- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-2449-657/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Dalė Burduliene
- Ieškovas
- Marijos A
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. F. B., UAB „Nuova“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mentora ir Ko“, AB „Swedbank“
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis, Irmantas Balsys
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Marijos A. Š. atstovaujamos advokato Aurelijaus Gruodžio ir ieškovų Marijos A. Š., J. N., K. Š. atstovaujamų advokato Irmanto Balsio apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-683-568/2012 pagal ieškovų Marijos A. Š., J. N., K. Š. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. F. B., UAB „Nuova“, tretieji asmenys - UAB „Mentora ir Ko“, AB „Swedbank“ dėl potvarkio, sutikimo panaikinimo, nuomos sutarties nuginčijimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. esmė
Ieškovai Marija A. Š., J. N., K. Š. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti žemės sklypo suteikimo nuomai 1993 m. gruodžio 7 d. potvarkio Nr. 1503-v 1.3.punktą, kuriuo Kauno miesto valdyba nusprendė išnuomoti akcinei bendrovei „Kauno bazė“ iki 45000 kv. m. sklypą, esantį Taikos pr. 104C, Kaune; panaikinti 2003 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities viršininko sutikimą Nr. 10-1047, kuriuo AB „Kauno bazė“ leista perleisti nuomos teisę į 45000 kv. m. sklypą, esantį Taikos pr. 104C, Kaune G. F. B.; pripažinti negaliojančia nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kuria 99 (devyniasdešimt devyniems) metams išnuomotas 45000 kv. m. sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Taikos pr. 104C, Kaune; pripažinti ieškovų teisę buvusioje žemės savininko J. Š. nuosavybės teise valdytame žemės sklype atkurti natūra nuosavybės teises į 20000 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio Taikos pr. 104C, Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., laisvą (neužstatytą) dalį; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą buvusioje žemės savininko J. Š. nuosavybės teise valdytame žemės sklype ir atlikti visus kitus teisės aktuose numatytus būtinus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, kuriuos privalo atlikti Kauno miesto savivaldybė; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo atkurti nuosavybės teises į 4/9 (keturias devintąsias) žemės sklypo, esančio Taikos pr. 104C, Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje su valstybe; panaikinti 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1010 „Dėl žemės sklypo Taikos pr. 104C detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti dalyje dėl kiemo aikštelės b1 (5450,26 kv. m. ploto), b2 (617,38 kv. m. ploto), bordiūrų b3 (159,65 kv.m ploto) pripažinimo tinkamais naudoti valstybinės komisijos 2005 m. vasario 23 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą (T.2, b.l. 100-105). Nurodė, kad J. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 8,44 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). J. Š. anūkai V. Š., K. Š., J. N. prašymus dėl nuosavybės teisės į J. Š. priklausantį žemės sklypą atkūrimo pateikė 1991 m. gegužės 27 d. ir 1991 m. lapkričio 25 d., tačiau nuosavybės teisės į 8,078 ha žemės sklypą neatkurta iki šiol. Ieškovams grąžintinas žemės sklypas yra išnuomotas atsakovams, kas pažeidžia ieškovų teises.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė (T.3, b.l. 66-72). Teismas nustatė, jog ieškovų reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad J. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 8,44 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). tačiau nuosavybės teisės jiems neatkurtos, o 45000 kv. m žemės sklypą, esantis Taikos pr. 104c, Kaunas, buvo išnuomotas AB „Kauno bazė“ (dab. AB „Nuovo“), kuris vėliau kartu su pastatais buvo perleistas G. F. B., vėliau trečiajam asmeniui UAB „Mentora“ ir Ko. Teismas nustatė, jog Kauno apskrities viršininko administracija 2004-09-03 išdavė sutikimą Nr. 19-105, kuriuo leido valstybinėje žemėje Taikos pr. 104C, Kaune, statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus, o 2004-09-22 išdavė sutikimą Nr. 674 dėl inžinierinių tinklų statybos/ rekonstrukcijos valstybės žemėje. Kauno miesto savivaldybės administracija 2004-12-21 išdavė statybos leidimą Nr. 38-4NR-248-187, kuriame buvo numatyta ir automobilių stovėjimo aikštelė. Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovų reikalavimas dėl valstybinės komisijos 2005-02-23 sferinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies, kuria kiemo statiniai: kiemo aikštelės (5450,26 kv. m ploto), (617,38 kv. m ploto), bordiūrai b3 (159,65 kv. m ploto), pripažinti tinkamais naudoti, panaikinimo yra nepagrįsti, kaip neįrodyti. Įvertinęs ir tai, kad ieškovų reikalavimą dėl valstybinės komisijos 2005-02-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies dėl minėtų kiemo statinių, Taikos pr. 104C, Kaune, pripažinimo tinkamais naudoti panaikinimo, ieškovams nesukeltų teisinių pasekmių, nes liktų nenuginčytas ir galiojantis Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004-12-21 statybos leidimas Nr. 38-4NR-248-187. Šis administracinis aktas nebuvo skundžiamas, tokiu būdu sprendžiama, jog yra galiojantis. Teismas pažymėjo, jog atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas nustatė, kad ieškovai su ieškiniu į teismą kreipėsi 2007 m., tačiau ieškovai, būdami apdairūs ir rūpestingi asmenys, galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčijamą administracinį aktą dar 2005-03-05, nes iš VĮ „Registrų centro" Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ginčo statiniai 2005-02-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu buvo pripažinti tinkamais naudoti, įrašas galioja nuo 2005-03-05. Atsižvelgiant į tai, kad senaties terminas skųsti administracinį aktą praleistas teismas atmetė ieškinį ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė Marija A. Š. atstovaujama advokato Aurelijaus Gruodžio prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėt iš naujo pirmosios instancijos teismui (T.3, b.l. 90-94), o apeliaciniu skundu ieškovai Marija A. Š., J. N., K. Š. atstovaujami advokato Irmanto Balsio prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti bylą iš esmės – ieškinį patenkinti visiškai (T.3, b.l. 97-10). Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.
1. Apeliantų nuomone, teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies įtvirtintus reikalavimus, pasisakydamas tik dėl vieno iš pareikštų reikalavimų, todėl vien dėl šios priežasties teismo sprendimas yra naikintinas. Pažymima, jog teismo sprendimas, be visa ko, negali būti be motyvų, kas pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Nurodo, jog nėra galimybės apeliaciniame skunde nurodyti motyvus dėl tų reikalavimų, dėl kurių teismas nepasisakė. Be to, pažymima, jog sprendimas, kuriame teismas nepasisakė dėl daugumos ieškinio ir atsikirtimo į ieškinį pagrindu nurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, ar kuriame teismas šias aplinkybes nustatė remdamasis spėjimais bei prielaidomis, nėra vykdomas teisingumas, nes nebuvo tinkamo teismo proceso. Teismo sprendimas nenurodė, jokių argumentų, kuriais vadovaudamasis grindžia savo išvadas, nenurodo, kokiomis įstatymų nuostatomis vadovaudamasis priėmė tokį sprendimą.
2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl 2005-02-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo netinkamai pritaikė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus. Reikalavimas panaikinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą yra išvestinis iš likusių, neišnagrinėtų reikalavimų, nes pripažinus, jog ieškovai turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei išsprendus nuomos sutarties ir perleidimo G.F. B. teisėtumo klausimą, išnyktų pagrindai, dėl ko šis aktas buvo surašytas. Šiuo aktu pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą bei žemės suteikimo eilę, reglamentuojančius teisės aktus, buvo įteisintas neužstatyto valstybinio žemės sklypo dalies užstatymas. Neišsprendus klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypas negalėjo būti nei išnuomotas atsakovui G.F. B., nei įteisintas jo užstatymas. Atsakovai pagal įstatymus privalėjo atkurti nuosavybės teisės į laisvus neužstatytus žemės sklypus miesto teritorijoje, tačiau vietoj to, 2005-02-23 aktu įteisino laisvos (neužstatytos) žemės sklypo užstatymą. Apeliantės nuomone, tai, kad neginčijamas leidimas statybai, nereiškia, kad akto panaikinimas nesukels ieškovams teisinių pasekmių, nes ieškovams užtenka, kad būtų panaikinti tie aktai, kurie grąžintų šalis į pradinę padėtį.
