Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1087-460/2013

Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-01874-2012-0)

2013 m. birželio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-115-794/2013 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. V., tretiesiems asmenims A. V., O. G. dėl paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimo bei ieškovės A. V. bei trečiojo asmens O. G. (apeliančių) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas K. V. yra ieškovės A. V. tėvas (t. 1, b. l. 97), santuoka tarp ieškovės tėvų nutraukta 2006 m., iš atsakovo buvo priteistas dukros išlaikymas turtu – ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 100). Ieškovė 2011-10-09 tapo pilnamete. Ieškovė A. V. šiuo metu gyvena Anglijoje kartu su mama A. V.. Ieškovė mokosi Vyskupo Challoner katalikų kolegijoje, Anglijoje, ji yra dieninio skyriaus studentė, lanko užsiėmimus nuo 08.30 iki 15.00 val. (t. 1, b. l. 102). A. V. priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kito turto neturi (t. 1, b. l. 111). Atsakovui K. V. priklauso 6.5000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2 žemės sklypai (0,0500 ha ir 0,1000 ha ploto), esantys (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 117–123).

Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Pabrėžtina, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, besimokančius aukštosiose mokyklose, gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, kad išlaikymą iš tėvų priteisti minėtam paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui būtų galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008, 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007, 2008-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008, 2009-05-25 nutartis civilinėje Nr. 3K-7-204/2009, 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo esminio kriterijaus, reglamentuojančio pilnamečio vaiko išlaikymo institutą, t. y. ar ieškovė išnaudojo visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Minėtas reglamentavimo reiškia, jog nepakanka teismui pateikti tik patirtas mokymosi ar kitas išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau ieškovė privalo pateikti duomenis apie tai, kad kreipėsi į mokymosi įstaigą dėl kredito suteikimo (jei tokia galimybė buvo), ieškojo galimybių įsitvirtinti darbo rinkoje ir užsidirbti studijoms reikalingų lėšų ar panašiai. Tokią aktyvią ieškovei pareigą nustato anksčiau minėtas teisinis reglamentavimas, kuris, akcentuotina, nėra tapatus išlaikymo nepilnamečiam vaikui institutui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme ir ieškovei mokantis Vyskupo Challoner katalikų kolegijoje ieškovė, priešingai nei nurodyta ieškinyje, mokosi tik iki 15.00 val., taigi, akivaizdu, kad turėjo pakankamai daug laiko, galimybių įsidarbinti ir save išlaikyti (t. 1, b. l. 102). Be to, ieškovė nepateikė duomenų, jog kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo studijoms apmokėti.

Šiai teisinei situacijai spręsti pažymėtina, jog apeliantės pateikė įrodymus apie tai, jog A. V. suteikta vieta nuo 2013-09-23 studijuoti Londono Menų Universitete (CPK 178 straipsnis, CPK 314 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu apeliantė priims šį pasiūlymą studijuoti Londono menų universitete, jai bus suteikti patarimai apie „įmanomą finansinę pagalbą“ (Londono menų universiteto pasiūlymo 5 punktas). Vadinasi, apeliantė A. V., išreiškusi norą studijuoti, turės realią galimybę išnaudoti teisę ir įvykdyti pareigą – išnaudoti protingas galimybes gauti pajamų, taip pat ir finansinę pagalbą – ir taip realizuoti savo civilinį veiksnumą – būti finansiškai visiškai ar iš dalies nepriklausomai ir neperkelti mokesčių naštos tėvams, ne tik mamai ar tėvui atskirai.

Atsižvelgiant į anksčiau minėtą reglamentavimą, teisėjų kolegijos manymu, ieškovė neatitinka teismų praktikoje suformuotų galimų išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam, priteisimo kriterijų.

Aktualu pažymėti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bei tinkamai vertino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą „Dėl LR Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11d. redakcija; Nr. DC-2571) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Kaip minėta, teismų praktikoje nustatyti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Sprendžiant klausimą dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai. Teismas, įvertinęs byloje įrodymų visumą, padarė logišką ir teisės normomis pagrįstą išvadą, kad apeliantė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Teismas taip pat teisingai, t. y. kritiškai, vertino ieškovės teiginius, neva atsakovas privalo teikti išlaikymą, nes jo gaunamos pajamos yra pakankamos ir todėl jis privalo teikti jai išlaikymą. Teismas pagrįstai ir pasiremdamas pateiktais įrodymais padarė išvadą, kad atsakovo pajamos ir jo materialinė padėtis nėra gera, tą parodo byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, ir į tai, kad atsakovas neturi jokios realios galimybės teikti išlaikymą pilnametei dukrai, kadangi tai visiškai nepriklauso nuo jo valios, priteista parama iš esmės labai pablogintų atsakovo turtinę padėtį ir padarytų esminę žalą jo egzistavimui. Taigi akivaizdu, kad atsakovas tiesiog neturi galimybių teikti išlaikymą studijuojančiai pilnametei dukrai. Iš atsakovo priteisus išlaikymą ieškovei, atsakovui bus padaryta esminė žala, atsakovas objektyviai negalės sprendimo įvykdyti (t. 3, 46–47) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, jog CPK 306 straipsnyje nustatyti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui. CPK 312 straipsnyje numatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovė prašydama išreikalauti jos medicininius dokumentus, paskirti ekspertizę jos sveikatos būklei nustatyti, įvertinti po teismo posėdžio pateiktus įrodymus, nes nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą iš esmės, yra nauji reikalavimai, kurie negali būti keliami apeliaciniame skunde. Ieškovė teikia apeliacinį skundą, kuris neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų bei pažeidžia CPK 308 straipsnio reikalavimus, todėl minėti reikalavimai negali būti tenkinami.

Apeliantės savo skundą grindžia ir tuo, kad neva Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimas nėra pagrįstas logiškomis išvadomis, išplaukiančiomis iš visų teisme nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde dėsto teorinę medžiagą apie tai, kad teismas neįvertino ir neištyrė byloje visų įrodymų, todėl padarė šiurkščius materialinius ir procesinius teisės normų pažeidimus bei priėmė sprendimą, kuris turi absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 133 straipsnis, 134 straipsnis). Teisėjų kolegija mano, jog apeliantės nepagrįstai nurodo ir teigia, kad teismo išvados ir ištirti įrodymai yra nepagrįsti. Teismas byloje pasisakė dėl visų joje esančių įrodymų, ištyrė visus rašytinius įrodymus, rėmėsi tik tais rašytiniais įrodymais, kurie buvo byloje, įvertino jų visumą, todėl ir padarė įrodymais pagrįstą išvadą. Apeliančių teiginiai, nepagrįsti rašytiniais įrodymais, buvo vertinami kritiškai, tai atitinka CPK 176 straipsnio nuostatas.

Atskirai pažymėtina, jog apeliantės daugelį savo argumentų išreiškia vadovaujantis emocijomis, tačiau ne teisiniais argumentais. Pažymėtina, jog teismas bylų nagrinėjimo metu vadovaujasi tik teisiniais argumentais ir situaciją reguliuoja tokiais teisiniais svertais, kuriuos jam suteikia įstatymų leidėjas.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.