Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Gamstatas“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei MB „Gamstatas“ dėl skolos, baudos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Byloje nustatyta, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta 2018 m. kovo 15 d., nurodant, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), išnuomotos nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. 2018-07-02 pretenzijoje ieškovės atstovas prašė pašalinti esamus patalpos defektus ir kuo skubiau imtis stogo tvarkymo darbų. 2018-08-13 ieškovė išsiuntė pretenziją dėl išnuomotų patalpų stogo defektų pašalinimo, nurodydama, jog atsakovas nesiima priemonių išnuomotų patalpų stogo defektams pašalinti, nors jau 2018-07-02 atsakovui buvo siųsta pretenzija. 2018-08-14 ieškovės rašte pažymėta, kad atsakovas neatsakė į ieškovės pretenziją. Iš atsakovo 2018-08-14 atsakymo į pretenziją, matyti, jog atsakovas pažymėjo, jog ieškovė turi atlikti einamuosius remontus savo sąskaita. Iš atsakovo 2018-08-16 atsakymo matyti, kad atsakovas nurodė, jog stogo danga yra nauja ir visas stogas perklotas. 2018-09-07 pranešime ieškovė pažymėjo, kad vienašališkai nutraukia nuomos sutartį, nes nuo stogo pradėjo dar daugiau lašėti derva, tačiau į pretenzijas nebuvo tinkamai reaguota. 2018-09-13 rašte atsakovas atkreipė dėmesį, kad sutartis galioja iki 2019 m. gegužės 1 d. 2018-09-24 rašte atsakovas, be kita ko, nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti 2018-03-15 nuomos sutartį. Iš 2018-09-27 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad fiksuota, jog ant patalpos stogo (lubų) ir sienų, kai kuriose vietose (6–7) vietos, matėsi bituminės dervos pratekėjimo žymės. Taip pat nutekėjusios bituminės dervos buvo rasta ant patalpų grindų ir ten buvusių gaminių. Ieškovės 2018-10-04 pranešime prašoma 2018-10-08 suderintu laiku atvykti į patalpas ir jas perimti pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. 2018-10-05 rašte atsakovas pakartotinai nurodė, kad sutartis yra galiojanti. 2018-10-11 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota, kad patalpa buvo tuščia, sutvarkyta. Buvo nuvykta į atsakovo įmonės biurą ir administratorei paliktas patalpų raktas ir 2018-10-09 patalpų ir raktų priėmimo-perdavimo aktas. 2018-12-11 rašte atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nuo 2018 m. spalio mėnesio nemoka nuomos mokesčio. 2018-12-17 įspėjimu atsakovas nurodė apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2019-01-01. Iš 2019-01-15 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad fiksuota, jog patalpoje yra 5 įvairios talpos su neaiškiu skysčiu, ant grindų matėsi tepalo dėmės.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl ieškinio teisinio pagrindo

7. Teismas pažymi, jog teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovės nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-331/2012; kt.). Taigi ieškovei neuždrausta ieškinyje nurodyti, jos nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias ji pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai ir spręstini teismo.

Dėl terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo tvarkos

8. CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šalys gali nutraukti bet kada, nenurodydamos pagrindo, prieš nustatytą terminą įspėjusios viena kitą (CK 6.480 straipsnis). Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas, todėl terminuotos sutarties atveju šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra ribojama. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Taigi terminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais.

9. Reikalavimas nutraukti kitų rūšių terminuotas nuomos sutartis, kurių nutraukimą reglamentuoja CK 6.497 ir 6.498 straipsniai (negyvenamųjų patalpų, pastatų ir įrenginių, įmonės nuomos) tik teismo tvarka, būtų nelogiškas, prieštarautų privačių santykių dispozityviškumo, sutarties laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir šių normų nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta galima, tačiau ne privaloma sutarties nutraukimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

10. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, akivaizdu, jog tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai, t. y. nesikreipdamas į teismą dėl esminio sutarties pažeidimo. Pažymėtina, kad ginčo sutarties nutraukimo metu galiojusiuose įstatymuose nebuvo nustatyta tokio pobūdžio išimčių, kurios būtų taikomos ginčo nuomos sutarčiai. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar padarytas esminis ginčo sutarties pažeidimas, t. y. ar ieškovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti (CK 6.217 straipsnis).

11. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui, bet išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo.