Advokato I.Balsio pasirašytame apeliaciniame skunde nurodoma jog teismas priėmė sprendimą neįvertinęs visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Teismo išvada dėl ieškovų reikalavimo panaikinti 2005-02-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, neparemta jokių byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta, tik išvardijus byloje surinktą medžiagą. Teismas nevertino tų aplinkybių, jog pastatai yra sąlyginai maži su išnuomotu žemės sklypu ir jų eksploatacijai tokio dydžio sklypas nėra reikalingas, be to nepasisakė dėl eksperto išvados, nesirėmė suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
3. Visi apeliantai nurodė, jog teismas netinkamai taikė ieškinio senatį (ABTĮ 33 str.) reglamentuojančias teisės normas. Teismas neatsižvelgė, kad 2005-02-23 aktas nebuvo skelbiamas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl terminas šiam aktui apskųsti skaičiuotinas nuo šio akto įteikimo ieškovams dienos. Ieškovai su šiuos aktu susipažino 2008-01-04 (T.1, b.l. 93), o patikslintą ieškinį teismui pateikė 2008-01-11 (T.1, b.l. 94-95), todėl teismas negalėjo konstatuoti, jog ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas terminas ginčyti administracinį akta yra praleistas. Pažymima, jog teismas nenustatė ieškinio senaties pradžios, todėl net ir konstatavus, jog terminas buvo praleistas, teismas negalėjo vien šiuo pagrindu ieškinio atmesti, nesvarstydamas ar nėra pagrindų terminui atnaujinti. Termino praleidimas nėra absoliutus pagrindas ieškinį atmesti. Teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovų garbų amžių, nes jiems sudėtinga sužinoti aktualią informaciją dėl administracinių aktų priėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinius skundus atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo skundus atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.3, b.l. 109-114). Nurodo, kad apeliantė M.A. Š. yra pasirašiusi abu skundus, todėl nėra aišku ar ji prašo panaikinus teismo sprendimą bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui ar išspręsti bylą iš esmės ir ieškinį patenkinti. Pažymima, jog 2007-09-10 kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame buvo duomenys apie statinio priėmimo naudoti aktą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog praleistas ieškinio senaties terminas, nes patikslintas ieškinys teismui pateiktas tik 2008-01-11. Pagal teisminę praktiką, senaties terminas skųsti administracinius aktus praleidimas yra pagrindas ieškiniui atmesti, juo labiau, kad ieškovai nenurodė objektyvių priežasčių praleistam terminui atnaujinti. Atsiliepime teigiama, jog užstatytu yra laikomas žemės sklypas, kuriame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas. Be to, miestams priskirtose teritorijoje nustatyti, ar žemė iki 1995 m. birželio 1 d. yra priskirta savivaldybės administracijos direktoriui. Atsakovės nuomone, teismas turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-25 nutartyje nustatytas reikšmingas aplinkybes, kurioje buvo sprendžiamas tų pačių administracinių aktų teisėtumo klausimas ir kurioje, buvo išsamiai išanalizuotos visos aplinkybės ir ištirti visi įrodymai.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.3, b.l. 121-124). Nurodė, jog skirtingi apeliantės M.A. Š. pasirašyti skundai apsunkina atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentavimą. Pažymima, jog teismas tinkamai taikė ieškinio senaties terminą žemės santykiuose, nes žemės reforma negali tęstis amžinai. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą panaikinti 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalį, dėl to, jog ieškovai nenurodė nei vieno CK 6.217 straipsnyje numatyto pagrindo. Pažymima, jog atsakovams nuosavybės teisė gali būti atkuriamos ne tik natūra, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės Marijos A. Š. atstovaujamos advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, o apeliantų Marijos A. Š., J. N., K. Š. atstovaujamų advokato Irmanto Balsio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).
Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
Apeliantai savo apeliacinius skundus grindžia tuo, kad teismas išnagrinėjęs bylą, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir teismo sprendimas yra nemotyvuotas, t.y. absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktuose. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų apeliacinių skundų argumentais.
