Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-07-05 · Civilinė byla Nr. 2-3-884/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-08-25Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-07-05Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-11-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-05
Bylos Nr.
2-3-884/2017
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00212-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Valinskytė
Ieškovas
P. S., J. S.
Atsakovas
E. S.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė, Rolandas Stirbinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3-884/2017Teisminio proceso Nr.2-38-3-00212-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.1.1.; (S) 2.4.2.13.; 2.6.1.3.6.
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 5 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,sekretoriaujant Šarūnui Dargiui,dalyvaujant ieškovui P. S., jo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,ieškovo J. S. atstovams P. S., adv. padėjėjai Linai Miškinienei,atsakovei E. S., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos, susijusios su buto išlaikymu, priteisimo bei ieškovo P. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. S. prašė priteisti iš atsakovės 3219,54 Eur skolos, susijusios su buto išlaikymu, bei 5 proc. dydžio metinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-12-03 buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka. Nuo 1997-05-09 iki 2015-12-03 šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovui atiteko 55/100 dalis buto, atsakovei – 45/100 dalis. Atsakovė nuo 2003 metų liepos mėnesio paliko mažametę dukrą bei neįgalų ieškovą ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko butu nesirūpino ir jokių mokesčių nemokėjo. Santuokos nutraukimo byloje jo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo buvo paliktas nenagrinėtas. Ieškovas laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2015-12-31 sumokėjo 6085,75 Eur mokesčių už butą, pusė sumos sudaro 3042,87 Eur. Jis prašo priteisti skolą tik už sumas, kurios tiesiogiai susijusios su buto išlaikymo nepriklausomai nuo to, ar kas bute gyvena ar ne. 2009-03-07 dėl sprogusių vamzdžių buvo užlietas kaimynų butas, ieškovas sumokėjo 353,34 Eur dydžio žalą Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, todėl įgijo teisę reikalauti iš atsakovės pusę sumokėtos sumos. Reikalavimus grindžia Civilinio kodekso 4.76 straipsnio pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Neginčija, kad nuo 2006 metų išvyko gyventi į Skuodo rajoną. Tačiau ieškovas su dukra Simona apsigyveno pas K. S., P. S. sutuoktinę, bute buvo leista apsigyventi P. S. ir K. S. dukrai A. ir jos draugui G. R. viename kambaryje, o kitame – G.R. broliui ir jo draugei, šie asmenys bute gyveno iki 2013 metų, nuo 2013 metų butas buvo nuomojamas kitiems fiziniams asmenims. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-15 sprendime nurodoma, kad bute negyveno nei J. S., nei E. S.. Visą laiką bute gyveno nuomininkai, P. S. dukra A., žmona K., o J. S. gyveno kartu su savo globėju P. S.. Šių aplinkybių nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) str.). Tikėtina, kad asmenys, gyvenę bute, mokėdavo su jo išlaikymu susijusius mokesčius, ieškovas nepatyrė ekonominio nuostolio. Civilinėje byloje Nr. 2-223-563/2015 esantys sąskaitos išrašo (2007-02 – 2009-11-15) duomenys patvirtina, kad G. R. į J. S. sąskaitą periodiškai pervesdavo už buto išlaikymą. Pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, tai yra jo turėtų išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, nuostolių priteisimo. Tai yra žala pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, o reikalavimams dėl žalos taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Reikalavimui už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2013-05-01 taikytina ieškinio senatis, o kita dalis atmestina, nes šiuo laikotarpiu bute gyveno ir juo naudojosi kiti asmenys, kurie sumokėdavo buto išlaikymo išlaidas, todėl ieškovas, reikšdamas reikalavimą siekia nepagrįstai praturtėti.

