- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- e2-762-962/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00508-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui R. S. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 350,86 Eur turtinės žalos, 16,97 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovas paaiškino, kad 2014-11-25 automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), atidarant stovinčios transporto priemonės „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dureles buvo sugadintos greta stovinčios transporto priemonės „Chevrolet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinės durelės. Įvykio metu transporto priemonė „Chevrolet“ buvo apdrausta savanoriškuoju transporto priemonių draudimu. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad sugadinta (reikalinga remontuoti) galines kairės pusės duris. Ieškovė apskaičiavo transporto priemonei atsiradusią žalą ir ją kompensavo išmokėdama 350,86 Eur draudimo išmoką. Atsakovė, kaip transporto priemonės savininkė (valdytoja) rūpinasi ir atsako už jai nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę „Audi“. Atsakovė privalėjo užtikrinti tinkamą transporto priemonės „Audi“ durelių valdymą. Šios pareigos atsakovė neįvykdė, todėl durelėmis sugadino greta stovinčią transporto priemonę. Žala kilo automobiliams stovint. Ieškovas neturi duomenų, kas yra automobilio keleivė apgadinusi automobilio dureles. Tai nebuvo eismo įvykis, nes transporto priemonės nejudėjo, tai buvo įvykis, dėl kurio padaryta žala. Ieškovas ieškinį kildina iš delikto. Turtinė žala neatlyginta, todėl priteistina.
Atsiliepimas
Atsakovė R. B. atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog pasistatė automobilį prie trečiojo asmens automobilio ir su dviem draugėmis iš jo išlipo bei nuėjo į parduotuvę. Grįžusi su draugėmis prie savo automobilio, rado vyriškį, kuris atsakovei teigė, kad jos automobilio keleivė su durimis įbrėžė jo automobilio dureles. Pasižiūrėjo įbrėžimą, lyg ir matė, kad įlenkta ar nubraukta, bet įbrėžimai neatitiko jos automobilio durelių. Jos paprašė iškviesti automobilio savininkę, kuri buvo parduotuvėje ir prašė pildyti deklaraciją, bet tas vyras atsisakė. Policija nebuvo kviečiama. Jos automobiliui nebuvo jokio įbrėžimo. Palaukė savininkės, bet ji nepasirodė, tada nusifotografavo automobilį ir nuvažiavo, nes skubėjo į koncertą. Vėliau jai paskambino policija ir klausinėjo apie įvykį. Ji nesutiko mokėti trečiojo asmens prašomos žalos, nes reali žala, padaryta automobiliui buvo labai nežymi. Trečiasis asmuo R. S. iš pradžių pateikė žymiai mažesnę sąskaitą remontui (193,05 Eur). Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti žalos atlyginimą privalo įrodyti, kad žala atsirado būtent dėl veiklos susijusios su transporto priemonių naudojimu, bei, kad žala atsirado būtent dėl tos transporto priemonės naudojimo, kurios valdytoju yra atsakovas. R. S., dėl jos turto apgadinimo, į teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė. Ieškinio priedai ir aplinkybės byloje neįrodo, kad žala atsirado būtent dėl veikos, susijusios su transporto priemonių naudojimu, o ne dėl kokių nors kitokių byloje nedalyvaujančių asmenų teisei priešingų veiksmų. Iš Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2014-12-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal trečiojo asmens R. S. pareiškimą ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, gavus pareiškimą nei įvykio vieta, nei abi transporto priemonės, nebuvo apžiūrėtos, ji dėl įvykio neapklausta. Neaišku, kas padarė žalą, be to su žalos dydžiu kategoriškai nesutinka, mano, kad yra norima pasipelnyti. Prašo ieškovės ieškinį atmesti.
