Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant trečiajam asmeniui O. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. V., tretiesiems asmenims A. V., O. G. dėl paramos besimokančiam pilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. V. ir trečiasis asmuo A. V. į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (1 t. b.l. 86, 82).

Atsakovas K. V. ir jos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (1 t. b.l. 28, 29, 81). Prieš pat posėdį faksu gautas atsakovo atstovo advokato Stanislovo Butkevičiaus prašymas atidėti posėdį dėl jo užimtumo kitoje byloje (1 t,. b.l. 104). CPK 230 straipsnyje numatyta, jog parengiamasis posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso taisykles. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu į parengiamąjį teismo posėdį dėl svarbių priežasčių neatvykta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtu. CPK 246 str. 2 d. yra nustatyta galimybė atidėti bylos nagrinėjimą atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jie iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Taip pat šioje teisės normoje yra nurodyta kokie neatvykimo atvejai nėra laikomi svarbiomis priežastimis. Jų tarpe kaip nesvarbi neatvykimo priežastis nurodytas ir neatvykimas dėl atstovo užimtumo kitose bylose. Teismas, vadovaudamasis šia nuostata ir atsižvelgdamas, jog teismas jau kartą (2013-01-29) buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą dėl atsakovo atstovo užimtumo kitose bylose (1 t. b.l. 62, 68), šios neatvykimo priežasties nelaiko svarbia, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.). Teismas pažymi, jog minėta CPK 230 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė palikti ieškinį nenagrinėtu nėra absoliuti, privaloma, nes teismas, atsižvelgdamas į pateiktus šalių procesinius dokumentus ir įrodymus, į trečiojo asmens O. G. paaiškinimus, jog ieškovė A. V. neketina dalyvauti teismo posėdžiuose, siekiant užkirsti kelią bylos vilkinimui (byla nagrinėjama nuo 2012-02-13), nutarė bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant (CPK 7 str., 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas K. V. yra ieškovės A. V. tėvas (1 t. b.l. 97), santuoka tarp ieškovės tėvų nutraukta 2006 m., iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukros išlaikymui turtu – ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 100). Ieškovė 2011-10-09 tapo pilnamete. Ieškovė A. V. šiuo metu gyvena Anglijoje kartu su mama A. V.. Ieškovė mokosi Vyskupo C. K. Kolegijoje, Anglijoje, ji yra dieninio skyriaus studentė, lanko užsiėmimus nuo 08.30 iki 15.00 val. (1 t. b.l. 102). A. V. priklauso ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kito turto neturi (1 t. b.l. 111). Atsakovui K. V. priklauso 6.5000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2 žemės sklypai (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajone (1 t. b.l. 117 -123). Duomenų apie ieškovės ir atsakovo darbovietes ir gaunamas pajamas byloje nėra (2 t. b.l. 93-103).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką, kol jis sulaukia pilnametystės, t.y. kol jam sueina aštuoniolika metų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnyje nurodyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime nurodė, jog ši Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai. Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta neturi būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų prievolė teikti paramą besimokančiam pilnamečiui vaikui nėra absoliuti, o yra santykinė. Suformuluoti šie tokios prievolės nustatymo kriterijai: sunki vaiko turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas; tėvai turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011, ir kt.)

