Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės institucijos NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą priimtą byloje Nr. 1305132, kuriuo iš suinteresuoto asmens O.D. A. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. T. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės institucijos NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą priimtą byloje Nr. 1305132 ir 2019 m. gegužės 8 d. NAF pateiktame dokumente priskaičiuotą skolą.

Pareiškėja nurodė, kad kompetentinga Norvegijos Karalystės institucija 2017 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš O. D. A. priteisė nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. mokėti nepilnamečiam vaikui I. T. 2 860 NOK (Norvegijos kronų) dydžio kasmėnesinį išlaikymą.

2019 m. gegužės 8 d. buvo gautas institucijos NAV informacinis pranešimas, kad suinteresuotas asmuo yra skolingas 49 195 NOK išlaikymo.

Pareiškėja, įvertinusi tai, kad suinteresuotas asmuo nėra įvykdęs Norvegijos Karalystės institucijos 2017 m. lapkričio 10 d. priimto sprendimo, prašo pripažinti nurodytą sprendimą, siekiant išieškoti iš suinteresuoto asmens vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimą.

O. D. A. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos prašymą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos prašymas visų pirma turi būti atmestas tuo pagrindu, jog pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti ne užsienio teismo sprendimą, o Norvegijos Karalystės institucijos informacinę pažymą, kurioje nurodytas suinteresuoto asmens skolos dydis. Suinteresuoto asmens teigimu, kadangi įstatymai nenumato valstybės institucijos informacinės pažymos pripažinimo galimybės, toks pareiškėjos prašymas turi būti netenkintas.

Atsiliepime pažymėta, kad pareiškėjos prašymas taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikoje priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, todėl turi būti atmestas. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nepilnamečiam vaikui I. T. (A.) mokamo išlaikymo dydžio klausimas buvo išspręstas 2015 m. gruodžio 1 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu, nustatant, kad nepilnamečiam vaikui iš O. D. A. priteisiamas 180 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad nurodytu teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui mokėjo.

O. D. A. nurodo, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio gyvena Lietuvoje, todėl jo vertinimu, Norvegijos Karalystės institucijos negalėjo spręsti suinteresuoto asmens įsiskolinimo klausimo, dėl ko 2019 m. gegužės 8 d. informaciniame pranešime nurodytas skolos dydis yra nepagrįstas. Informaciniame pranešime nurodytas skolos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to, kad suinteresuotam asmeniui 2019 m. birželio 20 d. susigrąžinant Norvegijos Karalystėje sumokėtus mokesčius už 2018 metus, nuo suinteresuoto asmens grąžinamų mokesčių buvo nuskaičiuota 5 628 NOK suma pareiškėjos naudai.

Išdėstytų argumentų pagrindu bei pažymėdamas tai, kad į teismą kreipėsi netinkamas pareiškėjas (A. T. procesinis atstovavimas I. T. (A.) yra pasibaigęs jam sulaukus pilnametystės), suinteresuotas asmuo prašė A. T. prašymą atmesti.

Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalis). CPK 811 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą.

Šiuo atveju į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Norvegijos Karalystės institucijos sprendimo, kuriuo iš suinteresuoto asmens priteistas išlaikymas I. T., pripažinimo ir leidimo vykdyti kreipėsi pareiškėja A. T. (I. T. motina). Atsiliepimu į prašymą suinteresuotas asmuo O. D. A. pažymėjo, kad A. T. neturi įgaliojimų veikti I. T. vardu, kadangi jis yra sulaikęs pilnametystės, todėl prašymas turi būti atmestas.