Šalies argumentai

Ieškovas P. S. prašė priteisti iš atsakovės 1013,67 Eur dydžio įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė yra buvusi jo brolio J. S. sutuoktinė ir jo mirusios žmonos K. S. sesuo. Po žmonos mirties jis paveldėjo jos turtą. Iki J. S. ir atsakovės santuokos nutraukimo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2000 metų pabaigoje J. S. darbe patyrė traumą, nebegalėjo dirbti ir rūpintis šeima bei buto išlaikymu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-25 sprendimu jis paskirtas J. S. rūpintoju. Atsakovė pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, nesirūpino nepilnamete dukra S. S. bei buto išlaikymu, dukrą S. priglaudė jis su žmona ir ji nuo 2001 metų vasaros pastoviai gyveno su jų šeima, adresu (duomenys neskelbtini), 2006-02-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovei buvo apribota motinos valdžia į dukrą S. S. ir globėja paskirta K. S.. 2003 metais, antstoliams pradėjus priverstinį skolų išieškojimą, atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Norėdami išsaugoti S. S. tėvų butą ir kad jis nebūtų parduotas iš varžytinių, jis su žmona sumokėjo 7000 Lt dydžio skolą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius patarnavimus. Atsakovė pažadėjo, kad, dukrai S. sulaukus pilnametystės, ji savo buto dalį šiai perrašys. S. pilnametystės sulaukė 2010-03-17, tad ir skolos grąžinimo laikas skaičiuotinas nuo šios datos. 2007 metais atsakovės butas vėl buvo areštuotas už išlaikymo įsiskolinimą S. S.. 2010 metais, antstoliams pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, vėl grėsė buto netekimas, todėl atsakovė 2010-03-31 davė žodinį pažadą, jog perrašys savo buto dalį dukrai Simonai arba grąžins pinigus. Pati S. S. sumokėjo 6000 Lt už išlaikymo įsiskolinimą, siekdama, kad butas nebūtų parduotas priverstinai. J. S. ir atsakovės skyrybų procese kreditorinių reikalavimų nereiškė, nes tikėjo, kad atsakovė neapgaus dukros, tačiau buto dalis yra neperrašyta, pinigai jam negrąžinti. Kadangi Atsakovei priklausė tik 1/2 dalis buto, 7000 Lt suma dalintina pusiau ir iš atsakovės priteistina 1013,67 Eur (3500 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad apie 2000 metus neteko darbo ir pajamų pragyvenimui, nusivylusi gyvenimu pradėjo girtauti. Tuo metu sutuoktinis J. S. ne darbo metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susižalojo ir tapo neįgaliu. Taigi šeimoje susidarė situacija, kad neturėjoe lėšų susimokėti už komunalinius patarnavimus. Klaipėdos miesto apylinkės teisme pagal ieškovo DNSB „Smiltelė“ ieškinius J. S. buvo iškeltos bylos dėl skolos už komunalinius patarnavimus priteisimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-12 įsakymu dukrai Simonai, gim. 1992-03-17, buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2003-03-05 ir globėja paskirta sesuo K. S.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-03 sprendimu buvo laikinai apribota motinos valdžia į dukrą S. Nuo 2003 m. birželio mėnesio ji išvyko gyventi pas savo tėvus O. ir P. L., gyvenusius (duomenys neskelbtini), pas juos pragyveno apie porą metų, vėliau apsigyveno pas savo sugyventinį. J. S. po susižalojimo tapo neįgalus, jis 2003 m. buvo apgyvendintas pas savo motiną Kretingos rajone. Ji su seserimi K. S. sutarė butą sutvarkius nuomoti, o gautas pajamas naudoti sesers Kristinos nuožiūra. Kadangi buvo susidariusi skola pagal teismo sprendimus, siekiant išvengti priverstinio skolos išieškojimo, kartu su K. S. kreipėsi pagalbos į savo tėvus. Tėvai, suprasdami jos padėtį ir atsižvelgdami į tai, kad ji pas juos gyvena ir padeda jiems ūkyje, davė K. S. 7000 Lt padengti įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus. Remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-03 sprendimu, K. S. byloje nurodė, kad ji rado galimybę išsaugoti butą, t. y. sumokėjo įsiskolinimus ir iš dalies suremontavo butą, kad jis būtų tinkamas nuomai. Sesuo mirė 2011-11-24. Iki pat savo mirties ji nekėlė man jokių reikalavimų dėl 7000 Lt, kurie buvo sumokėti DNSB „Smiltelė“ padengiant įsiskolinimą. Ši aplinkybė patvirtina, kad 7000 Lt buvo sumokėti ne iš K. S. asmeninių pajamų, bet gautų iš O. ir P. L., kurie abu mirė 2012 m. Ieškovo teiginiai dėl buto perrašymo dukrai yra išgalvoti ir nepagrįsti. Nesutinka su tuo, kad skolos grąžinimo terminas skaičiuotinas nuo S. pilnametystės, tai yra nuo 2010-03-17. Ieškinio senaties termino eiga, ieškovui manant, kad jo teisės pažeistos, prasidėjo nuo 2003-07-31 ir baigėsi 2013-07-31. Civilinio kodekso 1.125 str. 1 d. nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas dešimt metų.