12. Byloje esantys duomenys parodo, kad nuo patalpų stogo konstrukcijos skirtingose vietose pratekėjo bituminė derva (smala) ir tai nebuvo jokia forma fiksuota šalims pasirašant 2018-03-15 nuomos sutartį. Teismo vertinimu, įvertindamas ieškovės veiklos pobūdį – metalo konstrukcijų dažymas, sprendžia, jog patalpas nebuvo galima naudoti pagal paskirtį ir atsakovas nuolat buvo raginamas pašalinti prieš tai minėtus patalpų stogo defektus, tačiau daugiau nei 3 mėnesius nesiėmė jokių priemonių šiems patalpų trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, nuomotojas (atsakovas), kaip negyvenamųjų patalpų savininkas, turėjo būti rūpestingas ir atidus, imtis reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir rūpintis jo tinkama būkle (CK 6.498 straipsnio 5 dalis, 6.587 straipsnio 1 dalis), daryti kapitalinį remontą (CK 6.492 straipsnis) ir pan.

13. Nagrinėjamoje byloje patalpų defektai buvo užfiksuoti antstolio. Vėliau išnuomotų patalpų defekto faktą pripažino ir pats atsakovas, nurodydamas, kad stogo varvėjimas buvo ir anksčiau ir užėmė apie 12 kv. m plotą, nes pastatas yra senas (2019-08-22 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 12 sek. – 1 val. 28 min. 20 sek.); vėliau pažymėdamas, kad pavarvėjimas šiltuoju metu laiku buvo ir tai jam buvo žinoma, tačiau ieškovė prieš išnuomojant patalpas apie tai raštu nebuvo informuota (2019-08-22 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 36 min. 5 sek. – 1 val. 36 min. 40 sek.). 2018-03-15 nuomos sutarties 3.2.4. punkte nurodyta, kad nuomininkas privalo laiku atlikti patalpos einamąjį reikalingą remontą savo sąskaitą, tačiau, kaip minėti, sutartyje nefiksuoti ir atsakovo nebuvo atskleisti jokie esami patalpos stogo konstrukcijos defektai (trūkumai). Atsakovas, parengęs nuomos sutarties tekstą, neįrodė, kad pasirašant sutartį atskleidė esminius patalpos trūkumus dėl stogo defektų ir, jog ieškovė, žinodama šiuos defektus, sutiko tokios būklės patalpomis naudotis. Todėl atsakovas negali remtis sutarties 3.2.4 punktu ir nuo sutarties sudarymo perkelti nuomininkei pareigą pašalinti šiuo atveju esminį išnuomotų patalpų trūkumą. Juo labiau, kad minėtame sutarties punkte nurodyta nuomininkė pareiga palaikyti patalpas tvarkingas, t. y. retrospektyviai fiksuota, jog nuomos sutarties sudarymo metu patalpos buvo tvarkingos. Atsakovas taip pat formaliai ignoravo ieškovės pretenzijas ir nesiėmė jokių savalaikių priemonių patalpų trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodydamas, jog stogo danga buvo jau keista ir pan. Pvz., 2018-09-24 rašte atsakydamas į pretenziją atsakovas nurodė, kad lašėjimo nematė ir su juo nebuvo supažindintas. Kaip minėta, vėliau atsakovas pripažino ieškovės nurodytą stogo defekto faktą.

14. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog vienašališkai nutraukė sutartį esant esminiam sutarties pažeidimui – nuslėptų patalpų stogo konstrukcijos defektams, be kurių šalinimo ieškovė negalėjo patalpas pritaikyti savo ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. Pažymėtina, kad atsakovas teismine tvarka neginčijo nuomos sutarties nutraukimo.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo pagrindų

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

16. Pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau išnyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010).

17. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygos. Bylos duomenimis, ieškovė 2018-03-26 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovui 1400,00 Eur depozitą pagal 2018-03-15 nuomos sutartį. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas. Byloje nėra ginčo, kad šios sumos atsakovas ieškovei negrąžino nutrūkus šalių nuomos teisiniams santykiams, todėl ieškovės turtas sumažėjo 1400,00 Eur ir ieškovės turto sumažėjimą lėmė atsakovo veiksmai (neveikimas). Ieškovei nuo 2018-10-07 vienašališkai nutraukus 2018-03-15 nuomos sutartį, atsakovo praturtėjimui 1400,00 Eur suma neliko jokio teisinio pagrindo (nuomos sutarties). Nepagrįsto praturtėjimo aplinkybės egzistavo ieškovei teikiant ieškinį. Ieškovė, sudarydama nuomos sutartį neprisiėmė turto sumažėjimo rizikos. Ieškovė negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais, todėl šiuo atveju taikomos nepagrįsto praturtėjimo instituto normomis. Taigi atsakovui kilo pareiga grąžinti ieškovei 1400,00 Eur.