Atsakovės R. B. atstovė advokatė R. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su ieškovo atstovo teiginiu, jog būtent atsakovė ir būtent toje vietoje sugadino trečiojo asmens automobilį. Įvykio vietoje transporto priemonės nebuvo nufotografuotos. Ant atsakovės transporto priemonės nebuvo likę jokių apgadinimo žymių. Trečiojo asmens nuomonė dėl apgadinimų priežasties nėra pagrįsta. Ieškovas įvykį pripažindamas draudiminiu įvykiu, veikė savo rizika, t.y. draudimas, dėl tokių apgadinimų apmokėdamas už dviejų durelių remontą, prisiėmė savo riziką. Reali žala dėl durelių apgadinimo galėtų būti 193 eurai, o ne ieškovo pateikta suma. Byloje nėra patikimų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teiginius. Ieškinį prašo atmesti ir priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo R. S. atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog su vyru atvažiavo į parduotuvę ir jis jai būnant parduotuvėje, vyras atėjęs pranešė, jog apgadintos jų automobilio dureles. Vyras sėdėdamas automobilyje išgirdo garsą, išlipęs pamatė, kad yra įlenktos automobilio durelės. Šalia stovėjusio automobilio dešinės pusės keleivė, išlipdama iš automobilio, durelėmis apgadino jų automobilio dureles, jas įlenkdama. Tuo metu abu automobiliai stovėjo lygiagrečiai. Jiems su vyru atėjus, prie automobilio jau nieko nebebuvo. Atsakovė iš eismo įvykio pasišalino, o ji su vyru parvažiavusi namo paskambino į policiją, kuri ją pasikvietė apklausai ir automobilio apžiūrai. Vietoje neskambino į policiją, nes buvo streso būsenos, be to baigė išsikrauti telefonas. Jos vyras E. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl automobilio remonto kreipėsi į draudimą, draudimas jai suremontavo automobilio dureles. Jai žala yra visiškai atlyginta. Jos automobilio dureles apgadino atsakovės automobilio keleivė. Remonto suma nuo sąmatoje nurodytos skiriasi, nes pasikeitė valiuta, darbai galėjo pabrangti. Taip ilgai laukė nuo įvykio iki remonto, nes laukė gal atsakovė apmokės už darbus gera valia. Su atsakove tarėsi dėl žalos atlyginimo, bes atsakovė nesutiko. Prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-11-25 į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atvyko atsakovės vairuojamas automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame dar buvo dvi jos draugės – A. B., sėdėjusi priekyje prie vairuotojos ir D. L., sėdėjusi gale už keleivio. Tuo metu šalia lygiagrečiai stovėjo trečiojo asmens R. S. automobilis „Chevrolet Aveo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Trečiasis asmuo R. S. teigė, jog atidarant stovinčios transporto priemonės „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dureles buvo sugadintos jai priklausančios greta stovėjusios transporto priemonės „Chevrolet Aveo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinės durys, kurias kliudė automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė, atidarydama automobilio galines kairės pusės duris (b.l. 8-9, 13-14, 43-45, 92-102). Įvykio metu transporto priemonė „Chevrolet Aveo“ buvo apdrausta savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (b.l. 6-7). UAB „Rasmitas“ atliko automobilio „Chevrolet Aveo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, kurį įvertino 350,86 Eur (b.l. 10, 106-113). Ieškovė vykdydama draudimo sutartį atlygino UAB „Rasmitas“ remonto išlaidas (b.l. 11-12). Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato VPS prevencijos poskyrio 2014-10-02 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. S. 2014-11-25 pareiškimą (b.l. 115-125). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atlyginusi padarytą žalą ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. B. 350,86 Eur turtinės žalos, 16,97 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-5).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi nenustačius ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija).
Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013).
Ieškovė savo ieškinį atsakovei grindžia CK 6.270 straipsniu, kuris numato atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Minėto straipsnio 1 dalis nurodo, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Tiek atsakovė, tiek su ja kartu tą dieną buvusios liudytojos nurodė, kad tą dieną buvo minėtoje Prekybos centro aikštelėje, kad išlipant iš automobilio galėjo būti apgadintos šalia stovėjusio automobilio durelės, tačiau nė viena teigė jokio smūgio nepajautusi, o apžiūrėjus matė tik lyg dulkių sluoksnio nubraukimą. Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014-11-24 su atsakove R. B. ir D. L. atvažiavo į parduotuvės aikštelę, nuėjo į parduotuvę. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, vairavo atsakovė, o galinėje sėdynėje už keleivio sėdėjo D. L.. Grįžusios pastebėjo, jog prie automobilio vaikšto vyras, kuris nurodė, kad iš jų mašinos lipdama keleivė nubraukė jo automobilio galines dureles vairuotojo pusės. Trečiojo asmens automobilis buvo mėlynos spalvos. Jos apžiūrėjo sugadinimus ir pastebėjo dulkių sluoksnio nubraukimą. Vyras nurodė, kad automobilio savininkė yra parduotuvėje, o jis negali eiti jos pakviesti, nes negali palikti automobilio. Jos nufotografavo automobilio numerį ir įlenkimą, apšviesta buvo jos telefono blykste ir tada išvažiavo. Vyriškis užsirašė jų automobilio numerius. Vėliau atsakovei paskambino R. S. ir nurodė turinti remonto sąmatą. Jos susitiko prie atsakovės namų ir apžiūrėjo trečiojo asmens automobilį, bet matėsi tik lako sluoksnio nubraukimas. Trečiasis asmuo pateikė sąmatą (193,05 Eur), kuri buvo nepasirašyta, jos atsisakė mokėti. Kokį matė mastą žalos negali palyginti su tuo, kas buvo nustatyta dirbtuvėse, mano, kad jis toks būti negalėjo. Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog sustojo automobilių aikštelėje su atsakove R. B. ir A. B.. Grįžusios iš parduotuvės rado vyriškį, kuris teigė, kad jos apgadino jo automobilį. Ji sėdėjo automobilio gale už keleivio, prie tų durelių, kurioms galimai atsitrenkus į trečiojo asmens R. S. automobilį jai išlipant, buvo padaryta žala. Nežino, ar išlipdama neužkabino kito automobilio durų, nejautė. Nepastebėjo kitame automobilyje sėdinčio vyro, nes jau buvo tamsu. Apžiūrėjus dureles, lyg ir matė nubrauktą dulkių sluoksnį, bet nėra įsitikinusi, jog tai buvo jų padaryta. Nufotografavo su telefono blykste automobilio dureles, paliko numerį užrašytą mašinos, o vyriškis nėjo žmonos pakviesti. Jos laukė pusę valandos, kol galiausiai nesulaukusios išvažiavo. Mano, jog jeigu ir galėjo ką nors padaryti, tai tik nubraukti dulkių sluoksnį.
Įvertinus byloje šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus darytina išvada, kad jeigu žala tą dieną atsakovės automobilio durelėmis trečiojo asmens R. S. automobiliui ir buvo padaryta, tai nustatyta, kad ne atsakovė R. B. išlipo iš automobilio per tas dureles, kuriomis galimai buvo padaryta žala, todėl teismas laiko nustatyta byloje aplinkybę, kad ne atsakovė padarė žalą trečiojo asmens R. S. automobiliui. Byloje spręstinas klausimas, ar atsakovė, kaip automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, yra atsakinga už automobiliui „Chevrolet Aveo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas pripažino, jog ieškovė žalą kildina iš civilinio delikto. CK 6.245 straipsnio 4 dalis nurodo, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Byloje tarp šalių nekilo ginčas, jog žala automobiliui „Chevrolet Aveo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta abiems automobiliams stovint. Taip pat iš aptartų įrodymų nustatyta, kad žala automobiliui „Chevrolet Aveo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta ne eismo įvykio metu, nes abi transporto priemonės stovėjo stovėjimo aikštelėje. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė. Pažymėtina, kad įvykio aplinkybės – stovinčio automobilio durelių atidarymas padarant žalos kitam automobiliui, neleidžia konstatuoti, kad atsakovė veikė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja. Taigi, žalai atlyginti netaikytinos CK 6.270 straipsnio, kuris numato atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą, nuostatos. Šiuo atveju taikomos Civilinio kodekso normos, reguliuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Pvz. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas 2A-846-265/2013). Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.
Taigi, siekiant žalos atlyginimo, ieškovas be žalos fakto ir dydžio turi įrodyti neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.245, 6.246 straipsniai). Byloje nustatyta, kad ne atsakovė R. B. išlipo iš automobilio per tas dureles, kuriomis nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku galėjo būti padaryta žala. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dar nuo pat žalos atsiradimo momento buvo aišku, kad žalą trečiojo asmens automobiliui padarė ne pati atsakovė R. B., bet jos automobilio keleivė. Prašyme dėl žalos atlyginimo (b.l. 8) skiltyje „Trumpas įvykio aprašymas“ trečiasis asmuo R. S. nurodė, kad iš stovinčio automobilio keleivė lipdama netyčia užkabino „Chevrolet“ kairės pusės galines dureles. Tokias pat aplinkybes nurodė ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris 2014-12-05 rašte Nr. 10-13-S-30507 akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, teigdamas, kad patikrinimo metu nustatyta, kad 2014-11-25 apie 17:25 val. (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. B., keleivė lipdama iš automobilio, netyčia užkabino automobilio „Chevrolet Aveo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galines dureles. 2015-05-10 rašte (b.l. 15-16) R. B. taip pat nurodė, kad žalą, dėl kurios galimai apgadintas automobilis „Chevrolet Aveo“, padarė ne ji, o kartu važiavusi keleivė. Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. L. nors ir teigė nepajautusi, kad daromos durelės būtų atsitrenkusios į šalia stovėjusį automobilį, tačiau pripažino, kad būtent ji išlipinėjo per tas dureles, kuriomis galimai buvo padaryta žala.
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Kelių eismo taisyklių 9 p.). Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams (Kelių eismo taisyklių 148 p.).
Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys (LAT nutartis 3K-3-539/2012).
Taigi, pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 str. 2 d.).
Be pirmiau aptartų bylos duomenų, teismas sprendžia, kad byloje nėra atsakovės kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.248 straipsnis). Byloje nustatyta, kad stovinčio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galines kairės puses dureles, atidarė ir greta stovinčiam automobiliui „Chevrolet Aveo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai žalą padarė ne atsakovė R. B., kadangi ji vairavo automobilį ir išlipo iš automobilio kitoje pusėje, nei buvo apgadintos automobilio „Chevrolet“ durelės. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo, kildinamo iš deliktinės atsakomybės, galima reikalauti tik iš žalą padariusio asmens, o šiuo atveju byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad būtent atsakovės R. B. neteisėti veiksmai sąlygojo žalos automobiliui „Chevrolet Aveo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kilimą. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė neslėpė ir nurodė, kad minėtu laiku minėtoje vietoje žalą šalia stovinčiam automobiliui galėjo padaryti iš jos automobilio išlipusi keleivė D. L.. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtent keleivės, o ne atsakovės R. B., veiksmai pažeidžiant KET 9, 148 p. reikalavimus, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, buvo pagrindinė sąlyga ieškovo žalai atsirasti ir būtent keleivės veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusiomis tokio neteisėto veikimo pasekmėmis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad tarp žalos ieškovui atsiradimo ir atsakovės R. B. veiksmų nėra priežastinio ryšio, kuris suponuotų jos civilinę atsakomybę, todėl ieškinys šios atsakovės atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246-6.249 str.). Nagrinėjamoje byloje netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis, taip pat nenustatytas. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir reikalavimas dėl įstatyminių palūkanų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 180 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovei (b.l. 30, 133, 134).
Trečiasis asmuo R. S. prašė ieškinį tenkinti ir iš asmens, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas, priteisti 195,51 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (b.l.70-71, 72, 73, 74-77). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo R. S. byloje dalyvavo ieškovo pusėje, prašė ieškinį tenkinti, tačiau ieškinys atmetamas, t.y. priimtas sprendimas yra nenaudingas trečiajam asmeniui, tai trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.; CPK 47 str. 4 d.). Tokios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2A-316-302/2016, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2-789-260/2016).
Iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – 11,99 Eur (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, valstybei 11,99 Eur (vienuolika eurų 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.