Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens O. D. A. skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria, patenkinus pareiškėjos A. T. prašymą, pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės institucijos NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas, suinteresuoti asmenys byloje – O. D. A. ir I. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

10. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija spręsti tokių sprendimų pripažinimo klausimus (CPK 809 straipsnio 1 dalis).

11. Pareiškėja į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi dėl Norvegijos Karalystės, t. y. užsienio valstybės, prisijungusios prie 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo, kompetentingos institucijos priimto sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui prievolių pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje (Konvencijos 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 19 straipsnis). Tokie prašymai, vadovaujantis Įstatymo 31⁷ straipsniu, nagrinėjami CPK nustatyta tvarka tiek, kiek kitaip nenustatyta Konvencijoje ir Įstatyme.

12. Pagal Konvencijos 23 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis, taip pat Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalis bei 31⁸ straipsnį, nagrinėdamas gautą prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo, pirmoje tokio prašymo nagrinėjimo stadijoje Lietuvos apeliacinis teismas tik formaliai įvertina, ar prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus Konvencijos 23 ir 25 straipsniuose. Šioje stadijoje teismas taip pat nesiaiškina ir netikrina, ar egzistuoja Konvencijos 22 straipsnyje nustatyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą. Prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. Šiems prašymams nagrinėti mutatis mutandis taikomos atskirųjų skundų nagrinėjimo taisyklės (Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis).

13. Pagal Konvencijos 23 straipsnio 7 dalį prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik: a) Konvencijos 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) Konvencijos 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal Konvencijos 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu. Pagal Konvencijos 23 straipsnio 8 dalį atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis.

14. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo savo skundą dėl Norvegijos Karalystės NAV Family Benefits and Pensions – Child Support sprendimo, kuriuo padidintas suinteresuoto asmens jo vaikui mokamo išlaikymo dydis, grindžia tuo, kad NAV Family Benefits and Pensions – Child Support sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes keičia įsiteisėjusį Lietuvos Respublikos teismo sprendimą, be to, suinteresuoto asmens teigimu, jis nebuvo informuotas apie minėtos Norvegijos Karalystės institucijos sprendimą, o šiuo metu yra apskundęs prašomą pripažinti sprendimą ir skola jam yra panaikinta. O. D. A. taip pat teigia, kad pareiškėja apskritai neturi teisės kreiptis į teismą dėl minėto sprendimo pripažinimo ir vykdymo, be to, prašomas pripažinti sprendimas yra priimtas ne teismo, todėl jam negali būti taikoma sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra.

Dėl Lietuvos Respublikoje pripažįstamų užsienio valstybių sprendimų

15. Pagal CPK 809 straipsnio 1 dalį užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo, nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomą pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą yra priėmęs ne teismas, o Norvegijos Karalystės institucija – NAV Family Benefits and Pensions – Child Support, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad toks sprendimas negali būti pripažįstamas CPK nustatyta tvarka.

16. CPK 809 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad CPK nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis taikomos kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti. Nors Lietuvos Respublikoje išlaikymas priteisiamas ir jo dydis keičiamas teismo sprendimu, tačiau Norvegijos Karalystėje tokią teisę turi NAV Family Benefits and Pensions – Child Support. Kadangi Norvegijos institucijos pagal šios valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos teisinės sistemos požiūriu teismo kompetencijai priskirtus klausimus, todėl Lietuvos apeliacinis teismas turi kompetenciją pripažinti tokios užsienio valstybės institucijos priimtą sprendimą.

Dėl pareiškėjos teisės kreiptis į teismą su prašymu pripažinti užsienio valstybės institucijos sprendimą

17. CPK 811 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečiam vaikui I. T. buvo priimtas pareiškėjos A. T. prašymu, kai I. T. dar buvo nepilnametis, taigi sutiktina su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, kad pareiškėja turi procesinį teisinį suinteresuotumą, sudarantį pagrindą kreiptis į teismą dėl užsienio kompetentingos institucijos sprendimo pripažinimo ir vykdymo.

19. Nors O. D. A. pagrįstai teigia, kad, vaikams tapus pilnamečiais, išieškotojais vykdymo procese gali ir turi būti patys pilnamečiai, kurių naudai buvo priteistas išlaikymas, tačiau tai reiškia tik tai, kad teisę kreiptis dėl priverstinio NAV Family Benefits and Pensions – Child Support sprendimo vykdymo veiksmų inicijavimo turės tik I. T., bet tokiu aiškinimu nepaneigiama pareiškėjos teisė kreiptis į teismą, prašant pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje jos kreipimosi pagrindu Norvegijos Karalystės institucijos NAV Family Benefits and Pensions – Child Support priimtą 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą.

20. CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Kaip teisingai pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pats I. T. buvo kreipęsis į teismą dėl NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-36-370/2020 jam buvo išaiškinta, kad, kompetentingai institucijai priėmus 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą, jis dar buvo nepilnametis ir buvo atstovaujamas savo mamos – A. T., todėl prašymą dėl Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos sprendimo pripažinimo ir vykdymo turi pateikti A. T.. Atsižvelgdamas į tokį teismo išaiškinimą, pateiktą įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, I. T. atsiėmė savo prašymą ir prašymą dėl NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pateikė A. T., suinteresuotu asmeniu byloje, be kita ko, nurodydama ir I. T.. Minėtos aplinkybės patvirtina A. T. teisę kreiptis į teismą dėl NAV Family Benefits and Pensions – Child Support sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl sprendimo nepripažinimo pagrindų (ne)buvimo

21. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas esmine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl kitų užsienio valstybės institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimų (aktų) pripažinimo (CPK 809 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-916/2019).

22. Konvencijos 22 straipsnio a) punkte nustatyta, kad galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (ordre public), o pagal minėto straipsnio d) punktą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei sprendimas prieštarauja valstybėje, į kurią kreipiamasi, arba kitoje valstybėje priimtam sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko su sąlyga, kad pastarasis sprendimas atitinka būtinas sąlygas, keliamas jo pripažinimui ir vykdymui valstybėje, į kurią kreipiamasi. Suinteresuoto asmens teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoji šie atsisakymo pripažinti sprendimą pagrindai, nes NAV Family Benefits and Pensions – Child Support sprendimas prieštarauja įsiteisėjusiam Palangos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-280-588/2015.

23. Palangos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-280-588/2015, iš atsakovo O. D. A. buvo priteistos 180 Eur išmokos, mokamos kas mėnesį, nepilnamečiui vaikui išlaikyti iki vaiko pilnametystės. Nors šis sprendimas yra įsiteisėjęs, tai nereiškia, kad teismo nustatyta išlaikymo suma negali būti pakeista ar kad ji gali būti pakeista tik apskundus minėtą Palangos apylinkės teismo sprendimą apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui išvykus dirbti ir gyventi į Norvegijos Karalystę, tokį sprendimą dėl išlaikymo sumos padidinimo vaiko motinos prašymu priėmė minėtos šalies įgaliota institucija – NAV Family Benefits and Pensions – Child Support, be kita ko, atsižvelgdama į ankstesniu Lietuvos Respublikos teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį.

24. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos kreipimosi į NAV dėl išlaikymo vaikui sumos padidinimo metu suinteresuotas asmuo O. D. A. nuolat gyveno Norvegijos Karalystėje. Teisę kreiptis dėl Lietuvoje priteisto išlaikymo sumos padidinimo į Norvegijos Karalystės institucijas pareiškėjai suteikė 2007 m. spalio 30 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija) nuostatos. Pagal Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, laikantis šios konvencijos nuostatų, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose. Pagal Lugano konvencijos 2 straipsnio 2 dalį asmenims, nesantiems šios konvencijos privalančios laikytis valstybės, kurioje jie nuolat gyvena, piliečiais, taikomos tos valstybės piliečiams galiojančios jurisdikcijos taisyklės. Pagal Norvegijos Karalystės vaiko įstatymo 83 straipsnį klausimą dėl alimentų gali nagrinėti išieškojimo institucija arba Norvegijos teismas, jei vienos iš šalių arba vaiko įprasta gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. Be to, Lugano konvencijos specialiosios jurisdikcijos taisyklės (5 straipsnio 2 dalies c punktas) taip pat nustato, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl išlaikymo gali būti iškelta teisme, kuris turi jurisdikciją nagrinėti bylas dėl tėvų atsakomybės, jeigu išlaikymo byla yra susijusi su tokiomis bylomis, išskyrus atvejus, kai tokia jurisdikcija yra pagrįsta tik vienos iš šalių pilietybe.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas, kuriuo padidintas mokėtino išlaikymo I. T. dydis, t. y. pakeista Palangos miesto teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu nustatyta vaikui mokėtino išlaikymo suma, prieštarauja nurodytam Palangos miesto teismo sprendimui.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ turėtų būti suprantama ir aiškinama siauriau – kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Dėl to ne bet koks prieštaravimas net ir imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo ar kitos institucijos sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019).