Dėl 204,70 Eur nuostolių atlyginimo

18. Ieškovė MB „Gamstatas“ taip pat prašo priteisti iš atsakovo A. B. 204,70 Eur nuostolių atlyginimą, teigdama, jog nuo stogo konstrukcijos lašėjusi smala (derva) apgadino sandėliuojamą produkciją ir ji pakartotinai buvo perdažyta, dėl to ieškovė turėjo nuostolių.

19. Ieškovė savo reikalavimą grindžia 204,70 Eur sumos 2018-09-26 UAB „Tvorų statyba“ ieškovei išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) ir 2019-01-23 mokėjimo nurodymu.

20. Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t.y. tam, kad kreditorius turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės elementas – kreditoriaus patirta žala, kaip ir skolininko neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

21. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų viseto. Ieškovė neatskleidė ją ir UAB „Tvorų statyba“ siejusių santykių ir kokiu pagrindu bei tikslu UAB „Tvorų statyba“ daiktai galbūt buvo ginčo patalpose, nesant įrengtos dažyklos. Teismui nebuvo pateikti jokie pirminiai dokumentai, parodantys UAB „Tvorų statyba“ daiktų buvimo tam tikru laikotarpiu patalpose faktą. Ieškovė taip pat niekaip nefiksavo ir neįrodė, kad būtent dėl ginčo patalpos stogo trūkumų, o ne dėl kitų aplinkybių – nekokybiškai atlikto darbo ir pan., atsirado nurodyti nuostoliai. Ieškovės vadovas minėjo, kad dažyklos linija patalpose nebuvo įrengta, t. y. dažymo darbai dar realiai nebuvo atliekami, tačiau iš 2018-09-26 UAB „Tvorų statyba“ ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros matyti, jog buvo atlikti tvoros segmento perdažymo darbai.

22. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl 700,00 Eur nuomos mokesčio

23. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 700,00 Eur laikotarpio nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. sausio 1 d. nuomos mokestį.

24. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovė esant nustatytai patalpų būklei, netinkamai jos veiklai vykdyti, turėjo teisę, t. y. pagrįstai nutraukė nuomos sutartį ir toks vienašališkas sutarties nutraukimas atitiko teisinį reglamentavimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuomos sutartis jau buvo nutraukta nuo 2019 m. spalio 7 d., sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai reikalauja sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kai šalių jau nesiejo nuomos teisiniai santykiai. Tačiau teismas, įvertindamas paties ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes dėl realaus sutarties nutraukimo termino ir bylos medžiagą, parodančią, jog ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2018-10-07 ir kvietė atsakovą 2018-10-08 perimti patalpas, tačiau atsakovas vengė priimti patalpas, sprendžia, jog ieškovei kilo pareiga proporcingai sumokėti nuomos mokestį už 2018 m. spalio mėnesio 7 dienas, t. y. 158,06 Eur (7 d. x (700,00 Eur / 31 d. = 22,58 Eur už 1 d.)).

Dėl baudos už vėlavimą mokėti nuomos mokestį

25. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 217,00 Eur (31 d. x 7,00 Eur) baudą už vėlavimą mokėti nuomos mokestį pagal sutartį, nurodydamas, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė 8 dienas vėlavo sumokėti nuomos mokestį, o 2018 m. rugsėjo mėnesį – 23 dienas.

26. Atsakovo priešieškinio priedo duomenimis, 2018-08-23 ieškovė sumokėjo nuomos mokestį už 2018 m. rugpjūčio mėnesį, o 2018-10-08 už rugsėjo mėnesį. Pagal sutarties 6.1 punktą šalys susitarė, kad nesumokėjus mokesčio iki einamojo mėnesio 15 dienos, už kiekvieną dieną, bus mokama 7,00 Eur bauda iki tol, kol bus sumokėtas nuomos mokestis.