Teismas nesutinka su suinteresuoto asmens prašymu atmesti prašymą nurodytu pagrindu. Nors kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė gauti išlaikymą pagal vieno iš tėvų, vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko teisė, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-378/2019), tačiau šiuo atveju nepaneigiamas pareiškėjos teisinis suinteresuotumas CPK 811 straipsnio prasme. Teismas laiko, kad pareiškėja teikiamu prašymu siekia ne įgyvendinti pilnamečio vaiko materialinę teisę į išlaikymą, bet užtikrinti kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo prievolės dydis, vykdymą. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, I. T. asmeniškai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą siekdamas, kad nagrinėjamoje byloje nurodytas užsienio institucijos sprendimas būtų pripažintas ir jį būtų leista vykdyti, tačiau prašymą buvo nutarta laikyti nepaduotu ir jis grąžintas pareiškėjui CPK 139 straipsnio 2 dalies ir 811 straipsnio tvarka (civilinės bylos Nr. e2T-39-370/2020 duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nurodytos aplinkybės leidžia neabejotinai pripažinti, kad pareiškėja šiuo atveju veikia I. T. interesais ir turi teisinį suinteresuotumą, sudarantį pagrindą kreiptis į teismą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo. Be to, Lietuvoje vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Ši norma nustato, kad vykdymo veiksmų inicijavimas yra išimtinė išieškotojo teisė ir tik jis pats gali nuspręsti kaip ją įgyvendinti ir, ar ją įgyvendinti. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kas šiuo atveju inicijavo užsienio institucijos sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrą, teisė kreiptis dėl priverstinio sprendimo vykdymo veiksmų inicijavimo suteikiama išimtinai I. T.

Kaip nurodyta pirmiau, pareiškėja į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi dėl Norvegijos Karalystės, t. y. užsienio valstybės, prisijungusios prie 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Konvencija), kompetentingos institucijos priimto sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams prievolių pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje (Konvencijos 2, 19 straipsniai).

Tokie prašymai nagrinėjami CPK nustatyta tvarka tiek, kiek kitaip nenustatyta Konvencijoje ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme (toliau – Įstatymas) (Įstatymo 317 straipsnis).

Pagal Konvencijos 23 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis, taip pat Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalis bei 31⁸ straipsnį, nagrinėdamas gautą prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos apeliacinis teismas nevertina ir netikrina prašomo pripažinti sprendimo dėl išlaikymo prievolių teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas tik formaliai įvertina, ar prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus Konvencijos 23 ir 25 straipsniuose. Šioje stadijoje teismas taip pat nesiaiškina ir netikrina, ar egzistuoja Konvencijos 22 straipsnyje nustatyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą.

Pareiškėja kartu su prašymu pateikė NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą byloje Nr. 1305132 ir jo vertimą į lietuvių kalbą, kuriame pažymėta, kad O. D. A. laikomas tinkamai informuotu apie bylos nagrinėjimą; Norvegijos Karalystės institucijos patvirtinimą, kad sprendimas yra vykdytinas Norvegijos Karalystėje, ir dokumentus, kuriuose pateikta informacija apie sprendimu priteistų sumų mokėjimą ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą (Konvencijos 25 straipsnio 1 dalies a–e punktai). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos prašymas ir kartu su juo pateikti dokumentai atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus Konvencijoje ir sudaro pagrindą svarstyti prašymo pagrįstumą.

Suinteresuotas asmuo pažymi, kad CPK normos numato tik užsienio teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą, o šiuo atveju prašoma pripažinti užsienio teismo institucijos išduotą pažymą, kurioje nurodytas tariamas suinteresuoto asmens įsiskolinimas. Teismas visų pirma suinteresuotam asmeniui išaiškina, kad CPK nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis taikomos kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti (CPK 809 straipsnio 4 dalis). Todėl šiuo atveju sprendimą dėl išlaikymo priteisimo priėmus Norvegijos Karalystės įgaliotai institucijai (NAV Family Benefits and Pensions – Child Support), byloje, vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarką, sprendžiamas nurodytos institucijos priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimas. Pareiškėjos kartu su prašymu pateikta 2019 m. gegužės 8 d. NAV pažyma apie skolą reikšminga vertinant prašymo ir kartu su juo pateiktų dokumentų atitiktį Konvencijos ir CPK normoms, nustatančioms, kokie dokumentai turi būti pateikti pateikiant prašymą (Konvencijos 25 straipsnis d punktas) ir gali būti reikšmingi sprendimo vykdymo procese, t. y. vertinant, ar sprendimu nustatyta prievolė (jos dalis) įvykdyta, ar ne.