Ieškovo J. S. atstovai bei ieškovas P. S. ir jo atstovas teismo posėdyje reikalavimus palaikė ieškiniuose išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė, jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į ieškinius išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

J. S. ieškinys tenkintinas, P. S. ieškinys netenkintinas.

Bylos medžiagos nustatyta, kad E. S., tai yra atsakovei, ir ieškovui, tai yra, J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 1997-05-09 iki 2015-12-03 priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta, padalintas turtas, Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-03 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-25 nutartimi J. S. nustatyta rūpyba, rūpintoju paskirtas jo brolis P. S., to paties teismo 2017-01-06 sprendimu J. S. pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, 2017-02-10 nutartimi globėju paskirtas P. S..

Dėl J. S. ieškinio.

Ieškovas J. S. prašo priteisti pusę sumos, sumokėtos už buto išlaikymą laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2015-12-31, tai yra 3042,87 Eur, bei 176,67 Eur, tai yra pusę sumokėtos sumos Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, nes dėl sprogusių vamzdžių buvo užlietas kaimynų butas (visa suma 353,34 Eur).

Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos nutraukimo ir kt. reikalavimų, 2015-12-03 nutartyje konstatavo, kad ieškovas ieškiniu neprašė teismo priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją už būsto išlaikymą, todėl dėl šio reikalavimo pasisakyti nėra pagrindo, tačiau kolegija pažymėjo, jog ši aplinkybė neatima iš ieškovo teisės reikšti atskirą ieškinį dėl piniginės kompensacijos už būsto išlaikymą priteisimo pirmosios instancijos teismui Civilinio kodekso nustatyta tvarka (civ. b. Nr.2-223-563/2015, l. 156).

Iš teismui pateiktų pažymų nustatyta, kad nuo 2006-05-01 iki 2010-03-31 už patalpų šildymą sumokėta 1126,07 Eur, už temperatūros palaikymą – 286,65 Eur, laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2015-11-31 už komunalines paslaugas sumokėta 1562,43 Eur (2 t., l. 18), už suvartotą šilumos energiją nuo 2010-04-01 iki 2015-12-31 sumokėta 3224,85 Eur (už patalpų šildymą 2086,08 Eur, temperatūros palaikymą - 636,91 Eur, vandens pašildymą 501,86 Eur) (2 t., l. 17), už vietinę rinkliavą, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008-07-01 iki 2015-12-31 sumokėta 387,60 Eur (2 t., l. 19), iš viso 6587,60 Eur. J. S. nurodo, kad neprašo priteisti iš atsakovės 501,86 Eur už vandens pašildymą, nes ji bute negyveno, tad bendra suma sudaro 6085,74 Eur. Patvirtinimu nustatyta, kad J. S. visiškai atlygino Seesam Insurance AS Lietuvos filialui 353,34 Eur žalą (2 t., l. 20). Dėl paminėtų sumų byloje ginčo nėra. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės pusę aptartos sumos – 3219,54 Eur (6085,74 Eur : 2 + 353,54 Eur : 2) Civilinio kodekso 4.76 straipsnio pagrindu. Šioje normoje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendratučiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Ieškovė neginčija, kad 2006 metais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su reikalavimu šiais motyvais: ieškovo reikalavimai dėl skolos, susijusios su buto išlaikymu už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2013-05-01 taikytina ieškinio senatis (CK 6.249 str., CK 1.125 str. 8 d.), o kita ieškinio dalis, tai yra dėl reikalavimo priteisti skolą už likusi laikotarpį (2013-05-01 – 2015-12-31) atmestina kaip nepagrįsta, nes šiuo laikotarpiu bute gyveno ir juo naudojosi kiti asmenys, kurie sumokėdavo buto išlaikymo išlaidas, todėl ieškovas nepatyrė jokių nuostolių.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasis aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimu konstatuota, jog ieškovas neįrodė, kad prie buto išlaikymo daugiau kaip dešimt metų prisidėjo tik ieškovas ir ieškovo globėjas P. S.. Iš minėto sprendimo matyti, kad toks teiginys sprendime yra. Tačiau atsakovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad remiantis liudytojų J. L. ir L. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kaip nurodoma sprendime, ginčijamame bute negyveno nei J. S., nei atsakovė E. S., visą laiką bute gyveno nuomininkai, P. S. dukra A., P. S. žmona K., o J. S. gyveno kartu su savo globėju P. S.. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai tik trumpai aprašyti aprašomojoje dalyje, teismas dėl paminėtų aplinkybių ir liudytojų parodymų motyvuojamoje dalyje nėra pasisakęs, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog aplinkybė dėl nuomininkų gyvenimo bute neturi būti įrodinėjama Civilinio proceso kodekso 182 str. 2 p. pagrindu.