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė A. V. pažangiai mokosi (1 t. b.l. 104-109). Ji turi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje (2 t. b.l 101), registruojamo kilnojamojo turto neturi, negauna jokių pajamų, išskyrus trečiojo asmens A. V. (mamos) teikiamą išlaikymą. Kaip minėta, turi būti įvertinama, ar ieškovė išnaudojo protingas galimybes gauti lėšų pragyvenimui taip pat ir galimybe gauti studijoms būtiną valstybės paskolą. Į bylą pateikta V. C. K. Kolegijos pažyma patvirtina, jog ieškovė, priešingai nei nurodyta ieškinyje, mokosi tik iki 15.00 val., taigi, akivaizdu, kad turi pakankamai daug laiko, galimybių įsidarbinti ir save išlaikyti (b. l. 102). Ieškovė nepateikė duomenų, jog kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo studijoms apmokėti. Byloje esantys medicininiai dokumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė dėl sveikatos būklės yra nedarbinga, be to, šie dokumentai yra surašyti prieš penkis ir daugiau metų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad ieškovė 2011 metais nebuvo įsidarbinusi (b.l. 103), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad besimokydama mokykloje ėmėsi pakankamų veiksmų įsidarbinti. Be to, teismas pažymi, jog trečiasis asmuo O. G. paaiškino, jog ieškovė kartu su mama nuo 2006 metų gyvena Anglijoje, Lietuvoje esančiame bute niekas negyvena, tačiau ieškovė, turėdama nekilnojamąjį turtą, nesiėmė jokių priemonių jį realizuoti. Todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų pareigos teikti paramą nustatymo sąlygų - pilnametis vaikas nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, dėl kurių parama ieškovei iš atsakovo negali būti priteista. Ieškovė nurodė teismui, kad jos tėvas neprisideda prie išlaikymo, tuo tarpu jos mama teikia jai išlaikymą, todėl tėvas, jos manymu, būdamas sveikas ir darbingas, gaudamas pajamų, gali teikti jai išlaikymą, kol ji mokysis. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas turi galimybę teikti jai paramą, vertintini kritiškai. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Kaip pats atsakovas nurodo gyvendamas JAV nelegaliai yra bedarbis, tačiau pragyvenimui užsidirba iš atsitiktinių darbų (2 t. b.l. 2-3). Pagal byloje turimus duomenis atsakovas turi Lietuvoje nekilnojamąjį turtą Pasvalio rajone ir 2 senus automobilius, todėl akivaizdu, šių daiktų vertė nėra didelė. Šie bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera, kaip teigia ieškovė. Teismas pažymi, kad net ir esant gerai atsakovo turtinei padėčiai, ieškovei neįrodžius paramos būtinumo sąlygos, neišnaudojus visų protingų galimybių pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, išlaikymas pilnamečiui vaikui neturi būti priteisiamas. Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių duomenų pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl daroma išvada, kad nėra būtinų sąlygų paramos ieškovei iš atsakovo priteisimui. Vadovaujantis šių įrodymų visuma ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR CPK 178 str.).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

2013-01-29 trečiasis asmuo O. G. pareiškė nušalinimą teisėjui, kurį taip pat pasirašė ir ieškovė A. V. ir trečiasis asmuo A. V. (2 t. b.l. 63). Nurodė, kad teisėjas sąmoningai vilkina bylą, nepagrįstai atmetinėja ieškovės prašymus, be to, teisėjas yra nekompetentingas, nes Klaipėdos apygardos teismas jau panaikino teisėjo nutartį. 2013-01-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės nutartimi pareiškimas dėl nušalinimo atmestas (2 t. b.l. 69). 2013-02-18 kitame posėdyje trečiasis asmuo O. G. pareiškė pakartotinį nušalinimą teisėjui ir posėdžių sekretoriui, kurį grindžia tais pačias motyvais. Vadovaujantis CPK 69 straipsniu pareiškimas dėl teisėjo ir teismo posėdžių sekretoriaus nušalinimo buvo atmestas.

Remiantis CPK 68 straipsniu pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Vadovaujantis CPK 69 straipsnio 5 dalimi jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas išspręsdamas nušalinimo klausimą, pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje trečiajam asmeniui O. G. ir ieškovei A. V. bei trečiajam asmeniui A. V. neturint byloje atstovo, nepaisant to, kad teismas vadovaujantis CPK 161 straipsniu siūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu, byloje nepakanka duomenų spręsti, jog byloje dalyvaujantys asmenys piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl atitinkamai nėra pagrindo taikyti LR CPK 95 straipsnį ir skirti baudą (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Vadovaujantis CPK 98 str. 1 d., prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra rašytinio prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Ten pat įtvirtinta ir imperatyvi nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reguliavimas paaiškinamas siekiu užkirsti kelią nesąžiningiems reikalavimams priteisti teisinės pagalbos išlaidas, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis proceso eiga (CPK 7 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančio rašytinio prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.