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. CPK 135 straipsnyje yra įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai, o vienas iš būtinų ieškinio elementų yra ieškinio dalykas – materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Taigi būtent ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, nes taip užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, o priešingai ginčo šaliai – gintis nuo pareikšto reikalavimo. Civilinėse bylose taip pat galioja rungimosi ir dispozityvumo principai, o bendra taisyklė yra ta, kad teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Tai yra teismas gali nagrinėti tik tokį ginčą, kokį savo pasirinktiems atsakovams kelia ieškovas, ir pagal byloje surinktą medžiagą spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo. Šioje byloje buvo pareikšti dešimt ieškovų reikalavimų: 1) panaikinti žemės sklypo suteikimo nuomai 1993 m. gruodžio 7 d. potvarkio Nr. 1503-v 1.3.punktą, kuriuo Kauno miesto valdyba nusprendė išnuomoti akcinei bendrovei „Kauno bazė“ iki 45000 kv. m. sklypą, esantį Taikos pr. 104C, Kaune; 2) panaikinti 2003 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities viršininko sutikimą Nr. 10-1047, kuriuo AB „Kauno bazė“ leista perleisti nuomos teisę į 45000 kv. m. sklypą, esantį Taikos pr. 104C, Kaune G. F. B.; 3) pripažinti negaliojančia nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kuria 99 (devyniasdešimt devyniems) metams išnuomotas 45000 kv. m. sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Taikos pr. 104C, Kaune; 4) pripažinti ieškovų teisę buvusioje žemės savininko J. Š. nuosavybės teise valdytame žemės sklype atkurti natūra nuosavybės teises į 20000 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio Taikos pr. 104C, Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., laisvą (neužstatytą) dalį; 5) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą buvusioje žemės savininko J. Š. nuosavybės teise valdytame žemės sklype ir atlikti visus kitus teisės aktuose numatytus būtinus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, kuriuos privalo atlikti Kauno miesto savivaldybė; 8) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo atkurti nuosavybės teises į 4/9 (keturias devintąsias) žemės sklypo, esančio Taikos pr. 104C, Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje su valstybe; 9) panaikinti 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1010 „Dėl žemės sklypo Taikos pr. 104C detaliojo plano patvirtinimo“; 10) panaikinti dalyje dėl kiemo aikštelės b1 (5450,26 kv. m. ploto), b2 (617,38 kv. m. ploto), bordiūrų b3 (159,65 kv.m ploto) pripažinimo tinkamais naudoti valstybinės komisijos 2005 m. vasario 23 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas sprendime, išvardindamas atskirus faktus, pasisakė tik dėl vieno pareikšto reikalavimo, t.y. dėl reikalavimo panaikinti dalyje dėl kiemo aikštelės b1 (5450,26 kv. m. ploto), b2 (617,38 kv. m. ploto), bordiūrų b3 (159,65 kv.m ploto) valstybinės komisijos 2005 m. vasario 23 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Šis reikalavimas yra susijęs su kitais ieškinio reikalavimais – žemės sklypo nuomos teisėtumo klausimo išsprendimu, teisių perleidimu, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimo išsprendimu ir jų išskirti į kitą bylą negalima. Todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turėjo ją užbaigti priimdamas teismo sprendimą, kuriuo turėjo teisę ieškinį tenkinti, ieškinį tenkinti iš dalies ar ieškinį atmesti, tačiau priimdamas bet kurį sprendimą privalėjo pasisakyti dėl visų pareikštų ieškinio reikalavimų.
Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismo sprendime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nėra nurodyta nei vieno motyvo, dėl kurio nebuvo pagrindo pripažinti ieškovų teisių pažeidimo ir reikalavimų pagrįstumo. Apeliantų teigimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra aiškūs reikalavimų atmetimo motyvai ir pagrindai bei pažeisti CPK 263, 270 straipsniai, netinkamai taikomas CPK 185 straipsnis, kai suvaržomos ieškovų teisės į tinkamą procesą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Tačiau CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad motyvuota teismo nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t.y. tiek faktiniai, tiek teisiniai, apeliacinio skundo argumentai, taip pat nurodyti teismo išvadas pagrindžiantys kiti teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2010; kt.). Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas sprendime išdėsto motyvus, tačiau jie yra neišsamūs, nepakankami arba nelogiški, savaime nereiškia, jog toks teismo sprendimas yra be motyvų. Kasacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą, savo sprendime pasisakė tik dėl vienam reikalavimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir nepasisakė esminiais klausimais dėl likusių reikalavimų, nevertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima laikyti tinkamai motyvuotu.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliučius Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-16 sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 7 p.). Nustačius CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punkte nurodytus absoliučius ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindus, šis sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p.).
Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinus skundžiamą sprendimą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, siekiant, kad būtų ištaisytas ieškovo teisės į tinkamą procesą pirmojoje instancijoje pažeidimas, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), nes nustatytų procesinės teisės pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.