Atsakovė, remdamasi J. S. banko sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2007-02-10 iki 2009-11-15 teigia, kad G. R. (šalių paaiškinimais nustatyta, kad jis yra P. S. dukters A. sutuoktinis) į J. S. sąskaitą periodiškai pervesdavo už buto išlaikymą. Įvertinus sąskaitos išrašą matyti, kad G. R. minėtu laikotarpiu yra atlikęs šiuos pavedimus – 2008-12-24 – 395 Lt, 2009-01-21 – 357 Lt, 2009-02-23 – 592 Lt, 2009-05-04 – 200 Lt, J. S. taip pat yra atlikęs pavedimus G. R.: 2007-12-01 – 114 Lt, 2008-11-15 – 2000 Lt, 2008-11-26 – 500 Lt, 2009-04-30 – 700 Lt (civ. byla Nr.2-223-563/2015, l. 120 – 123.). Išanalizavus sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2015-12-31, pavedimų tarp minėtų asmenų nenustatyta. Atsakovė taip pat pateikė į bylą raštą iš AB „Klaipėdos energija“, kurioje nurodyta, kad pagal turimus banko išrašus nustatyta, jog už suvartotą šilumos energiją bute (duomenys neskelbtini), nuo 2010-05-01 iki 2011-12-31 mokėjo G. R., A. R., nuo 2012-03-01 iki 2013-04-30 – S. S. (J. S. ir E. S. duktė), nuo 2013-06-01 iki 2014-01-31 – M. S.. Atsakovė minėtus duomenis vertina kaip pagrindžiančius aplinkybę, jog butas buvo nuomojamas. J. S. atstovas P. S. tai aiškina tuo, kad, esant jo broliui neįgaliam, jis duodavo pinigus savo vaikams sumokėti mokesčius. Šios bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo apklaustos liudytojos J. L. (atsakovės brolio sutuoktinė), L. K. (J. L. dukra). J. L. nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini), lankėsi po E. S. ir J. S. skyrybų, tai, kad šio buto viename kambaryje gyveno A., o kitame kiti žmonės, žinojo iš E. S. sesers K. S. (P. S. žmonos), kuri savaitgaliais atvažiuodavo pas tėvus. L. K. nurodė, kad, jai mokantis Klaipėdoje, dažnai lankydavosi minėtame bute pas A., J. gyveno pas P. Pati atsakovė, teikdama paaiškinimus, jokių konkrečių aplinkybių nurodyti negalėjo.

Vertinant minėtus duomenis, būtina paminėti, kad J. S. yra neįgalus nuo 2001-11-12, jam nustatytas dešimties procentų darbingumas (2 t., l. 10, 11). Jo ir E. S. dukros S. S. gyvenamoji vieta nuo 2003-03-05 nustatyta pas K. S., kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-03 sprendimu paskirta jos globėja (1 t., l. 10-11). Teismui nėra pagrindo abejoti tuo, kad P. S. šeimos bei J. S. ir jo dukters S. buvo artimi bei glaudūs ryšiai, o tai galėjo sąlygoti šių asmenų judėjimą tarp P. S. priklausančio buto bei buto, kuris bendrąja jungtine nuosavybe priklausė J. S. ir E. S.. Tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad bute gyveno nuomininkai ir J. S. nepatyrė išlaidų, tiesiogiai susijusių su buto išlaikymu, nepriklausomai nuo to, ar bute yra gyvenama. Iš atsakovės paaiškinimų spręstina, kad ji ne tik kad nemokėjo už jokias paslaugas, bet, išvykusi į Skuodo rajoną, visiškai butu nesirūpino.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį J. S. patirtus nuostolius apibrėžia pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, jame nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, nurodo, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio terminas. Tačiau minėtas straipsnis yra skyriuje „Civilinė atsakomybė“, reglamentuojančiame sutartinę ir deliktinę atsakomybę, jos atsiradimą, sąlygas ir pan. J. S. reikalavimą grindžia Civilinio kodekso 4.76 straipsnio pagrindu. Šioje normoje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendratučiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šalims butas priklausė po lygiai, todėl J. S. įgijo teisę reikalauti pusę su buto išlaikymu turėtų išlaidų ir šiam reikalavimui taikytinas bendrasis senaties terminas – dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.).

