- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 1-2968-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41780-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Advokatai
- Ridas Žemkauskas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. 2020 m. spalio 18 d., apie 21.32 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru B9 Tribeca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,42 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, nuo to kenčia jo šeima, dukra. Dirba sunkiai, turi paėmę kreditą būstui. Turi neįgalumą, bet dirba statybose. Tą dieną draugas grįžo iš užsienio, pakvietė į svečius, su juo išgėrė. Galvojo važiuoti namo su troleibusu, bet atsisėdo už automobilio vairo ir važiavo namo. Prieš vairuojant buvo suvartojęs apie 700 ml degtinės. Vairuodamas automobilį jautėsi gerai, prisimena, kaip vairavo. Jautėsi apsvaigęs, bet ne taip, kad kažko neprisimintų. Prašo jį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su žmona gerai sutaria, myli ją, žmona jam yra autoritetas.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja A. Ž. parodė, kad prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos atsakomybei. Turi mažametį vaiką, yra paėmę butui paskolą, jos mama neįgali, turi padėti abiejų tėvams. Ji yra neteista, nebausta administracine tvarka. Jai toks kaltinamojo elgesys yra nesuprantamas. Sutuoktinis neturi problemų dėl saikingo alkoholio vartojimo. Sutuoktinis jos klauso, gerbia jos nuomonę.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš policijos registro išrašo matyti, kad vakarinio aplinkkelio link važiuoja rudos spalvos automobilis „KIA“, visureigis, galimai girtas (b. l. 1).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. B. parodė, kad dirbo kartu su vyr. patruliu E. K., patruliuodami 2020 m. spalio 18 d., apie 21.27 val. gavo pranešimą iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Ji su porininku nedelsiant reagavo į gautą pranešimą. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris be priežasties įtartinai vingiavo po kelią. Porininkas įjungęs šviesos ir garso signalą minėtą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini). Ji išlipus iš tarnybinio automobilio priėjo prie sustabdyto automobilio. Priėjusi prisistatė, paaiškino vairuotojui sustabdymo priežastį, bei paprašė pateikti dokumentus. Kaip vėliau buvo nustatyta, minėtą automobilį vairavo V. Ž.. Bendraudama su V. Ž. ji pajuto šiam iš burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Taip pat sustabdytame automobilyje buvo tuščios skardinės nuo alaus. Įtardamas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, kolega patikrino alkotesteriu girtumą ir nustatė 3,54 prom neblaivumą. V. Ž. prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, su pažeidimu sutiko. Maždaug po 20 minučių ji antrą kartą patikrino V. Ž. girtumą ir nustatė 3,42 prom. Neblaivumą. V. Ž. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS patalpas, o automobilis priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 9). ??
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. Ž. parodė, kad 2020 m. spalio 18 d., apie 18.00 val. po konflikto su žmona, būdamas blaivus sėdo į jam priklausantį automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo pas draugą. Būdamas pas draugą išgėrė 0,7 litro alkoholinio gėrimo degtinės. Alkoholį vartojo maždaug iki 20.30 val. Po to jokio alkoholio nevartojo. Apie 21.00 val., negali paaiškinti kodėl, jis vėl sėdo už automobilio Subaru vairo ir važiavo namo. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), netoli posūkio į jo namo kiemą, tikslaus adreso pasakyti negali, jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį. Jis sutiko ir pūtė du kartus. Atsimena, kad jam buvo nustatytas virš 3,5 promilių girtumas. Po to buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio labai ir nuoširdžiai gailisi, daugiau tai nepasikartos (b. l. 39).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Subaru B9 TRIBECA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. Ž. (b. l. 22).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Subaru B9 TRIBECA“, gamybos periodas: 2006-2009 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 4750 Eur su PVM (b. l. 21).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyti V. Ž. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai (b. l. 18).
V. Ž. alkotesteriu nustatytas neblaivumas: 2020 m. spalio 18 d., 21.36 val. – 3,54 prom. 2020 m. spalio 18 d., 21.53 val. – 3,42 prom. (b. l. 13-14).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. Ž. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis V. Ž. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad draugas grįžo iš užsienio, pakvietė į svečius, su juo išgėrė. Galvojo važiuoti namo su troleibusu, bet atsisėdo už vairo. Prieš vairuojant buvo suvartojęs gal apie 700 ml degtinės. Vairuodamas automobilį jautėsi gerai, prisimena, kaip vairavo. Jautėsi apsvaigęs, bet ne taip, kad kažko neprisimintų. Tokie jo parodymai atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 39). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos G. B. parodymai, alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad V. Ž., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. V. Ž. nustatytas 3,42 prom. neblaivumas, kuris viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumą. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jo kaltė įrodyta.
Kaltinamasis V. Ž. teisiamajame posėdyje nurodė, kad vairuodamas automobilį jautėsi gerai, prisimena, kaip vairavo. Jautėsi apsvaigęs, bet ne taip, kad kažko neprisimintų. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su V. Ž. pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. V. Ž. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Dėl šių sąlygų egzistavimo pastabų neturėjo ir prokurorė. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.
Kaip matyti iš kaltinamojo charakterizuojančios medžiagos, jis šiuo metu yra vedęs, dirbantis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nebaustas administracine tvarka už analogišką veiką (b. l. 47-48). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu V. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Šios aplinkybės, išskyrus baustumą administracine tvarka, neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. Ž. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas V. Ž. sutuoktinės A. Ž. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).
V. Ž. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju V. Ž. laiduotoja sutinka būti jo sutuoktinė, kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad sutinka būti laiduotoja. Yra įsitikinusi, kad V. Ž. ateityje nedarys nei analogiškų, nei kitų nusikaltimų. Šeimos santykiuose ji turi didelę įtaką sutuoktiniui, jis įsiklauso į jos nuomonę, nepiktnaudžiauja blogais įpročiais. A. Ž. yra neteista, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nebausta administracine tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė baigiamoje kalboje sutiko, kad A. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja A. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo sutuoktinė, nuolat bendrauja su kaltinamuoju, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, V. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
V. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 3,42 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią sunkaus girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2020 m. spalio 19 d. (b. l. 42).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju V. Ž. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. Ž. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Subaru B9 TRIBECA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis „Subaru B9 TRIBECA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. Ž., yra konfiskuotinas.
Pažymėtina, kad šiuo atveju asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės O. A. Kolbienės 2020 m. spalio 19 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Subaru B9 Tribeca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. balandžio 19 d., turto saugotoju paskiriant V. Ž. (b. l. 23). Šis laikinasis nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
V. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti V. Ž. nuosavybės teise priklausantį turtą – „Subaru B9 TRIBECA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. 2020 m. spalio 19 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Subaru B9 TRIBECA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
V. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.