Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. ir jo gynėjo Viliaus Masiulio apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams trims mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį areštu aštuoniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas R. R., vykdant Europos arešto orderį Vokietijos Federacinėje Respublikoje, laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2017-06-17 iki 2018-01-31.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. R. paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas), suimant jį nuosprendžio paskelbimo dieną. Laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatyta nuo 2018-01-31.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas pripažinti R. R. ekstradicijos išlaidas – 1 630,68 Eur – proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš R. R. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atmestas.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas pripažinti 13,43 Eur vertėjui už dokumentų vertimą raštu proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš R. R. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmestas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: voką su jame esančiomis trimis cigarečių nuorūkomis, saugomą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate, pagal kvitą B serija BBB Nr. 065237, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. R. nuteistas už tai, kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. S., dėl kurio dėl šios veikos 2017-02-24 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įsiteisėjęs 2017-10-19, ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių prokuroro 2017-10-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, panaudodamas nešaunamąjį ginklą, apiplėšė A. L. įmonės juvelyrinių dirbinių parduotuvę ir pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei tyčia sunaikino svetimą turtą, būtent: 2015-08-01 ryte, tikslesnis laikas nenustatytas, R. R., M. S. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys automobiliu iš Panevėžio m. atvažiavo į Šilutės m., kur Tilžės g. 12A namo kieme pasidėjus atsivežtus du dviračius, iš anksto numatytus naudoti pasitraukiant iš suplanuoto įvykdyti nusikaltimo padarymo vietos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens liepimu, R. R. su M. S. nuėję apžvalgė nusikaltimo padarymo vietą – A. L. įmonės juvelyrinių dirbinių parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Po to R. R. ir M. S. grįžo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą, to paties ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens liepimu M. S. pasiėmė krepšį ir kirvį, o R. R. – dujų balionėlį, kuris laikytinas nešaunamuoju ginklu, ir 2015-08-01, apie 14.10 val., atsivežtais dviračiais nuvažiavo prie iš anksto apsižiūrėtos A. L. įmonės juvelyrinių dirbinių parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur abiem įėjus į minėtą parduotuvę, R. R. dujų balionėliu papurškė pardavėjai D. L. į veidą, taip atimdamas galimybę jai priešintis, o tuo metu M. S. kirviu tyčia išdaužė parduotuvės prekybos salėje esančių aštuonių bendros 200 Eur vertės vitrinų stiklus ir abu iš minėtų vitrinų pagrobė A. L. įmonės didelės vertės turtą – vienuolika bendros 209 Eur vertės vitrininių prekių padėklų, juvelyrinius dirbinius: 481 vnt. bendro 2 018,28 g svorio bendros 15 795 Eur vertės sidabrinį žiedą, 32 vnt. bendro 361,74 g svorio bendros 2 894 Eur vertės sidabrines grandinėles, 32 vnt. bendro 175,91 g svorio bendros 1 759 Eur vertės sidabrines apyrankes, iš viso – turto už 20 657 Eur. R. R. ir M. S. iš nusikaltimo vietos pasišalino dviračiais.

2.5. Visos abejonės turi būti aiškintinos kaltinamojo naudai, o nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas gali grįsti savo išvadas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ar prokurorui duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patvirtintus įrodymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-317/2011, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017). Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus jų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ir išimtinai vadovavosi M. S. ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisiamojo posėdžio metu, pamačius gyvai R. R., duotais parodymais. M. S. yra charakterizuojamas neigiamai ir tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-19 nutartis, priimta baudžiamoje byloje Nr. 1A-148-606/2017, ir apylinkės teismo 2017-02-24 išteisinamasis nuosprendis dėl V. M.. Galbūt gindamas tikrąjį bendrininką, M. S. galėjo ir turėjo pagrindą apkalbėti R. R..

