Telšių apylinkės teismo sprendimas

2022-12-06 · Civilinė byla Nr. e2-4044-1008/2022

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-09-21Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-12-06Telšių apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2023-04-26Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-06
Bylos Nr.
e2-4044-1008/2022
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00223-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Atsakovas
UAB „Saurida“
Ieškovas
UAB „Gerilita“
Advokatai
Diana Navickienė
Civilinė byla Nr. e2-4044-1008/2022Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00223-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.12; 3.2.6.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 6 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jekaterinai Mažonienei ir Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gerilita“ atstovei advokatei Dianai Navickienei,

atsakovės UAB „Saurida“ atstovui – direktoriui S. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gerilita“ ieškinį atsakovei UAB „Saurida“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Gerilita“ 2022 m. birželio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ 24 641,13 Eur skolą, 754,81 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (25 395,94 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, ieškovės UAB „Gerilita“ naudai.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau žodinio susitarimo pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei medieną, o atsakovė tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove už įsigytas prekes. Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kurias siuntė pagal šalių susitarimą atsakovės elektroniniu paštu, tačiau atsakovė už ieškovės perduotas prekes pagal išrašytas sąskaitas-faktūras, nustatytais terminais neatsiskaitė, todėl liko skolinga ieškovei 24 641,13 Eur. Pagal atsakovės žodinius užsakymus ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras už parduodamas prekes, kurias siuntė pagal tarpusavio susitarimą, atsakovės elektroniniu paštu. Ieškovės prekių pristatymo atsakovei faktą patvirtina prekių pristatymo atsakovei krovinių (medienos) važtaraščiai, kurie yra pasirašyti atsakovės įgalioto asmens. Šiuo atveju, be ieškovės PVM sąskaitų-faktūrų, pateiktų atsakovei, prekių pristatymo atsakovei krovinių (medienos) važtaraščiai, pasirašyti atsakovės įgalioto asmens, patvirtina, jog atsakovės užsakytos prekės buvo ieškovės pristatytos atsakovei, o taip pat patvirtina susiklosčiusių tarp ieškovės ir atsakovės prekių pirkimo-pardavimo santykių faktą. Taip pat faktinė aplinkybė, jog atsakovė po prekių pristatymo jokių pretenzijų dėl prekių kiekio, kokybės ar kt., ieškovei niekada nereiškė, sudaro pagrindą išvadai, kad visos ieškovės parduotos prekės yra atsakovės nuosavybėje nuo jų perdavimo ir jai kilo pareiga už prekes atsiskaityti. Aplinkybės, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 24 641,13 Eur sumą, neginčija ir pati atsakovė, kuri prieštaravimuose dėl kreditoriaus pareiškimo (dėl teismo įsakymo išdavimo), jokių pretenzijų dėl skolos dydžio ar pagrįstumo nereiškė. Nors atsakovė prieštaravimuose nurodo, jog atsakovė visiškai atsiskaitys su ieškove „barterinių mainų“ pagrindu ir kad neva tokia atsiskaitymų tvarka buvo tarp šalių įprasta, tačiau šie atsakovės teiginiai melagingi ir visiškai neatitinka tikrovės. Šiuo atveju akivaizdu, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę santykiai neturi būtinųjų mainų sutarties („barterinio atsiskaitymo“) požymių, t. y. visų pirma ieškovė niekada neturėjo ir neturi siekio už savo perleidžiamas prekes gauti ne pinigus, o kitą prekę mainais. Visų antra, tokia prievolė perduoti viena kitai daiktus šalys turi vykdyti vienu metu, ko taip pat nėra ir nebuvo šiuo atveju. Visų trečia, pažymėtina, kad būtent 2020 m. lapkričio 12 d. rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K-681 (pateikta teikiant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo), sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, kurios pagrindu ieškovė iš atsakovės pirko benziną, dyzeliną ir kitas prekes bei paslaugas atsakovės degalinių tinkle, nuostatos (dėl apmokėjimo už degalus) tik dar kartą patvirtina, jog šalis siejo prekių pirkimo-pardavimo, o ne mainų teisiniai santykiai. Be to, iš 2022 m. birželio 15 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto Nr. 1, matyti, jog atsakovė, nors ir vangiai, tačiau mokėjimus atliko, o ieškovės sutikimas kartą taikyti „barterinį“ atsiskaitymą, siekiant bent tokiu būdu atgauti nors dalį susidariusios skolos, nesudaro pagrindo ieškovės teiginiui, kad tokia, t. y. atsiskaitymų „barteriu“ tvarka, tarp šalių buvo įprasta. Be to, būtina pažymėti, jog dėl 2020 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K-681, atsakovės parduodamų degalų kokybės, būtent tokią priežastį nurodė Volvo centro kompetentingi atstovai, ieškovės nauja transporto priemonė Volvo FH vilkikas sugedo, todėl buvo keičiama eilė detalių, ieškovė patyrė papildomų nuostolių, dėl to ieškovė apskritai abejoja dėl tolimesnių sutartinių santykių su atsakove dėl degalų įsigijimo iš atsakovės degalinių tinklo, tęsimu. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą bei tai, kad ieškovės prekės buvo pristatytos atsakovei, išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų nustatytais terminais atsakovė neapmokėjo, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės 24 641,13 Eur skolą bei priskaičiuotas 754,81 Eur palūkanas ieškovės naudai.