Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjai A. J., pareiškėjos atstovui advokatui Sergejui Milovui, atsakovės atstovams Gediminui Ratkevičiui ir Ramunei Veronikai Sadauskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. M., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovei Elektrėnų savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Elektrėnų mokyklai-darželiui „Pasaka“ ir N. M. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimų dalies pertvarkyti Elektrėnų mokyklos-darželio „Pasaka“ vidinę struktūrą – likviduoti pradinio ugdymo 1–4 klases ir tuo pat metu tokias klases sukomplektuoti Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinėje mokykloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime, analizuodamas savivaldybių funkcijas, yra nurodęs, jog be tų funkcijų, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, joms gali būti pavesta vykdyti ir tam tikras valstybės funkcijas; taip užtikrinama veiksmingesnė valstybės valdžios ir piliečių sąveika, valdymo demokratiškumas. Savivaldybių veiklą vykdant šias funkcijas saisto atitinkami valstybės valdžios institucijų ir / arba pareigūnų sprendimai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją tokios valstybės funkcijos savivaldybėms vykdyti turi būti perduodamos įstatymu.

Elektrėnų savivaldybės taryba, būdama savivaldybės atstovaujamąja institucija, veikti bei leisti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus gali tik pagal jai suteiktą aiškiai apibrėžtą kompetenciją. Savivaldybių kompetencija švietimo srityje yra reglamentuota Vietos savivaldos ir Švietimo įstatymuose. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad viena iš valstybės perduotų funkcijų savivaldybėms yra priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymas. Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgaliojimus švietimo valdymo srityje, nustatyta, jog savivaldybės atstovaujamoji institucija: 1) įgyvendina valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustato ilgalaikius švietimo plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti; 2) steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius; 3) formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti, inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą.

Taigi, kaip matyti iš šiam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo nuostatų, atsakovė ginčo sprendimus priėmė įgyvendindama teisės aktuose jai suteiktą kompetenciją.

Švietimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad švietimo teikėjų tinklas formuojamas plėtojant švietimo programų ir švietimo įvairovę; koordinuojant teikiamas švietimo programas; steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką.

Švietimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Taisyklėmis (Švietimo įstatymo 28 str. 8 d.)

Taisyklių VII skyriuje nustatyta, kad mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš trijų stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo (Taisyklių 34 p.). Inicijavimo stadijoje rengiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas bei konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą (Taisyklių 35.1, 35.2, 35.3, 35.4, 35.5 p.). Įgyvendinimo stadijoje savivaldybės ir Švietimo ir mokslo ministerija priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų pagal mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planą, mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą ir mokinių vežiojimo užtikrinimo planus (Taisyklių 36 p.). Įtvirtinimo stadijoje įsteigtoms, reorganizuotoms, pertvarkytoms mokykloms ir mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma, teikiama pagalba, skatinanti siekti geros mokinių ugdymosi kokybės ir kurti aukštos kultūros organizaciją; didinamas švietimo sistemos veiksmingumas – investuojamos savivaldybių ir valstybės lėšos į reorganizuotų ir pertvarkytų mokyklų materialinę bazę, jos aprūpinamos naujomis technologijomis, mokymo priemonėmis. Toliau atnaujinamos mokytojų kvalifikacijos, jie įdarbinami. Vykdoma mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena, prireikus jis tobulinamas (Taisyklių 37 p.).

Atsakovė teigia, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų 77 vietų ugdymo įstaigose trūkumo problema kėlė rūpestį ne tik Elektrėnų savivaldybei, bet ir miesto bendruomenei, kuri 2015-04-20 Elektrėnų savivaldybės merui ir tarybai įteikė peticiją, reikalaudama problemą spręsti iškeliant iš mokyklos-darželio „Pasaka“ mokinius į mokyklas ir taip padidinant darželinukų vietų darželiuose. Nurodo, kad pertvarkė bendrojo ugdymo tinklą taip, kad jis atitiktų lygių galimybių principą, t. y. užtikrino švietimo prieinamumą ir asmens teisių įgyvendinimą išspręsdama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vietų ugdytiniams trūkumo problemą, atskirdama darželinukus nuo mokinių, taip ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtiniams sudarydama sąlygas ugdytis specifinėje aplinkoje, netrikdant jų ramybės per pietų miegą, o racionaliai paskirstydama Elektrėnų savivaldybės švietimo įstaigų aptarnavimo teritorijas sudarė sąlygas mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje mokiniams pagal pradinio ugdymo programą, kaip to reikalauja Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 7 p. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015-05-20 sprendimas Nr. V.TS-76, kad „Ąžuolyno“ pagrindinėje mokykloje numatoma tik po vieną 1–4 klasių komplektą, o Elektrėnų pradinėje mokykloje 1–4 klasių bus 4–5 komplektai, užtikrina optimalų pradinių mokyklų (klasių) išsidėstymą Elektrėnų mieste, nes prie „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos esančių Elektrinės, Rungos, Draugystės ir Sodų gatvių mažiesiems gyventojams Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015-05-20 sprendimu Nr. V.TS-77 suteikiamas prioritetas lankyti „Ąžuolyno“ mokyklą, o didesnės miesto dalies gyventojams suteiktas prioritetas lankyti Elektrėnų pradinę mokyklą, esančią miesto centre. Taigi „Ąžuolyno“ mokykloje formuojamos po vieną komplektą 1–4 klasės nėra orientuotos į kitos miesto dalies gyventojų poreikius.

