Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-16 · Civilinė byla Nr. e2-21473-925/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-16
Bylos Nr.
e2-21473-925/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16062-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
UAB „Ignitis“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-21473-925/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16062-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.18; 3.2.6.5; 3.2.6.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovei Akvilei Abramovienei,atsakovės atstovei Eglei Puronaitei,trečiojo asmens atstovei Gabrielei Navickaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 118,00 Eur skolą už elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Ignitis“ tiekė elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvęs adresas (duomenys neskelbtini), toliau – ir butas), kuris skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovei, tačiau laikotarpiu nuo 2012-12-24 iki 2014-11-19 už nurodytame objekte suvartotą elektros energiją atsiskaitoma nebuvo, todėl susidarė 118,00 Eur skola. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020-05-04 raštu Nr. 1.35-20/1837 pateikė atsakymą dėl skolos, kuriuo skolos neginčijo ir nurodė, jog skolos sudarymo metu objektas buvo laisvas. Rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į objektą skolos susidarymo laikotarpiu sudaryta nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakove byloje turėtų būti ne ji, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovė neginčijo, kad butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu patikėjimo teise buvo perduotas naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka SĮ „Vilniaus miesto būstas“, todėl atsakovei nekyla prievolė mokėti skolą.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bute paskutiniai gyventojai iš buto iškeldinti 2012-06-07 ir pagal aktą Nr. A403-2/14 butas 2014-01-29 perduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentui. Pažymėjo, jog skolos susidarymo laikotarpiu bute niekas negyveno.

Teismo posėdyje dalyvaujančių byloje asmenų atstovai palaikė pozicijas, išdėstytas savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų atstovių paaiškinimų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2012-12-24 iki 2014-11-19) nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 118,00 Eur skolą, susidariusią už bute ir bendrosioms namo reikmėms suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2012-12-24 iki 2014-11-19. Iš 2012-06-07 antstolio Ramūno Kamarausko iškeldinimo protokolo Nr. 0055/12/00057 matyti, jog iš buto 2012-06-07 buvo iškeldinta R. R.. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 buvo perdavusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe – ir minėtą butą. Trečiasis asmuo patvirtino, kad skolos susidarymo laikotarpiu bute niekas negyveno. Pagal aktą Nr. A403-2/14 butas 2014-01-29 perduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentui.

Ieškovė teigia, kad rašytinė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis dėl elektros tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta, todėl pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka atsakovei kaip buto savininkei. Atsakovė atsiliepime su ieškovės argumentais nesutiko ir nurodė, jog skolą ieškovei už tiektą elektros energiją turi sumokėti ne atsakovė – buto savininkė, o trečiasis asmuo, kuris skolos susidarymo laikotarpiu valdė butą patikėjimo teise.

Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, jog su ieškove sutartis dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo nėra sudaryta, todėl vadovaujantis nurodyta teismų praktika, priešingai nei teigia atsakovė, skolą turi sumokėti buto savininkė, t. y. atsakovė. Tuo tarpu aplinkybė, kad butą patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo, atsakovės nuo šios prievolės neatleidžia.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir trečiasis asmuo neginčijo, kad trečiasis asmuo valdė pastarąjį butą patikėjimo teise, jį administruodamas ir prižiūrėdamas, tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui perduota ir pareiga mokėti buto mokesčius, susidariusius skolos laikotarpiu už butą. Taip pat tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo nepateikė duomenų, jog skolos susidarymo laikotarpiu bute gyveno nuomininkai nuomos sutarties ar kitokiu teisiniu pagrindu. Tuo tarpu savivaldybės sprendimas dėl buto perdavimo patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp atsakovės ir trečiojo asmens (atsakovės patikėtinio), tačiau atsakinga už butui patiektą elektros energiją ieškovei (energijos tiekėjai) išlieka buto savininkė (savivaldybė). Taigi nors butą, esantį (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu valdė trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip atsakovės patikėtinis, tačiau pagal įstatymą būtent buto savininkui tenka prievolė atsiskaityti už nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamą elektros energiją. Tokiu būdu teismas laiko, jog ieškinys nagrinėjamu atveju yra pareikštas tinkamam atsakovui – buto savininkui.

Iš byloje pateiktos ataskaitos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją nuo 2009-11-13 iki 2020-04-16 nustatyta, kad skola už laikotarpį nuo 2012-12-24 iki 2014-11-19 už bute suvartotą elektros energiją iš viso sudaro 118,00 Eur. Šioje ataskaitoje užfiksuoti skaitiklio rodmenys patikrinimų metu, nurodytas taikomas tarifas, atsižvelgiant į tai, paskaičiuota mokėtina suma. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės nurodomų parodymų tikslumo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, jog minėta ataskaita yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis susidariusio įsiskolinimo dydį, dėl kurio ginčo nėra (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas - ieškovei iš atsakovės priteisiamas 118,00 Eur įsiskolinimas už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (118,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 265-267, 269-270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, 118,00 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 00 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (118,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė