jų tvarkymo sistemoje, todėl G. M. buvo nepagrįstai inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 51¹⁸ str. 11 d. Užduočių pagal atskiras kategorijas dalinis įvykdymas nepreziumuoja asmens kaltės.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 51²⁴ str. 11 d.

ATPK 51²⁴ str. 11 d. numato atsakomybę už baterijų ir akumuliatorių atliekų netvarkymą ir (ar) nedalyvavimą organizuojant baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 51²⁴ str. 11 d. G. M. surašytas dėl to, kad neprisiėmė atsakomybės ir neorganizavo baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taip, kad būtų įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 patvirtintos 2007-2012 metų užduotys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad asociacija E (duomenys pakeisti) per 2010 metus sutvarkė toną nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekų (T. 1, b. l. 38, 51), taip pat, kad minėta asociacija organizavo baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas (T. 1, b. l. 39, 54-108, 40, 43-45, 41). Tai įrodo, kad asociacija E (duomenys pakeisti) 2010 metais tvarkė baterijų ir akumuliatorių atliekas bei organizavo baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčijamos, tik nurodoma, kad G. M. tariamai neužtikrino tokių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymo ir kad atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių apimtys ir įvykdymo terminas turi būti nustatomas ne pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, bet pagal Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007-2012 metų užduotis. Pasak apelianto, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 str. 1 d. įtvirtintas mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis – kalendoriniai metai, todėl vykdyti apmokestinamųjų gaminių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis privaloma mokestiniais laikotarpiais, t. y. kiekvienais kalendoriniais metais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis aktualia teismų praktika (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1687-121/2010; 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-158-121/2011), pagrįstai nustatė, jog Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo efektyvumui keliami tikslai numatyti vertinti tik nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. (Plano 171.4 p). Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad apeliacinio skundo motyvai, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti remtasi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatomis, nėra pagrįsti, kadangi minėtas įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių pakuotės atliekomis (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 2 d.), o Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007-2012 užduotys buvo parengtos įgyvendinti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d. nuostatas. Atliekų surinkimo užduotys turi būti vertinamos atsižvelgiant į Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, o ne į kitą paskirtį turinčias (mokestinės lengvatos sąlygas nustatančias) Užduotis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad asociacija E (duomenys pakeisti) 2010 metais sukūrė baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemą, per 2010 metus Asociacija E (duomenys pakeisti) perdirbo ar kitaip panaudojo 1 toną nešiojamų baterijų (galvaninių elementų) ir akumuliatorių atliekų, sistemos efektyvumui keliami tikslai numatyti vertinti tik nuo 2011 m. rugsėjo 6 d., todėl G. M. veiksmuose nėra ATPK 51²⁴ str. 11 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 86 str.

ATPK 86 str. numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų, atsiradusių dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 86 str. G. M. surašytas dėl to, kad asociacija E (duomenys pakeisti) nepateikė gautų pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) ir šių pažymų pasiskirstymą organizacijos nariams už 2010 m. atskaitos Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai iki 2010-01-30 (institucijos atstovo paaiškinimu – 2011-01-30), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-07-28 įsakymu D1-398 Gautų pažymų apie apmokestinamųjų gaminių pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) ir šių pažymų paskirstymą organizacijos nariams ataskaitos rengimo ir teikimo tvarkos 10 p. reikalavimus.

Norint asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 86 str., be kita ko, turi būti nustatyta, kad buvo pažeisti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai arba aplinkos apsaugos reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis aktualia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62-3733/2009; nutartis Nr. N3-1004/2006), padarė pagrįstą išvadą, kad minėtos pažymos nepateikimas nėra tiesiogiai susijęs su aplinka ar jos apsauga, kaip tai suprantama pagal Aplinkos apsaugos įstatymą. Pažymos nepateikimas aplinkai jokio neigiamo poveikio tiesiogiai nedaro ir neigiamų pasekmių jai betarpiškai nesukelia. Administracinė atsakomybė negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai. Tik esant aiškiai apibrėžtam atsakomybės pagrindui asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir nubaudžiamas. Visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pažymos nepateikimas negali užtraukti atsakomybės pagal ATPK 86 str., nes šios teisės normos sudėtis neapima aprašytos veikos.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. M. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 51¹⁸ str. 11 d., 51²⁴ str. 11 d., 86 str., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio departamento direktorių, R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.