2.6. Byloje nepaneigtas R. R. teiginys, jog 2015-08-01 jis su draugais buvo Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) žemėje, (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą grįžo tik 2015-08-08. Byloje nėra duomenų, paneigiančių tokią jo versiją. Byloje nėra surinkta duomenų, jog R. R. iki 2015-08-01 ar vėliau būtų bendravęs ar bent pažinojęs bent vieną asmenį, kuriuos M. S. nurodė kaip asmenis, organizavusius ar kitaip padėjusius padaryti nusikalstamas veikas. M. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinio veiksmo metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes nesilaikyta šio BPK 192 straipsnio 5 dalyje reglamentuoto veiksmo atlikimo tvarkos. M. S., prieš šį veiksmą jį apklausus, nesant sąlygų, neparodytas jam atpažinti R. R. kartu su kitais tos pačios lyties asmenimis, buvo prašomas atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką. M. S., atpažindamas iš nuotraukų, nurodė, jog parodytą vyrą (R. R.) atpažįsta iš veido bruožų, akių ir nosies formų. Tačiau šios veido detalės niekuo neišsiskiriančios, veide nėra jokių išskirtinių atpažįstamo asmens veido bruožų (randų, apgamų, tatuiruočių ir pan.). Šiuo atveju gyvo asmens parodymas atpažinti, siekiant tam tikrų rezultatų, būtų buvęs optimalesnis ir prasmingesnis, o netinkamo atpažinimo būdo parinkimas nulėmė tai, kad M. S. tyrimo metu suklydo ir R. R. nurodė kaip nusikalstamų veikų bendrininką.

3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami.

4. Apeliantai skunduose nesutinka su R. R. nuteisimu už BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir teigia, jog R. R. nedalyvavo padarant šias veikas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, turi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis R. R. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė formaliu, nevisapusišku, selektyviu įrodymų vertinimu, nenurodė nė vieno tiesioginio R. R. kaltės įrodymo, nepateikė logiškos ir nuoseklios netiesioginių jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas bei kaltės įrodymų grandinės. Nuosprendyje nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai formalūs, o bylos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, įvertintos neišsamiai. Teismas nepagrįstai suteikė pranašumą kaltinime R. R. bendrininku nurodyto M. S. parodymams bei pastarojo parodymų prieštaravimus apie R. R. atpažinimą interpretavo neleistinai plečiamai.

6. Priešingai nei motyvavo apylinkės teismas, nei nukentėjusiosios D. L., nei liudytojos V. H., nei kartu kitų liudytojų – R. J., K. J., A. L., V. K., I. T. ir R. V. parodymai, vertinant šiuos parodymus tiek atskirai, tiek kartu su visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nepatvirtina, jog R. R. dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

7. Liudytoja R. J., remiantis jos parodymais, įvykio metu ėjo gatve, išgirdo stiklų dūžius ir pamatė, kaip iš juvelyrinių dirbinių parduotuvės, esančios kitoje gatvės pusėje, išbėgo du vyrai, kurie nešėsi didelį margą krepšį, kuriame buvo kažko prikrauta ir kurie nubėgo pro tarpą tarp parduotuvės ir Lietuvos pašto finansinių paslaugų kioskelio „PayPost“, o po to abu nuvažiavo dviračiais. Liudytoja K. J., kuri įvykio metu – apie 14.00 val. – su mažamete dukra užėjo į juvelyrinių dirbinių parduotuvę, parodė, jog išeidama pastebėjo link parduotuvės ateinančius du vyrus, iš kurių vienas mūvėjo tamsias pirštines ir nešėsi didelį languotą krepšį; vyrams užėjus į parduotuvę, išgirdo viduje dūžtančio stiklo garsą ir supratusi, kad parduotuvėje vagiama, iškart paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, o bekalbant su centro darbuotoja, iš parduotuvės vyrai išbėgo; vyrų veidų bruožų nematė, nes jie slėpė veidus; nubėgę už spaudos kioskelio vyrai sėdo ant dviračių ir skubiai nuvažiavo; nepastebėjo, ar išbėgdami vyrai ką nors su savimi išsinešė. Liudytojas A. L. – (duomenys neskelbtini) – parodė aplinkybes apie pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertę, jų rinkos kainą, o plėšiant parduotuvę joje nebuvo. Liudytoja V. K. įvykio vietoje nebuvo. Ši liudytoja dirba parduotuvėje buhaltere, o po plėšimo, atėjusi į parduotuvę, jos teigimu, jautė dujų kvapą, matė užpuolikų paliktą kirvį, languotą krepšį, o po įvykio atliko prekių inventorizaciją. Liudytoja I. T., jos teigimu, esanti V. M. draugė, parodė, jog įvykio dieną ruošėsi dalyvauti su juo vestuvėse; apie 14 val. matė kiemo pavėsinėje V. M. kalbant su jai nepažįstamu vyru, kuris, jai leidus, liko nakvoti jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nes vyriškiui nebuvo autobuso į Panevėžį ir jis neturėjo kitos galimybės išvykti į minėtą miestą; ryte nepažįstamą vyrą automobiliu išvežė į Palangą, nes iš (duomenys neskelbtini) m. nebuvo autobuso į Panevėžį; išvažiuodamas vyras pasiėmė iš pavėsinės kažkokį maišą, kuriame nesimatė jo sukrautų daiktų; (duomenys neskelbtini) r. sustojo prie miškelio, nes nepažįstamasis pareiškė norįs į tualetą; vyras išlipdamas iš automobilio su savimi pasiėmė ir nusinešė turėtą maišą, tačiau iš miškelio sugrįžo be jo; iš Palangos į (duomenys neskelbtini) sugrįžo dar prieš pietus, o V. M. tuo metu dar buvo namie ir apie parduotuvės apiplėšimą jai nieko nesakė, ji namuose svetimų juvelyrinių dirbinių nematė. Nukentėjusioji D. L., įvykio metu dirbusi parduotuvėje, parodė, jog apie 14.10 val. jos kolegė V. H. buvo pagalbinėse patalpose, o ji prekybos salėje, ir tuo metu parduotuvėje buvo dvi moterys su vaiku, o pirkėjoms išėjus, į parduotuvę įsiveržė vyras tamsiais akiniais, kuris galvą ir veidą slėpė po treningo gobtuvu, mūvėjo tamsias pirštines ir rankoje laikė dujų balionėlį; priėjęs prie jos vyras nieko nesakęs iš maždaug 2 metrų atstumo papurškė jai, stovinčiai už prekystalio, į veidą dujų, nuo kurių jai pradėjo ašaroti akys; ji pagriebė kėdę, sviedė ją į užpuoliką ir atsitraukė link pagalbinių patalpų; šis vyras pagal kūno sudėjimą yra panašus į teisiamajame posėdyje dalyvaujantį kaltinamąjį; pasigirdo vitrinų stiklų dūžiai, įsijungė garsinė signalizacija, V. H. paspaudė apsaugos pultelį; po to abi pamatė parduotuvėje jau du vyrus, kurie tarpusavyje nesikalbėjo, slėpė veidus po treningų gobtuvais, antrasis vyras, kuris buvo aukštesnis už pirmąjį, vilkėjo pilką treningą, daužė vitrinas; kaip į parduotuvę įėjo antrasis vyras, nematė, o tik matė, kaip abu vyrai iš išdaužytų vitrinų griebė iš eilės vitrininius prekių padėklus su sidabriniais juvelyriniais dirbiniais ir po to labai greitai išbėgo iš parduotuvės, palikdami kirvį ir didelį krepšį. Liudytoja V. H., įvykio metu buvusi parduotuvės pagalbinėse patalpose, parodė, jog apie 14.15 val. išgirdo kolegės D. L. klyksmą, todėl atbėgo į prekybos salę ir pamatė dūžtančias vitrinas, o prie jų stovinčius nuo jos nusisukusius du skirtingų ūgių vyrus, kurie džemperių gobtuvais dengė savo galvas, slėpė veidus; vyrų veidų nematė; paspaudė apsaugos pultelį, metė į vyrus kėdę; staigus apiplėšimas truko kelias minutes; vyrai su pagrobtomis prekėmis išbėgo iš parduotuvės, joje palikdami kirvį; dėl didelio išgąsčio negali pasakyti, ar abu vyrai daužė parduotuvės vitrinų stiklus. Taigi nė vienas iš paminėtų asmenų plėšime dalyvavusių vyrų veidų nematė bei plėšikų tapatybių identifikuoti negalėjo.

8. Liudytoja R. V. apygardos teismui parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) viešbučio registratūroje ir priiminėjo svečius. Atvykus klientui, jis turi pateikti asmens dokumentą su nuotrauka, kuriame yra nurodytas asmens kodas. Jeigu atvyksta du asmenys, abu turi pateikti asmens dokumentus. Per langelį mato žmogų. Atsiskaitymas už paslaugas vyksta tik grynaisiais. Klientui atiduodamas pinigų priėmimo kvitas, ant kurio klientas pasirašo. Kitas kvito egzempliorius lieka pas juos buhalterijoje.