27. Kadangi teisėjų kolegija NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo prieštaravimo Lietuvos teismo sprendimui nenustatė, o suinteresuotas asmuo jokių kitų argumentų, kodėl, jo nuomone, prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Norvegijos Karalystės įgaliotos institucijos sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nepateikė, atsižvelgiant į nurodytą viešosios tvarkos sąvoką ir nustatytas bylos aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad NAV Family Benefits and Pensions – Child Support sprendimas aiškiai prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens teiginiais, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir apie šį sprendimą nežinojo. Tai, kad minėtas sprendimas suinteresuotam asmeniui buvo įteiktas, patvirtina ta aplinkybė, kad O. D. A. dėl minėto sprendimo buvo pateikęs apeliaciją, tačiau NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2018 m. vasario 19 d. sprendimu ankstesnį savo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, šiuo atveju nenustatytas ir Konvencijos 22 straipsnio e) punkte nurodytas sprendimo nepripažinimo pagrindas.

29. Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad 2019 m. gegužės 8 d. NAV Family Benefits and Pensions – Child Support rašte nurodytas 49 195 NOK įsiskolinimo dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, be to, šiuo metu išlaikymo skola jau yra panaikinta.

30. Visų pirma, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo 20205 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo pripažintas ir leistas vykdyti tik NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas, o dėl 2019 m. gegužės 8 d. NAV Family Benefits and Pensions – Child Support rašto, kuriame nurodytas įsiskolinimo dydis, teismas pagrįstai išaiškino, kad minėtas raštas (NAV pažyma apie skolą) gali būti reikšmingas sprendimo vykdymo procese, t. y. vertinant, ar sprendimu nustatyta prievolė (jos dalis) įvykdyta, ar ne. Taigi suinteresuoto asmens teiginiai dėl, jo nuomone, neteisingai apskaičiuoto įsiskolinimo dydžio neturi įtakos NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti.

31. Be to, teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta suinteresuoto asmens teiginius, kad išlaikymo skola šiuo metu jam yra panaikinta. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo klaidingai interpretuoja NAV Family Benefits and Pensions – Child Support sprendimą panaikinti skolą iš NAV sistemos. Kaip paaiškinta NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2021 m. sausio 14 d. rašte, paaiškėjus, kad skolininkas (O. D. A.) išvyko iš Norvegijos, o kita šalis (A. T. ir I. T.) visada gyveno Lietuvoje, tai reiškė, kad Norvegijoje neliko nė vienos iš šalių. Kadangi NAV neišieško vaiko išmokų skolų, kai nė viena iš šalių negyvena Norvegijoje arba negauna pajamų ar neturi ten turto, todėl 2019 m. gegužės 8 d. šalys buvo informuotos, kad vaiko išmokų skola nebebus išieškoma, tačiau tai neturi jokios įtakos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo galiojimui. Minėtas sprendimas nebuvo panaikintas ir jei viena iš šalių grįžtų į Norvegiją, skolos išieškojimo procesas galėtų būti atnaujintas.

32. Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu NAV nusprendė, kad O. D. A. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. vaikui I. T. išlaikyti kas mėnesį turi mokėti 2 860 NOK sumą, kuri kasmet skaičiuojama pagal Norvegijos pragyvenimo išlaidų indeksą (po indeksavimo nuo 2018 m. liepos 1 d. išlaikymo suma – 2 910 NOK). Pagal minėtą sprendimą išlaikymas nutraukiamas kitą mėnesį po vaiko 18-ojo gimtadienio, taigi išlaikymas turėjo būti mokamas iki (duomenys neskelbtini) imtinai. 2019 m. gegužės 8 d. rašte NAV nurodė, kad gavo duomenis apie tai, jog O. D. A. nuo 2019 m. balandžio 1 d. persikėlė gyventi į Lietuvą, todėl NAV nebeturi jurisdikcijos rinkti vaiko išlaikymo mokesčio ir sustabdė vaiko išlaikymo įsiskolinimo rinkimą. NAV taip pat nurodė, kad išlaikymo skola sudaro 49 195 NOK ir ši suma yra pašalinta iš sistemos ir NAV agentūros nebebus daugiau renkama, tačiau 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas tebėra galiojantis išieškojimo pagrindas. 2020 m. liepos 1 d. rašte NAV paaiškino savo 2019 m. gegužės 8 d. rašto turinį, pateikdama 49 195 NOK skolos dydžio apskaičiavimą ir nurodydama, kad ši suma neapima įmokų, kurias skolininkas galėjo sumokėti A. T. tiesiogiai ar per Lietuvos institucijas. Jei NAV būtų žinojusi apie tokias įmokas, 49 195 NOK skola būtų atitinkamai sumažinta. Be to, NAV 2020 m. liepos 1 d. rašte išaiškino, kad 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas yra galiojantis ir jo pagrindu gali būti renkamos įmokos. Šis sprendimas yra taikomas, jei vėliau Lietuvoje nėra priimto kito sprendimo dėl vaiko išlaikymo surinkimo, o sukaupta skola turėtų būti sumokėta, jei nors viena šalis gyventų ar atvyktų gyventi į Norvegiją. 2020 m. liepos 6 d. rašte NAV dar kartą paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas yra galiojantis, kol Lietuvoje nėra priimtas kitas sprendimas dėl įmokų mokėjimo po 2019 m. balandžio mėn. NAV taip pat nurodė, kad negali atsakyti, kokia yra O. D. A. skola. Pagal NAV sistemos duomenis O. D. A. nebemokėjo išlaikymo po 2018 m. kovo mėn. ir jo skola iki 2019 m. gegužės 8 d. yra 49 195 NOK, tačiau, jei jis mokėjo kitas įmokas A. T., apie kurias NAV nežino, skola gali būti mažesnė.

