Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, 2024 m. sausio 29 d. apie 18.10 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, veržliarakčiu ne mažiau dviejų kartų tyčia sudavė V. S. į galvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas V. S.nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent dvi muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje.

Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. P. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2024 m. liepos 24 d. apie 16.00-17.00 val. ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijo 0,0515 g grynos psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido - MDMB-BUTINACA buteliuke, kurią nuo to momento laikė savo rankinuke iki 2024 m. liepos 25 d., apie 16.50 val., kai Turgaus gatvėje, Vilniuje, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą buteliuką su nurodyta psichotropine medžiaga.

Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 12 d. įtariamuoju apklaustas V. P. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, rimtų galvos traumų neturėjo, sveikata nesiskundžia. 2024 m. sausio pabaigoje, tikslios datos nepasakys, bet tai gali būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, t. y. sausio 29 d., jis buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini). Jis vienas namie vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent išgėrė mažiausiai vieną 0,7 l. talpos degtinės butelį, po to dar užsigėrė alumi. Pamena, kad kelias „stopkes“ degtinės įpylė mamai, jo patėvis V. S. su jais alkoholio nevartojo. Jis buvo savo kambaryje, kai išgirdo, kad patėvis vėl šaukia ant mamos. Jam nepatinka, kai jie pykstasi ir barasi, dėl to išėjo jų nuraminti. Iš pradžių su patėviu jie tik garsiai rėkė vienas ant kito, o po to pradėjo muštis. Dėl savo girtumo jis nelabai pamena įvykio aplinkybių, bet tikrai sudavė patėviui smūgius. Ar tai buvo kumščiais, ar tai buvo kažkokiu pasitaikiusiu daiktu, pasakyti negali. Kai baigė muštis, jis apsisuko ir išėjo iš namų, nes nenorėjo matyti patėvio. Po šio įvykio jis patėvio nuoširdžiai atsiprašė, šis jam atleido, jie susitaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 26 d. papildomai įtariamuoju apklaustas V. P. parodė, kad mamos sugyventinio V. S. jis nuoširdžiai atsiprašė ir jis jam atleido. Esant galimybei norėtų su juo oficialiai susitaikyti. Be to, praeitą savaitę gavo šaukimą į kariuomenę ir ketina eiti tarnauti. Tai ir jam pačiam bus lengviau sutvarkyti savo problemas su alkoholiu. Daugiau nieko paaiškinti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 29 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad gyvena savo sugyventinei T. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. kartu su jais bute gyvena T. sūnus V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Su V. P. jo santykiai yra pakankamai geri, pastaruoju metu net neturėjo jokių konfliktų. 2024 m. sausio 29 d. apie 18 val. jis grįžo namo, pasisveikino su T. P., su V. P. nebendravo, nes jo nematė. Apie 18.10 val., jam išėjus iš tualeto, koridoriuje, staiga be jokios priežasties V. P., paėmęs ant grindų gulėjusį veržliaraktį, juo 2 ar tris kartus trenkė jam per galvą. Nuo smūgių jis pajuto fizinį skausmą, iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Nustūmė nuo savęs V. P. ir užsidarė kambaryje, kad galėtų iškviesti GMP ir policiją. V. P., pamatęs, kad skambina bendruoju pagalbos telefonu, iš buto pabėgo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, vėliau medikai. Kur šiuo metu gali būti V. P., jis nežino, jis telefono numerio neturi, bendrauja per programėles. Jokių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, civilinio ieškinio nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 26 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad sugyventinės T. P. sūnui V. P. jis jokių pretenzijų dėl jų sausio 29 d. konflikto neturi. Įvykio vietoje jį apžiūrėjo greitoji medicinos pagalba, daugiau nei į medikus, nei į teismo ekspertus jis nesikreipė ir nesikreips. Jokia žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Kadangi V. P.jo nuoširdžiai atsiprašė ir jis jam atleido, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. G. 2024 m. sausio 29 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 29 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini), V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kartu gyvenančiam savo motinos sugyventiniui V. S., gim. (duomenys neskelbtini), su veržliarakčiu 2 - 3 kartus trenkė į galvą, taip sukeldamas motinos sugyventiniui fizinį skausmą.

Iš 2024 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas J. P. matyti, kad apžiūrėjęs nukentėjusiojo V. S. medicininius dokumentus (greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė forma 110/a, kvietimo ID (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad remiantis pateiktoje GMP kvietimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatomos dvi muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, padarytos kietais bukabriauniais daiktais (daiktu), iki jų konstatavimo 2024 m. sausio 29 d. 18.27 val.. Jos galėjo būti padarytos tiek nurodytomis aplinkybėmis: kitam asmeniui sudavus smūgius į galvą veržliarakčiu, tiek pačiame nukentėjusiajam susižalojus, pavyzdžiui, nugriuvus, nuritus, atsitrenkus į kietus bukus paviršius. Nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, šių sužalojimų padarymas ir buvimas sukėlė skausmą.