9. Apygardos teismas išsireikalavo (duomenys neskelbtini) viešbučio 2015-08-01 pinigų priėmimo kvitą Nr. 7349658 (t. 5, b. l. 20). Apygardos teismo posėdyje, R. R. parodžius pinigų priėmimo kvitą, kurį, kaip 20,86 Eur sumokėjęs asmuo pasirašė R. R., pastarasis pareiškė, kad tai ne jo parašas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai ir apeliantams tvirtinant, jog R. R. vardu ir asmens duomenimis pasinaudojo kitas asmuo, kuris užsiregistruodamas viešbutyje pateikė administratorei R. V. suklastotą ir padirbtą R. R. asmens tapatybės dokumentą, paskyrė rašysenos ekspertizę. 2018-10-25 ekspertizės akte pateikta išvada, jog pinigų priėmimo kvite rankraštinius įrašus padarė ne R. R. ir eilutėje „Sumokėjau R. R.“ pasirašė ne R. R.. Taip pat akte pateikta išvada, jog nustatyti, ar pinigų priėmimo kvite rankraštinius įrašus parašė ir R. R. vardu pasirašė vienas asmuo, nebuvo galima (t. 5, b. l. 40–43).

10. Taigi rašysenos ekspertizės metu gauti duomenys leidžia daryti išvadą, jog minėto pinigų priėmimo kvito R. R. tikrai nepasirašė, o nesant kitų faktinių duomenų apie būtent R. R. dalyvavimą plėšime, jo atvykimą, buvimą bei registraciją į viešbutį, sudaro pagrindą teigti, jog R. R. neatvyko į minėtą viešbutį (duomenys neskelbtini) 2015-08-01.

11. Esant aptartoms aplinkybėms, pastebėtina, jog nė viename iš byloje surinktų ir apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų – įvykio vietos apžiūros, savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo, kratos, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų parodymo atpažinti protokoluose ir jų prieduose, specialistų išvadose ir kituose rašytiniuose dokumentuose nėra tiesioginio R. R. dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas patvirtinančio įrodymo, o šių ir kartu aptartų proceso dalyvių parodymų visetas nesudaro pagrindo įžvelgti ir netiesioginių R. R. dalyvavimo padarant jam inkriminuojamas veikas fakto ir juolab jo kaltės elemento. Pažymėtina, jog R. R. rankos (-ų) pirštų antspaudų, kvapo ar kitų kūno vietų paliktų pėdsakų įvykio vietoje ar ant kitų įvykio vietoje rastų, paliktų daiktų (kirvio, dviračio) ar kitų materialių objektų neužfiksuota ir nenustatyta. Priešingi įrodymai yra nustatyti tik dėl kito nuteistojo, t. y. M. S., kuris už parduotuvės apiplėšimą nuteistas 2017-02-24 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Be kita ko, iš M. S. priteista A. L. įmonei 20 448 Eur turtinės žalos, o nukentėjusiajai D. L. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo nuosprendžiu V. M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Nuosprendis įsiteisėjo 2017-10-19, t. y. Klaipėdos apygardos teismui 2017-10-19 nutartimi atmetus Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo M. S. apeliacinius skundus.

12. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. R. iškelta versija, jog jis įvykio dieną buvo Vokietijoje su draugais (duomenys neskelbtini) žemėje, (duomenys neskelbtini), tačiau to niekas patvirtinti negali, bei tai, jog į Vokietiją jis važinėja nuo 2014 m. ir į Lietuvą grįžo tik 2015-08-08 ir vėl išvyko 2015-08-10 autobusu, byloje liko nepaneigta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti bent tikėtiną išvadą, jog R. R. apskritai įvykio dieną buvo susitikęs Lietuvoje su M. S. ar minėtuoju V. M. ar kitais juvelyrinės parduotuvės apiplėšimą organizavusiais, vykdžiusiais asmenimis. Galiausiai paties R. R. 2018-01-03 teisiamajame posėdyje apylinkės teisme duoti parodymai, kad į Lietuvą grįžo 2015-08-08, o 2015-08-01 buvo Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), ten nuvyko gal gegužės mėn.; buvo grįžęs 2015-08-10 į Kauną pasiimti vaiko pašalpos ir iš Lietuvos išvyko 2015-08-10 autobusu, o 2015-08-14 sulaikytas Vokietijoje už tai, kad 2015-07-29 (duomenys neskelbtini) mieste grobė iš parduotuvės; jis kartu su M. S. atlikinėjo bausmę, bet jo ir V. M. nepažįsta; jis į Vokietiją važinėja nuo 2014 m.; nežino, kodėl M. S. jį apkalba, gal ką nors padarė jam pataisos namuose; asmens dokumentų nepametė; gyvena (duomenys neskelbtini), draugų (duomenys neskelbtini) neturi, o (duomenys neskelbtini) nėra buvęs, šiuos parodymus vertinant kartu su visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat neatskleidžia jokio potencialaus nusikalstamo ryšio užuomazgų su M. S. ar kitu (-ais) parduotuvės plėšime dalyvavusiu (-iais) asmeniu (-imis).

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėtojo V. M. išteisinimas atskleistas, motyvuotai paneigus M. S. versijas, jog jis (su bendrininku) plėšimą padarė, nes jam grasino V. M. dėl skolos, o po nusikaltimo padarymo jam grasino dar ir O. bei O.. Minėtame nuosprendyje, kuriuo M. S. nuteistas už juvelyrinės parduotuvės plėšimą, o V. M. išteisintas, konstatuota ir tai, jog nėra pagrindo netikėti nuteistojo M. S. parodymais, kad būtent D. nurodė, į kurią vietą (duomenys neskelbtini) važiuoti, kur apsistoti apiplėšus juvelyrinę parduotuvę ir kad būtent D. paslėpė M. S. ir jo bendrininką rūsyje, esančiame po pavėsine. Aptariamame nuosprendyje taip pat įvertintos aplinkybės, jog teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. S. parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad jis buvo skolingas V. M., ir tai, kad jį minėtas asmuo įkalbinėjo atidirbti už skolą bei jam grasino ir pripažino, kad apkalbėjo V. M., nes nenorėjo vienas būti nuteistas dėl padarytų nusikaltimų. Taigi šios nuteistojo M. S. nurodytos aplinkybės apie neva V. M. bendrininkavimą apiplėšiant juvelyrinę parduotuvę sustiprina abejones, jog M. S. ir šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinio veiksmo atlikimo metu, atpažindamas R. R., tiesiog siekė nukreipti baudžiamosios atsakomybės naštą nuo savęs arba tokiu būdu slėpė tikrąjį plėšimo bendrininką ir taip neabejotinai užvilkino tyrimą.

14. Todėl priešingai nei motyvavo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog M. S., pakeisdamas poziciją teisiamajame posėdyje, t. y. nurodydamas, kad gyvai jo matomas R. R. nepanašus į bendrininką, dalyvavusį su juo juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšime, siekė padėti pastarajam išvengti atsakomybės. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir jo priedo – fotolentelės – duomenimis, M. S. iš jam pateiktų 6 nuotraukų pagal veido bruožus, akių, nosies formas atpažino R. R., kaip bendrininką, su kuriuo 2015-08-01 dalyvavo juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšime ir kuris, jo teigimu, dujų balionėliu papurškė dujas pardavėjai (t. 2, b. l. 100–104). Tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų patikrinti tokius nuteistojo M. S. parodymus ir įsitikinti jų objektyvumu ar pirminės jo pozicijos nuoseklumu ir patikimumu. Apylinkės teismas atmetė aptartus M. S. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, padaręs išvadą, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei dveji metai ir penki mėnesiai, dėl to akivaizdžiai pakito ir bendrininko išvaizda. Tačiau tokia apylinkės teismo išvada nepagrįsta jokiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl vertintina kaip nepagrįsta.

15. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Pažymėtina, jog kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys.