Pareiškėjos prašymą prašoma atmesti ir tuo pagrindu, kad jis yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos teismo priimtu sprendimu. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad išlaikymas nepilnamečiam I. T. buvo priteistas Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu, kuriuo nustatyta, kad iš O. D. A. vaikui I. T. priteistinas 180 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymas.

CPK 810 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuris iš esmės analogiškas Konvencijos 22 straipsnio dalyje įtvirtintam atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą pagrindui, nustato, kad atsisakoma pripažinti užsienio teismo sprendimą, kuris nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių. Įstatymas draudžia pripažinti užsienio teismo sprendimą, kuris paneigtų Lietuvos teismo sprendimo, priimto kitoje byloje tarp tų pačių šalių, teisinę galią – jo privalomumą, nenuginčijamumą, išimtinumą, prejudicialumą, vykdytinumą (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad prašomame pripažinti ir leisti vykdyti Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendime yra nurodyta, kad išlaikymas vaikui priteistas Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, o aptariamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo – padidinimo. Tenkinus pareiškėjos prašymą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio institucijos sprendimu buvo pakeista suinteresuoto asmens nurodytu Lietuvos Respublikos teismo sprendimu nustatyta vaikui mokėtino išlaikymo dydžio suma, todėl prieštaravimo tarp Lietuvos teismo sprendimo ir užsienio institucijos sprendimo, kuris sudarytų pagrindą atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio institucijos sprendimą (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Konvencijos 22 straipsnio d dalis) nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, įtvirtintus Konvencijoje, atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindų nenustatyta ir tai sudaro pagrindą Norvegijos Karalystės institucijos NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą priimtą byloje Nr. 1305132, netikrinant jo nepripažinimo pagrindų, pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoto asmens atsiliepime į prašymą nurodytų aplinkybių dėl priteistos išlaikymo sumos pagrįstumo ir esamo įsiskolinimo dydžio teismas nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi kaip minėta pagal Konvencijos 23 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis, taip pat Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalis bei 31⁸ straipsnį, nagrinėdamas gautą prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos apeliacinis teismas nevertina ir netikrina prašomo pripažinti sprendimo dėl išlaikymo prievolių teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas išaiškina, kad suinteresuoto asmens nurodyti duomenys apie atliktus priteistos išlaikymo sumos mokėjimus / įskaitymus, nepakeičia sprendimu nustatytos suinteresuoto asmens išlaikymo prievolės, o atlikti mokėjimai / įskaitymai yra reikšmingi tik pastarojo sprendimo vykdymo procese, t. y. vertinant, ar sprendimu nustatyta prievolė (jos dalis) įvykdyta, ar ne.

Suinteresuotam asmeniui O. D. A. išaiškintina, kad jis per Konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą turi teisę pagal Konvencijos 23 straipsnio 5 ir 6 dalis pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prieštaravimą arba skundą dėl šios nutarties ir prašyti ją peržiūrėti. Pagrindai, kuriais remiantis gali būti panaikinta ši nutartis bei atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodytą sprendimą, nustatyti Konvencijos 23 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Ši nutartis įsiteisės pasibaigus jos apskundimo terminui (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, 318 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi ir Konvencijos 23 straipsnio 3 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės institucijos NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą priimtą byloje Nr. 1305132.

Prieštaravimas arba skundas dėl šios nutarties gali būti pateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos.

Nutartis, jeigu prieštaravimas arba skundas dėl jos nebus paduotas, įsiteisės pasibaigus jos apskundimo terminui.