Byloje nustatyta, kad 2015-04-22 Elektrėnų savivaldybės tarybai ir administracijos direktoriui buvo įteikta Elektrėnų pradinės mokyklos bendruomenės 2015-04-02 peticija, kuria prašoma pakeisti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015-03-25 sprendimus (Elektrėnų pradinėje mokykloje nesteigti priešmokyklinių grupių, „Ąžuolyno“ pagrindinėje mokykloje formuoti tik 1 pirmos klasės komplektą ir neformuoti 2–4 klasių komplektų, o mokykloje-darželyje „Pasaka“ neformuoti pirmos klasės, kad joje atsirastų vietų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikams). 2015-04-15 pasibaigė savivaldybės tarybos kadencija, todėl pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 str. 5 d. baigėsi ir jos sudarytos peticijų komisijos įgaliojimai. Naujos peticijų komisijos dar nebuvo, todėl Elektrėnų savivaldybės mero 2015-04-24 potvarkiu Nr. 01V-60 buvo sudaryta darbo grupė Elektrėnų miesto bendruomenės 2015-04-20 ir Elektrėnų pradinės mokyklos bendruomenės 2015-04-02 peticijose keliamoms problemoms išnagrinėti.

Viešojo administravimo subjektai priimdami sprendimus privalo konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), jei priimamas sprendimas yra susijęs su bendrais teisėtais visuomenės interesais, o įstatymų nustatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis (Viešojo administravimo įstatymo 7 str. 1 d.). Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Mokyklų tinklo kūrimo nuostatos detalizuotos Taisyklėse, kuriose, inter alia, reglamentuota informavimo pareiga.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus. Net ir tais atvejais, kai savivaldybės neturi pareigos konsultuotis, jos yra saistomos skaidrumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime konstatavo, jog visuotinai pripažįstama, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti. Skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti valdžios įstaigų veiklą.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis skaidrumo principu, kuris reiškia, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Dėl to, net ir konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas neturėjo pareigos konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, viešojo administravimo subjektas turi pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą tam, kad nebūtų sudaryta situacija, kai visuomenė neturi informacijos apie viešojo administravimo subjekto veiklą.

Atsakovė teigia, kad skundžiamais sprendimais Elektrėnų savivaldybės taryba atsižvelgė į darbo grupės išvadas, Elektrėnų miesto bendruomenės 2015-04-20 ir Elektrėnų pradinės mokyklos bendruomenės 2015-04-02 peticijose keliamas problemas.

2015-05-20 Elektrėnų savivaldybės taryba priėmė 2015-05-20 sprendimą Nr. V.TS-75 nuo 2015-09-01 Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinėje mokykloje komplektuoti 1–4 klases, Elektrėnų mokykloje-darželyje „Pasaka“ nuo 2015-09-01 nekomplektuoti 1–4 klasių; 2015-05-20 sprendimą Nr. V. TS-76, kuriuo atitinkamai išdėstė klasių, grupių ir vaikų skaičių 2015–2016 mokslo metams Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinėje mokykloje, Elektrėnų pradinėje mokykloje ir Elektrėnų mokykloje-darželyje „Pasaka“; 2015-05-20 sprendimą Nr. V.TS-77, kuriuo nustatė (atitinkamai pakeitė) Elektrėnų savivaldybės švietimo įstaigų aptarnavimo teritorijas pagal principą – švietimo įstaigų aptarnavimo teritorija turi būti kuo arčiau šios įstaigos; 2015-05-20 sprendimą Nr. V.TS-78, kuriuo iš Elektrėnų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų vykdomos formaliojo švietimo programos išbraukė Elektrėnų mokyklą-darželį „Pasaka“.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nepažeidė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-1369 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 3.2 punkto, nes skundžiamu sprendimu nėra nuspręsta mažinti klasių skaičiaus dėl nustatyto mokinių skaičiaus nesurinkimo ar patvirtinto klasių skaičiaus nesudarymo. Skundžiamu sprendimu, atsižvelgus į darbo grupės išvadas, nuspręsta nekomplektuoti 1–4 klasių Elektrėnų mokykloje-darželyje „Pasaka“. Darbo grupės išvadose nurodoma, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai turi lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Nei darbo grupės išvados, nei skundžiamas sprendimas nėra susijęs su klasių skaičiaus mažinimu dėl nustatyto mokinių skaičiaus nesurinkimo ar patvirtinto klasių skaičiaus nesudarymo. Jis yra priimtas siekiant išspręsti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų Elektrėnų mieste klausimą laikantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyto švietimo sistemos lygių galimybių principo, todėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-1369 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 3.2 punktas nagrinėjamiems santykiams nėra taikomas, nes skundžiamu sprendimu sprendžiamas ne klasių skaičiaus mažinimo ar asmenų priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą klausimas, o bendrojo ugdymo nutraukimo Elektrėnų mokykloje-darželyje „Pasaka“ klausimas.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pertvarkant mokyklų tinklą nebuvo konsultuojamasi su gyventojais.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 22 d. darželio-mokyklos „Pasaka“ bendruomenei buvo pristatytas mokyklos vidaus struktūros pertvarkos dėl 1–4 klasių nekomplektavimo darželyje-mokykloje „Pasaka“ projektas ir tariamasi dėl jo įgyvendinimo. Iš darbo grupės 2015-05-04 protokolo matyti, kad darbo grupės nariai lankėsi Elektrėnų mokykloje-darželyje „Pasaka“. Iš 2015-05-11 protokolo matyti, kad darbo grupės nariai 2015-05-08 susitiko su mokyklos-darželio „Pasaka“ bendruomenės nariais ir aiškinosi jų interesus, teiravosi jų nuomonės dėl galimų sprendimų priėmimo. Konsultuojantis su bendruomene nustatyta, kad šios ugdymo įstaigos 3 ir 4 klasių auklėtinių tėvai neprieštarauja persikėlimui į „Ąžuolyno“ pagrindinę mokyklą, o 1 ir 2 klasių auklėtinių tėvai – prieštarauja. Atsižvelgdama į tėvų interesus, skundžiamu ir kitais sprendimais savivaldybės taryba nusprendė ne perkelti Elektrėnų mokyklos-darželio „Pasaka“ pradines klases į Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinę mokyklą, o nekomplektuoti pradinių klasių Elektrėnų mokykloje-darželyje „Pasaka“ ir komplektuoti jas Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinėje mokykloje paskirstydama šioms ugdymo įstaigoms prioritetines aptarnavimo teritorijas, esančias šalia jų.