16. Aptarti nuteistojo M. S. parodymai tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui apie R. R. atpažinimą, priešingai nei motyvavo apylinkės teismas, nedera su kitų byloje nustatytų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma ir neleidžia įkomponuoti R. R. į jam inkriminuojamų veikų padarymo mechanizmą. Todėl kaip deklaratyvūs vertintini apylinkės teismo teiginiai, kad R. R. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje patvirtina liudytojo (nuteistojo kitoje (išskirtoje) baudžiamojoje byloje) M. S. duoti nuoseklūs parodymus tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, o šiuos jo parodymus papildo ir patikslina nukentėjusiosios D. L., liudytojų V. H., R. J., K. J., A. L., V. K., I. T., R. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros, savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo, kratos, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų parodymo atpažinti protokoluose ir jų prieduose, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys ir kiti rašytiniai dokumentai. Pažymėtina, jog nė vienas iš minėtų liudytojų bei nukentėjusioji nepatvirtino, kad plėšimo metu ar po to kokiomis nors kitomis aplinkybėmis matė, girdėjo ar bendravo ir pan. su būtent R. R.. Todėl išvardyti įrodymų šaltiniai, priešingai nei motyvo apylinkės teismas, nepapildo ir nepatikslina aptartų, išties nepatikimų M. S. parodymų apie R. R. atpažinimą. Beje iš bylos duomenų matyti, jog M. S. davė tyrėjui parodymus 2016-01-26 ir 2016-01-27, o ikiteisminio tyrimo teisėjai 2016-01-28, t. y. praėjus beveik 6 mėn. nuo inkriminuojamų veikų padarymo dienos. Iš apklausos protokolų matyti, kad M. S. ne kartą patvirtino, jog jo atmintis yra gera, jis gerai atsimena įvykius, veidus, vietas, kur yra buvęs, nurodė nusikalstamų veikų planavimo, organizavimo, įvykdymo ir pasitraukimo iš jų aplinkybes, panaudotas darant nusikaltimus priemones, įrankius, dalyvavusiųjų asmenų skaičių. Tačiau M. S., įvardydamas R. R. kaip savo bendrą, neišskyrė jokių jo asmens ar tapatybės požymių ir abstrakčiai apibūdino jo vaidmenį tiriamose veikose. Teisiamajame posėdyje tiesiogiai, gyvai pamatęs R. R., M. S. paneigė anksčiau tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad R. R. nepanašus į kartu su juo juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšime dalyvavusį asmenį. Be to, aplinkybę, jog R. R. užsiiminėjo „žaibais“, t. y. greitais plėšimais Vokietijoje, M. S. tyrėjui nurodė tik 2017-09-13 apklausos metu, t. y. praėjus dvejiems metams po ginčo nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į tai, kaip pagrįsti vertinami apeliantų argumentai, jog teismas nepagrįstai suteikė prioritetą M. S. ikiteisminio tyrimo metu ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne teisiamojo posėdžio metu, t. y. gyvai pamačius R. R., duotiems parodymams.

17. Visuma anksčiau išdėstytų aplinkybių ir teisinių aspektų leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, jog, be minėtų M. S. parodymų, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių R. R. dalyvavimą padarant kaltinime jam inkriminuojamas veikas (ar kurią iš jų). Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Išteisinamasis nuosprendis priimamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2017, 2K-82-699/2017 ir kt.).

18. Nesant nė vieno tiesioginio R. R. buvimą įvykio vietoje patvirtinančio įrodymo, esamų netiesioginių nepakanka tam, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog R. R. 2015-08-01 dalyvavo parduotuvės apiplėšime. Net darant prielaidą, kad R. R. įvykio dieną buvo Lietuvoje, vien to savaime nepakanka įrodyti, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas veikas. R. R. parodymai, duoti tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apie savo buvimo vietą, tiek byloje kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymai apie jiems žinomas ar po įvykio sužinotas aplinkybes, esant aptartiems bylos faktiniams duomenims, taip pat neleidžia įžvelgti jo dalyvavimo padarant jam inkriminuotas veikas. Aptarta R. R. atpažinimo procedūra, M. S. apklausų pas tyrėją ir ikiteisminio tyrimo teisėją turinys savaime neįtikina R. R. atpažinimo objektyvumu. Abejonė, jog M. S. atpažindamas R. R. veikė iš anksto žinodamas tokio asmens išorės požymius bei jo asmens tapatybės duomenis, išlieka reali, juolab, atsižvelgiant į tai, kad abu jie iki parduotuvės apiplėšimo kalėjo vienuose pataisos namuose.

19. Skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, panaikinama R. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, įpareigojant suėmimą vykdančią instituciją nedelsiant paleisti jį į laisvę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria R. R. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. R. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Panaikinti R. R. kardomąją priemonę – suėmimą, įpareigojant suėmimą vykdančią instituciją nedelsiant paleisti jį į laisvę.

Kitą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.