Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovei V. A. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mugė“ atstovui A. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mugė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paliktinas nenagrinėtas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 1 d. nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Įmonių bankroto įstatyme numatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d.). Įmonei bankroto byla iškeliama nustačius bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų. ĮBĮ yra nustatyta išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kurios kreditorius privalo laikytis prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Ši tvarka yra skirta tam, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, t. y. ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos sampratą. Teismui turi būti pateikiami įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka yra įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas (ĮBĮ 6 str. 1 d.).

Iš pareiškimo turinio ir jo priedų matyti, kad 2017 m. kovo 21 d. ieškovas registruotu laišku išsiuntė pranešimą atsakovei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pranešime nurodė, kad atsakovė valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 8 699,76 Eur. Pranešimas atsakovei įteiktas 2017 m. kovo 22 d. Skolą ieškovui atsakovė turėjo sumokėti iki 2017 m. balandžio 21 d., tačiau 2017 m. balandžio 4 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr. Į1-7 (toliau - Sutartis), kurioje atsakovė įsipareigojo sumokėti 9 049,27 Eur skolą ieškovui iki 2019 m. kovo 20 d. dalimis pagal Sutartyje nustatytą grafiką. Iš atsakovės sumokėtų įmokų ieškovei ataskaitos matyti, kad atsakovė po Sutarties sudarymo mokėjo ieškovui draudimo įmokas ir sumas, likviduodama įsiskolinimą. Paskutinę įmoką atsakovė atliko 2017 m. liepos 30 d. Ieškovo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. D67-22 Sutartis su atsakove ieškovo vienašališkai nutraukta ir nuspręsta priverstine tvarka išieškoti iš atsakovės 9 775,35 Eur skolą. 2017 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Įrodymų, kad ieškovas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pranešė apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo atsakovei byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad po Sutarties vienašališko nutraukimo ir ieškovo kreipimosi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą atsakovei nebuvo praėjęs 30 d. įstatymo nustatytas terminas, skirtas šalių ginčui išspręsti nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nesilaikydamas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl ieškovo pareiškimą turėjo būti atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nustatytai aplinkybei paaiškėjus klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nagrinėjimo iš esmės metu, ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Tokios nuostatos yra laikomasi teismų praktikoje, konstatuojant, jog šiuo pagrindu pareiškimą palikus nenagrinėtą, yra ištaisoma teisinė klaida, padaryta priimant pareiškimą nagrinėti, kurią galėjo lemti tam tikros informacijos, pateikiant pareiškimą, stoka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1889/2014, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1625-330/2017).

Ieškovui išaiškintina, kad jis, pasinaudojęs ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mugė“ palikti nenagrinėtą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.