Byloje surinkti įrodymai dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 26 d. įtariamuoju apklaustas V. P. parodė, kad įteiktas pranešimas apie įtarimą, sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Dvejus metus vartojo psichotropinį skystį THC, vėliau su pertraukomis. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. 2024 m. liepos 24 d. apie 16-17 val., eidamas prie (duomenys neskelbtini) namo, keliuku, tarp krūmų rado rudos spalvos buteliuką nuo metadono, kuris buvo užpildytas skysčiu. Tą buteliuką atsinešė namo. Kitą dieną išėjęs iš namų į savo elektroninę cigaretę įsipylė kažkiek lašų rasto skysčio. Pagal skysčio kvapą suprato, kad tai psichotropinis skystis THC. Parūkęs apsvaigo. Daugiau nerūkė. Rastą buteliuką su skysčiu laikė savo rankinėje iki tol, kol 2024 m. liepos 25 d. apie 16.50 val. Turgaus gatvėje jį sulaikė policijos pareigūnai, ir apžiūros metu rado minėtą buteliuką su skysčiu. Prisipažino, kad tai jo ir jame yra psichotropinis skystis. Ateityje planuoja gydytis nuo priklausomybės. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gavus asmens dokumentą darbinsis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 26 d. įtariamuoju apklaustas V. P. parodė, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje. Supranta kuo yra įtariamas, sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, savo kaltę pripažįsta pilnai padarius abi nusikalstamas veikas. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, neturi ką papildyti. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo, taip pat planuoja tęsti mokslus, ketina įgyti profesiją. Nuo sulaikymo dienos narkotinių medžiagų nevartoja. Sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir su jam siūloma bausme, rūšimi ir jos dydžiu.

Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto R. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 25 d., dirbo kartu su Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu A. Š., tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“, identifikuojantis ekipažo Nr. V1924. Apie 17.30 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini), vykdant nusikalstamų veikų prevenciją kriminogeninėse zonose, pastebėtas asmuo, kuris jau kelis kartus buvo matytas kitose miesto vietose. Siekiant patikrinti, ar asmuo nedalyvauja jokiose nusikalstamose veikose, nutarė jį patikrinti. Priėjus prie asmens nustatyta, kad tai V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su asmeniu pastebėta, kad šis yra galimai apsvaigęs (sunkiai kalbėjo, aiškiai negalėjo suformuoti minčių, o jo fiziologinė motorika atrodė sulėtėjusi). Paklausus asmens, ar šis yra vartojęs narkotinių medžiagų, šis pradėjo pasakoti, kad seniau buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, t. y., vartodavo medžiagą, kuri yra vadinama „Smile“; pastaruoju metu nevartodavęs, tačiau praeitą dieną, prie savo namų adresu: (duomenys neskelbtini), radęs rudos spalvos plastikinį buteliuką su jo viduje esančia skaidžia skysta medžiaga. Pasakodamas toliau, V. P. nurodė kad šią medžiagą susipylė į elektroninę cigaretę ir rūkydamas suprato, kad tai yra tas pats „Smile“, kurį vartodavo, kai būdavo priklausomas. Dėl šios priežasties, V. P. pasiliko buteliuką su jo viduje esančia medžiaga. Kaip nurodė, buteliuką pasiliko savo asmeniniam vartojimui. Atliekant asmens dalinę apžiūrą, šio ant peties dėvimoje juodos spalvos rankinėje, didžiajame skyriuje, pastebėtas rudos spalvos buteliukas. Pradarius buteliuką, jo viduje buvo matomas skaidrus skystis. Įtariant, kad buteliuko viduje yra galimai narkotinė medžiaga, buteliukas su skysčiu jo viduje iš asmens paimtas ir pridedamas prie tarnybinio pranešimo. V. P. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriui. Faktinis asmens sulaikymo laikas 17.50 val.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2024 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2529(24) nurodyta, kad tirti pateiktame skystyje, kurio pirminė masė - 64,6105 g, yra 0,0515 g grynos psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido MDM B-BUTINACA.

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai <...>.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, gailėjosi. Paaiškino, kad tą dieną vartojo alkoholiniu gėrimus, išgėrė kelias „stopkes“ degtinės, įpylė mamai, patėvis negėrė. Patėvis buvo savo kambaryje, tačiau kai išgirdo, kad šis rėkia ant mamos, išėjo pastarojo nuraminti. Pradėjo muštis. Po įvykio atsiprašė vienas kito, atleido.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo V. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2024 m. sausio 29 d. apie 18.10 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, veržliarakčiu ne mažiau dviejų kartų tyčia sudavė V. S. į galvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas V. S.nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent dvi muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje.

Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 26 d. tarp kaltinamojo V. P. ir nukentėjusiojo V. S. pasirašytas susitaikymo protokolas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus nutarimu, šis kaltinamojo ir nukentėjusiojo protokolas patvirtintas, taip pat išaiškinta kaltinamajam V. P., jog pagal BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu jis, kaip asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinimas taip pat pareikštas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. pagal pareikštą kaltinimą pripažino savo kaltę, sutiko duoti parodymus ir paaiškino psichotropinės medžiagos įgijimo aplinkybes, tai, kad eidamas prie (duomenys neskelbtini) namo, keliuku, tarp krūmų rado rudos spalvos buteliuką nuo metadono, kuris buvo užpildytas skysčiu. Tą buteliuką atsinešė namo. Kitą dieną išėjęs iš namų į savo elektroninę cigaretę įsipylė kažkiek lašų rasto skysčio. Pagal skysčio kvapą suprato, kad tai psichotropinis skystis THC. Parūkęs apsvaigo. Daugiau nerūkė. Rastą buteliuką su skysčiu laikė savo rankinėje iki tol, kol 2024 m. liepos 25 d. apie 16.50 val. Turgaus gatvėje jį sulaikė policijos pareigūnai, ir apžiūros metu rado minėtą buteliuką su skysčiu. Prisipažino, kad tai jo ir jame yra psichotropinis skystis.

V. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, t. y. neteisėto psichotropinės medžiagos įgijimo ir laikymo psichotropine medžiaga neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, o šiuos jo parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – liudytojo R. R. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaip nurodyta specialisto išvadoje, vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 2015 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Nr. V-1062 ir 2019 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-476, 3-chlorometkatinonas (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) yra psichotropinė medžiaga, priklausanti sintetinių kanabinoidų darinių grupei. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinių medžiagų radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai laikė draudžiamas medžiagas, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V, P. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis 2024 m. liepos 24 d. apie 16.00-17.00 val. ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 0,0515 g grynos psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido - MDMB-BUTINACA buteliuke, kurią nuo to momento laikė savo rankinuke iki 2024 m. liepos 25 d., apie 16.50 val., kai Turgaus gatvėje, Vilniuje, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą buteliuką su nurodyta psichotropine medžiaga. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, V. P. veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du baigti tyčiniai nesunkūs (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimai, susijęs su kito asmens sveikatos sutrikdymu bei disponavimu psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. P. – jauno darbingo amžiaus, Sodros duomenimis šiuo metu nedirba, paskutinį kartą dirbo iki 2024 m. birželio 19 d., duomenų, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs. Praeityje neteistas. Baustas administracine tvarka daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, karo prievolės nevykdymą, informacijos apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Pažymėtina, kad šioje byloje 2024 m. balandžio 26 d. tarp kaltinamojo V. P. ir nukentėjusiojo V. S. buvo pasirašytas susitaikymo protokolas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus nutarimu, šis kaltinamojo ir nukentėjusiojo protokolas patvirtintas, asmeniui buvo išaiškintos BK 38 straipsnio pasekmės. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, pretenzijų kaltinamajam neturėjo.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už padarytą nusikaltimą sveikatai paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas šios bausmės rūšies minimaliam terminui, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. per du mėnesius pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apaugos ir darbo ministerijos, bei visą bausmės vykdymo laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo su minėtais įpareigojimais ir draudimais.

Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš kaltinamojo šeimos narį, vadovaujantis BK 72² straipsniu, V. P. paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę ar didžiąją minėtos programos dalį įvykdyti per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios.

V. P. už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, minimaliam dydžiui, t. y. 51 MGL (BBND) (2 550 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

V. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 34 MGL (BBND) (1 700 Eur) dydžio baudos.

Šias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės (laisvės apribojimo bausmės) iš dalies pridedant švelnesnės bausmės (baudos) dalį ir V. P. paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais ir draudimais: per du mėnesius pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apaugos ir darbo ministerijos, bei visą bausmės vykdymo laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį ir 20 MGL (BBND) 1 000 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. P. į skirtiną bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. liepos 25 d. 17.50 val. iki 2024 m. liepos 26 d. 14.21 val. (viena diena) išbūtas laikas – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžutė Nr. A009649 su po tyrimo su likusiais objektais– patalpinti saugojimui į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdyba Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrius Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimais:

1) per du mėnesius pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų - alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimais:

1) per du mėnesius pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų - alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (BBND) (2 550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti – 34 (trisdešimt keturių) MGL (BBND) (1 700 Eur) (vieno ūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės (laisvės apribojimo bausmės) iš dalies pridedant švelnesnės bausmės (baudos) dalį ir V. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimu ir draudimu: 1) per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir 2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų - alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) ir 20 (dvidešimties) MGL (BBND) (1 000 Eur) (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. liepos 25 d. 17.50 val. iki 2024 m. liepos 26 d. 14.22 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę 18 (aštuoniolikos) MGL (BBND) (900 Eur) (devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. P. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas V. P. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę ar didžiąją minėtos programos dalį įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –vokas Nr. A009649 su objektais likusiais po tyrimo, kurie perduoti saugojimui į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdyba Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrius Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti V. P., kad bauda, turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): 1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; 2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; 3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; 4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; 5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar 6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti V. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti V. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.