33. Nurodyti NAV raštai patvirtina, kad NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas pagal Norvegijos Karalystės teisę nebuvo panaikintas ir yra vis dar galiojantis, be to, byloje nėra duomenų, kad už tą pati laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., išlaikymo sumos, nustatytos NAV 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu, būtų priteistos (pakeistos) Lietuvos Respublikos teismo sprendimu. Tokio fakto nenurodo ir suinteresuotas asmuo. Aplinkybė, kad susidariusio įsiskolinimo išieškojimas Norvegijoje nebevykdomas, nereiškia, kad tokio sprendimo negalima pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, kurioje šiuo metu gyvena suinteresuotas asmuo. Kaip minėta, užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo, todėl suinteresuoto asmens nesutikimas su NAV nustatytu išlaikymo dydžio apskaičiavimu, sprendžiant NAV sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimą, nėra aktualus.

34. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad tam tikrą sumą alimentų nepilnamečiam sūnui jau yra sumokėjęs, nepaneigia pareiškėjos teisės prašyti pripažinti Norvegijos Karalystės institucijos sprendimą. Pažymėtina, kad CPK 773 straipsnyje, kuris reglamentuoja užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo bendrąją tvarką, numatyta, kad užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. CPK 743 straipsnyje numatyta, kad išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų teisingumą ir jų nusiuntimo išieškotojui faktą kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Be to, asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, per tris darbo dienas turi pranešti antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat apie papildomą uždarbį (CPK 742 straipsnio 1 dalis). Asmuo, pageidaujantis savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę pateikti darbdaviui arba asmeniui, kuris moka pensiją, stipendiją, pašalpą ar kitokias išmokas, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui (CPK 742 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą (CPK 742 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktu, antstolis, vykdantis vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis, priteisto teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi, išieškojimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-371 „Dėl Pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą formos patvirtinimo“ patvirtintos formos pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą išduoda remdamasis vykdomosios bylos duomenimis. Jeigu dėl teismo sprendimu arba teismo patvirtinta taikos sutartimi vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo antstolis išsiuntė patvarkymą išskaitoms iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų daryti ir, vadovaujantis antstolio patvarkymu, išskaitas darantis asmuo išskaitytas sumas turi išmokėti (pervesti) išieškotojui, antstolis pažymoje apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą nurodo, kada ir kokiai institucijai išskaitoms daryti buvo pateiktas patvarkymas. Taigi, vadovaujantis ankščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog šiuo atveju antstolis, vykdantis vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis, nustatinėja priteisto, bet dar nesumokėto išlaikymo dydį. Lietuvos apeliacinis teismas šiuo atveju sprendžia, ar yra pagrindas Lietuvos Respublikoje pripažinti ir leisti vykdyti Norvegijos Karalystės NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą, kuriuo nustatytas O. D. A. turimas mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymo kasmėnesinis dydis, tačiau teismas nenustatinėja susidariusio įsiskolinimo dydžio.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog egzistuoja jo skunde nurodyti NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo nepripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegijai nenustačius Konvencijos 20, 22 straipsniuose, 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktuose, 3 dalies b punkte bei Konvencijos 23 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių užsienio valstybės kompetentingos institucijos sprendimas dėl vaiko išlaikymo galėtų būti nepripažintas ir neleista jo vykdyti, nėra pagrindo panaikinti ir suinteresuoto asmens prašomą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-41-943/2020.

36. Kadangi suinteresuoto asmens skundas nėra tenkinamas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi pareiškėja A. T.. Šiuo atveju pareiškėja prašo priteisti išlaidas, patirtas už dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, kad šios išlaidos realiai buvo patirtos, t. y. nors į bylą pateiktos sąskaitos faktūros už vertimo paslaugų atlikimą, tačiau nėra jokių įrodymų, kad šios sąskaitos buvo apmokėtos, todėl bylinėjimosi išlaidos A. T. nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 31⁸ straipsnio 1 dalimi, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-41-943/2020 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.