27. Ieškovės vadovas nurodė, kad pavėlavo sumokėti nuomos mokestį, nes nežinojo kaip elgtis, sprendė, ar nutraukti sutartį (2019-09-30 teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 10 sek. – 17 min. 30 sek.).

28. Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad: tarp šalių nebuvo įprasta mokėjimų vėlavimo praktika; ieškovė pavėluotai 2018 m. rugpjūčio ir spalio mėnesį atliko mokėjimus, nors atsakovas nešalino ir nepašalino patalpų stogo trūkumų, įvertindamas paties ieškovės vadovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog buvo vėluojama sumokėti dėl nežinojimo kaip elgtis; vėlavimo sumokėti mokestį laikotarpį, aplinkybes, jog nuomos mokestis už 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo atliktas jau po sutarties nutraukimo, o anksčiau (pvz. 2018 m. liepos mėnesį) ieškovė laiku mokėjo nuomos mokestį, nors jau nuo liepos mėnesio aktyviai reikalavo iš atsakovo pašalinti stogo trūkumus, sprendžia, jog ieškovės prievolės kas mėnesį mokėti nuomos mokestį nesavalaikį vykdymą negalima laikyti taikyta savigyną (CK 6.208 str.).

29. Teismo vertinimu, atsakovo reikalavimas baudą už vėlavimą mokėti nuomos mokestį yra pagrįstas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad iki ieškinio teismui pateikimo reikalavo iš ieškovės sumokėti minėtą baudą ir be pastabų priėmė atliktus mokėjimus, taip pat įvertindamas naudos dydį – 1 proc. dydžio nuo mėnesinio nuomos mokesčio už kiekvieną pradelstą dieną, sprendžia, jog baudos dydis yra aiškiai per didelis ir jis mažintinas nuo 217,00 Eur iki 100,00 Eur.

Dėl baudos už patalpų neatlaisvinimą

30. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 700,00 Eur baudą už patalpų neatlaisvinimą ir 148,10 Eur nuostolius už atliekų išvežimą. Pagal sutarties 6.2 punktą už kiekvieną uždelstą dieną (pasibaigus nuomos sutarčiai), kai nuomininkas neatlaisvina, neperduoda patalpų, pagal 3.2.5 arba 5.4 punktą, skaičiuojama 70,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną tol, kol patalpos, teritorija bus atlaisvintos arba suremontuotos, nes jau po 10 dienų patalpas vienašališkai gali atlaisvinti nuomotojas pagal 5.4 punktą. Išlaidas už patalpų, teritorijos atlaisvinimą, iškraustymą, remontą privalės padengti nuomininkas.

31. Minėta, kad 2019-01-15 antstolės E. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad patalpoje paliktos 5 įvairios talpos su neaiškiu skysčiu, ant grindų matėsi tepalo dėmės (atsakovo priešieškinio priedai).

32. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad minėtos talpos buvo paliktos ieškovės. Visų pirma, aplinkybės buvo konstatuotos 2019-01-29, tačiau byloje nustatyta, kad patalpos atsakovui buvo perduotos žymiai anksčiau 2018-10-11 ir jis jomis laisvai disponavo. Antra, atsakovas neįrodė, kad po sutarties nutraukimo patalpose nebuvo vykdoma jokios kitos veiklos. Trečia, atsakovo pateiktus duomenis paneigia kiti byloje esantys duomenys: 2018-10-11 antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota, kad patalpos tuščios ir sutvarkytos. Ketvirta, atsakovas taip pat pažymėjo, kad neprisimena, jog kvietė ieškovės atstovus perduoti patalpas 2019-09-30 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 41 min. 5 sek. – 1 val. 41 min. 20 sek.). Ieškovė, priešingai 2018-10-04 pranešimu kvietė atsakovą 2018-10-08 atvykti ir perimti patalpas šalims pasirašant priėmimo-perdavimo aktą, tačiau atsakovas neatvyko. Taigi šalių bendradarbiavimas tarpusavyje buvo skirtingas. Teismo vertinimu, bylos duomenų visuma leidžia spręsti, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog ieškovė netinkamai atlaisvino patalpas, todėl atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl baudos už nuomos sutarties nutraukimą

33. Pagal nuomos sutarties 6.3 punktą nuomotojui anksčiau laiko, numatyto 2.2 punkte, nutraukus sutartį, remiantis 5.3 punktu nuomininkas moka 2100,00 Eur baudą. Atsakovo teigimu, nurodyta bauda priteistina iš ieškovės.