Taigi, atsakovė pagrįstai teigia, kad savivaldybė suteikė apsisprendimo laisvę tėvams, ar vesti pradinukus į Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinę mokyklą, ar į arčiau esančią Elektrėnų pradinę mokyklą. Elektrėnų savivaldybės taryba, atsižvelgdama į konsultacijų su gyventojais rezultatus, nenusprendė vienos ugdymo įstaigos klases automatiškai perkelti į kitą įstaigą.

Pagal darbo grupės pasiūlymus ir išvadas buvo parengti tarybos sprendimų projektai, kurie 2015-05-15 elektroniniu paštu pateikti svarstyti bendruomenių atstovams – seniūnaičiams. Apie planuotų svarstyti 2015-05-20 tarybos posėdyje sprendimų projektų pateikimą vietos gyventojai informuoti 2015-05-15 vietinėje spaudoje. Taigi, prieš priimant skundžiamą sprendimą, buvo konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo pertvarkos, tai buvo derinama su įvairiomis interesų grupėmis, priimant skundžiamą ir kitus su juo susijusius sprendimus į įvairių grupių interesus buvo atsižvelgta pagal švietimo sistemos principus ir viešąjį interesą.

Pareiškėja teigia, kad priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeistas Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

Pagal Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. TS-56 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 24 p. savivaldybės taryba privalo atidėti klausimo svarstymą, jei jis nebuvo svarstytas bent viename komiteto posėdyje, tik sudariusi komitetus. Reglamento 20 punkte kalbama apie klausimų svarstymą sudarytuose komitetuose, t. y. kai jau yra sudaryti komitetai po praėjusios kadencijos pabaigos. Atsakovė pagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas nebuvo ir negalėjo būti svarstomas savivaldybės tarybos komitetuose, nes komitetai buvo sudaryti tame pačiame 2015-05-20 kadencijos antrajame savivaldybės tarybos posėdyje, t. y. klausimas negalėjo būti svarstomas komitetų posėdyje, nes komitetų dar nebuvo.

Pareiškėja teigia, kad buvo pažeistas Reglamento 115 punktas, nes komitetų priimti rekomendaciniai sprendimai nebuvo apsvarstyti savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Šis argumentas taip pat nepagrįstas, nes komitetų svarstant skundžiamų sprendimų projektus dar nebuvo, taigi, nebuvo ir jų preliminarių sprendimų ir dėl šių priežasčių nebuvo ko svarstyti savivaldybės biudžetinėse įstaigose.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs), proporcingumo (administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus), nepiktnaudžiavimo valdžia (viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų) principais, o to paties įstatymo 8 str. 1 dalis reikalauja, kad individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tokie patys reikalavimai taikomi ir viešojo administravimo subjektų priimamiems administraciniams sprendimams. Skundžiami sprendimai atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 str. 10 d. ir mokinių priėmimo į mokyklą sutarties 5 p. nustato mokyklos teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl to, kad mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusios objektyvios priežastys, dėl kurių Elektrėnų mokykla-darželis „Pasaka“ nuo 2015-09-01 pradinių klasių mokiniams negalės suteikti jokios pagalbos, nes, vykdydama Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015-05-20 sprendimus Nr. V.TS-76 ir Nr. V.TS-78, neteiks bendrojo ugdymo paslaugų. Mokinių priėmimo į mokyklą sutartis neužkerta kelio savivaldybei mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimui ir keitimui.

Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos A. J. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.