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad J. S. reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas. Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (CK 6.210 str. 1 d.).

Dėl P. S. ieškinio.

Ieškovas P. S. reikalavimą dėl 1013,67 Eur skolos, susijusios su buto išlaikymu, priteisimo grindžia tuo, kad jis su žmona K. S. sumokėjo 7000 Lt dydžio skolą už buto, kurio ½ dalis priklausė atsakovei, komunalinius patarnavimus.

Atsakovė savo nesutikimą su reikalavimu grindžia tuo, kad pinigai, sumokėti už komunalinių mokesčių įsiskolinimą, buvo gauti iš jos ir sesers K. S. tėvų O. ir P. L., geranoriškai suteikusių paramą įsiskolinimui padengti. Taip pat nurodo, kad P. S. praleido dešimties metų senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo 2003-07-31.

Byloje esantis Kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, kad K. S. 2003-07-31 sumokėjo DNSB „Smiltelė“ 7000 Lt skolą už komunalinius patarnavimus (1 t., l. 4). Šis dokumentas atitinka reikalavimus, keliamus finansines operacijas patvirtinantiems dokumentams, todėl laikytinas oficialiu rašytiniu dokumentu. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymus. Atsakovės nurodytų aplinkybių, kad pinigai buvo gauti iš tėvų, nėra galimybės patikrinti, nes ir tėvai, ir sesuo K. S. yra mirę. Pasak atsakovės, pinigines lėšas buvus tėvų, patvirtina tai, kad sesuo, mirusi 2011-11-24, iki pat mirties nekėlė jai jokių reikalavimų, be to, iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-03 sprendimo matyti, kad K. S. byloje nurodė, jog ji rado galimybę išsaugoti butą, t. y. sumokėjo įsiskolinimus ir iš dalies suremontavo butą, kad jis būtų tinkamas nuomai (1 t. 37 l.). Teismas minėtą K. S. paaiškinimą vertina kaip aplinkybę, patvirtinančią, kad būtent ji sumokėjo įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai, kad K. S. globojo atsakovės dukrą S. bei žinojo atsakovės gyvenimo būdą, aplinkybė, kad ji nereikalavo skolos, atrodo visai logiška. P. S. nurodo, kad skolą sumokėjo juodu su žmona K., nes globojo atsakovės dukrą S. ir norėjo išsaugoti butą. Atsakovė nepateikė tinkamų įrodymų, paneigiančių, minėtą P. S. teiginį, todėl laikytina, kad pinigai buvo sumokėti iš bendrų lėšų.

Civilinio kodekso 1.125 str. 1 d. nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. P. S. nurodo, kad skolą sumokėjo juodu su žmona, taigi jam jau 2003-07-31 buvo žinoma apie tai, kad atsakovė bei jos sutuoktinis yra skolingi jam ir žmonai K. Reikalavimas dėl skolos grąžinimo teismui pateiktas 2017-01-13, taigi praleidus daugiau kaip trejus metus (ieškinio senaties terminas suėjo 2013-07-31). P. S. paaiškinimai, kad atsakovė žadėjo savo buto dalį perrašyti dukrai S. sulaukus pilnametystės, pažado neįvykdė, todėl skolos grąžinimo laikas skaičiuotinas nuo 2010-03-17, kai S. tapo pilnametė, neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovei prašant taikyti senatį, konstatuotina, kad ieškovas P. S. ieškinio senatį praleido, todėl jo reikalavimas netenkintinas.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). J. S. pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad jis patyrė 300 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti už konsultacijas, atstovavimą teismo posėdžiuose (2 t., l. 192, 192), šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis. J. S. už sąskaitos išrašą sumokėjo bankui 69,48 Eur, už pažymą iš AB „Elektros energija“ – 10 Eur (2 t., l. 151, 162), dokumentai buvo pateikti reikalaujant atsakovės atstovei, todėl patirtos išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Patenkinus jo reikalavimą, iš E. S. J. S. naudai priteistina 379,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

J. S. nutartimi buvo atidėtas 97 Eur žyminis mokestis, kadangi atsakovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš jos žyminis mokestis valstybės naudai nepriteitinas.

Išlaidos valstybei iš P. S. ir E. S. nepriteistinos, nes jiems suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

J. S. ieškinį tenkinti.

Priteisti J. S. naudai iš E. S. 3219,54 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3219,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 379,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

P. S. ieškinio netenkinti.

Sprendimui įsiteisėjus civilinę bylą Nr.2-223-563/2015 grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Valinskytė