34. Teismas atmeta šį atsakovo reikalavimą kaip nepagrįstą, kadangi ieškovė, o ne atsakovas, nutraukė nuomos sutartį ir toks sutarties nutraukimas atitiko teisinį reglamentavimą. Pagrįstai nutrauktos sutarties pakartotinis formalus nutraukimas negali sukelti buvusiai nuomininkei jokių teisinių pasekmių.

Dėl baudos už duomenų nepateikimą VMI

35. Sutarties 3.2.13 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja iki sekančių metu vasario 1 dienos kasmet pateikti teisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai, apie sumokėtą nuomos mokestį fiziniam asmeniui ir išskaičiuotą ar įmonės lėšomis sumokėtą Gyventojų pajamų mokestį. To nepadarius arba klaidingai pateikus duomenis, mokama 50,00 Eur plius GPM bauda, neištaisius šios klaidos iki kovo 1 d. vėl mokama 50,00 Eur plius GPM bauda, taip tęsis tol, kol bus pateikti teisingi duomenys VMI. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 150,00 Eur baudą plius GPM už pavėluotą duomenų pateikimą VMI.

36. Pažymėtina, kad atsakovas negalėjo nurodyti, kokius nuostolius realiai patyrė dėl prieš tai minėtos sutarties sąlygos nevykdymo (2019-09-30 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 42 min. 5 sek. – 1 val. 42 min. 20 sek.).

37. Teismas pažymi, kad prieš tai minėta sutarties sąlyga galiojo tik galiojus pačiai nuomos sutarčiai. Šiuo atveju sutartis galiojo tik 7 mėnesius, ieškovė ją nutraukė nuo 2018 m. spalio 7 d., todėl nuomininkės perspektyvi prievolė kasmet iki vasario 1 d. pateikti duomenis VMI pasibaigė ir įsigaliojo bendro taikymo – įstatymų ir juos lydinčių aktų pareiga nustatytais terminais deklaruoti (teikti) duomenis VMI. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo reikalavimas atmestinas. Kiti šalių, atstovų teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

39. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 36,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą, 242,00 Eur bendros antstolio paslaugų išlaidos, advokato pagalbos išlaidos 1936,00 Eur (181,50 Eur + 907,50 Eur + 181,50 Eur + 181,50 Eur + 484,00 Eur).

40. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė: 90,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinio pateikimą ir 1600,00 Eur (1000,00 Eur + 600,00 Eur) advokatės pagalbos išlaidos. Nors atsakovas papildomai prašė priteisti 60,00 Eur antstolės paslaugų išlaidas, iki bylos teisme nagrinėjimo pabaigos jis nepateikė teismui duomenų, parodančių, kad antstolės 2019-01-29 PVM sąskaita faktūra realiai buvo apmokėta, todėl toks prašymas atmestinas.

41. Pažymėtina, kad advokatų pagalbos išlaidos neviršijo rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl nemažintinos. Ieškiniu ieškovė reiškė 1604,70 Eur reikalavimus ir ieškinys buvo patenkintas 87,24 proc., todėl proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir ieškovei iš atsakovo priteistina 31,40 Eur žyminio mokesčio dalis, 211,12 Eur antstolio paslaugų išlaidų dalis, 1688,97 Eur advokato pagalbos išlaidų dalis. Atsakovas priešieškiniu reiškė 4015,10 Eur reikalavimus, priešieškinis patenkintas 6,43 proc., todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 5,79 Eur žyminio mokesčio dalis, 102,88 Eur advokatės pagalbos išlaidų dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei MB „Gamstatas“ (į. k. 304780515) iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1400,00 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1400,00 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. sausio 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei MB „Gamstatas“ iš atsakovo A. B. 31,40 Eur žyminio mokesčio dalį, 211,12 Eur antstolio paslaugų išlaidų dalį, 1688,97 Eur advokato pagalbos išlaidų dalį.

Priteisti atsakovui A. B. iš ieškovės MB „Gamstatas“ 158,06 Eur skolą ir 100,00 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 258,06 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo (priešieškinio priėmimo) teisme dienos – 2019 m. balandžio 30 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui A. B. iš ieškovės MB „Gamstatas“ 5,79 Eur žyminio mokesčio dalį ir 102,88 Eur advokatės pagalbos išlaidų dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.