Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-12 · Administracinė byla Nr. I-1559-162/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-08-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-12Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2015-02-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
I-1559-162/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00791-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
A. T.
Kategorijos
  • 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1559-162/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00791-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos 11.3; 14.3.3; 14.5; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei V. Š., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei V. Z., 2013 m. lapkričio 25 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. patikslintą skundą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 2D-11501(16.2) „Dėl žemės sklypų prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini). detaliojo plano“ ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (4.1.9)-D3-1111 „Dėl detaliojo plano“ panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. T. 2013 m. spalio 25 d. pateiktu patikslintu skundu (b.l. 64-68) prašo:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 2D-11501(16.2) „Dėl žemės sklypų prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini). detaliojo plano“, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (4.1.9)-D3-1111;

2) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (4.1.9)-D3-1111 „Dėl detaliojo plano“.

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo gautas pareiškėjo A. T. skundas dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo (b.l. 3-6), tačiau 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti nustačius, kad praleistas kreipimosi į teismą terminas ir pareiškėjas šio termino neprašo atnaujinti (b.l. 8-10). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi šią nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 36-40). 2013 m. spalio 25 d. pareiškėjas A. T. pateikė patikslintą skundą, kurio priėmimas išspręstas Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi (b.l. 70-72).

Šalies argumentai

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad Kretingos rajono savivaldybėje 2012 m. spalio 22 d. įvykusio „Žemės sklypų prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini).“ detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) viešojo svarstymo metu pateikė skundą dėl šio Detaliojo plano sprendinių, prašydamas Detaliuoju planu laisvos valstybinės žemės sąskaita suformuoti naują žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, kad būtų užtikrintas nuosavybės teisių atkūrimas į senelio A. T., mirusio 1959 m. rugsėjo 22 d., iki 1940 m. birželio 15 d. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste.

Nurodo, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, antrą kartą išnagrinėjęs pareiškėjo 2012 m. spalio 22 d. skundą, 2013 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (4.1.9)-D3-1111 „Dėl detaliojo plano“ jo netenkino. Pažymi, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi minėto sprendimo priėmimo metu atsakovei buvo žinoma situacija, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į tą pačią laisvą valstybinę žemę, kurioje savivaldybė, atlikdama detaliojo planavimo procedūras, siekia suformuoti naujus žemės sklypus prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir prie laikinų statinių – kioskų, kurie pagal dabartinį teritorinį – administracinį suskirstymą yra teritorijoje (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste. Nurodo, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. vasario 27 d. sprendime remdamasis Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1276-824/2010, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant Kretingos rajono savivaldybei vykdyti bet kokias detaliojo planavimo administracines procedūras Kretingos miesto teritorijoje, į kurią patenka daugiabučiai gyvenamieji namai ir laisva valstybinė žemė, esanti (duomenys neskelbtini), nesuprato, kad nuosavybės teisių atkūrimas laisvoje valstybinėje žemėje yra Lietuvos Respublikos valstybės ir jos įgaliotų institucijų – Kretingos rajono savivaldybės bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pareiga, o ne teisė. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius skundžiamame sprendime nurodydamas, kad jis neturi teisinio pagrindo keisti Detaliojo plano sprendinius bei pratęsdamas detaliojo planavimo procedūras, kurių tikslas formuoti naujus valstybinės žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje, iš viso niekaip neišsprendė pareiškėjo 2012 m. spalio 22 d. skundo, nes į skundą buvo atsakyta be jokių motyvų, t.y. nenurodant jokio teisės akto, kurio pagrindu savivaldybė turi teisę formuoti naujus žemės sklypus kitiems tikslams, tačiau ne nuosavybės teisių atkūrimo tikslams įgyvendinti. Pažymi, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius sustabdė detaliojo plano viešinimo procedūrą iki 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau toks Detaliojo plano viešinimo procedūros sustabdymas taip pat niekaip neišsprendė pareiškėjo 2012 m. spalio 22 d. skundo esmės, nes sprendžiant pareiškėjo skundą reikėjo iš esmės keisti Detaliojo plano sprendinius, numatant galimybę suformuoti naują žemės sklypą, kuris būtų suprojektuotas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusią laisvą žemę procesui įgyvendinti.

Nurodo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir VTPSI Klaipėdos skyrius) 2013 m. liepos 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. 2013 m. liepos 18 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nėra atkūręs nuosavybės teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl planavimo organizatoriui Kretingos rajono savivaldybės administracijai nėra pagrindo keisti Detaliojo plano sprendinius. Teigia, kad VTPSI Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendimas ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimas naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, nes sprendimai yra nemotyvuoti, be to, šie sprendimai užkirto pareiškėjui ateityje pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusią laisvą žemę, kurioje buvo A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas, buvęs adresu (duomenys neskelbtini), nes esamas laisvas valstybinis žemės sklypas Detaliuoju planu yra planuojamas kitiems tikslams (laikinų statinių – prekybos kioskų eksploatacijai užtikrini).

Pareiškėjas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 128), į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo ir nurodė, kad 2013 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 122-123). Tesėjų kolegija protokoline nutartimi prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo netenkino, nenustačiusi prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamos administracinė bylos ir civilinės bylos Nr. 2-536-325/2013.

Atsiliepimas

Atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė V. Š. su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepime Kretingos rajono savivaldybės administracija (b.l. 97-98) nurodo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ piliečių prašymus nagrinėja ir sprendimus atkurti nuosavybes teises į mieste turėtą žemę priima Nacionalinė žemės tarnyba. Savivaldybė rengia nuosavybės teisių atkūrimo į žemę planinę medžiagą pagal šios institucijos pateiktas kartografinėje medžiagoje pažymėtas žemės savininko turėto žemės sklypo ribas. Savivaldybė iš Nacionalinės žemės tarnybos apie A. T. nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, nėra gavusi jokios informacijos.

Pagal Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322, minima teritorija nėra laisva, ji užstatyta daugiabučiais namais ir laikinais pastatais – kioskais. Pareiškėjas Kretingos rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjo senelis A. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste valdė 0,1351 ha dydžio žemės sklypą, pateikė liudytojų parodymais nustatytą valdyto žemės sklypo planą, kuriame akivaizdžiai matosi, kad sklypas yra užstatytas. Tai įrodo, kad rengiamas teritorijų planavimo dokumentas teritorijoje, kurioje savininko nėra.

Atsiliepimas

Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atstovė V. Z. su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepime (b.l. 77-82) nurodo, kad VTPSI Klaipėdos skyrius, 2013 m. kovo 20 d. gavęs pareiškėjo skundą dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. atsakymo Nr. (4.1.9)-D3-1111, 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2D-5980 (16.2) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių (toliau – ir NŽT Kretingos skyrius), prašydamas pateikti turimą informaciją apie pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste. Nurodo, kad VTPSI Klaipėdos skyrius, įvertinęs NŽT Kretingos skyriaus pateiktame 2013 m. gegužės 22 d. atsakyme Nr. 14SD-(14.14.7.)-1460 nurodytus duomenis, jog informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjo senelis A. T. visuotinės nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė žemės sklypą su trobesiais (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, NŽT Kretingos skyrius neturi, ir į tai, kad Kretingos rajono apylinkės teisme pagal pareiškėjo pareiškimą nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-536-325/2013, kurioje siekiama nustatyti juridinį faktą, kad buvęs žemės savininkas A. T. visuotinės nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė žemės sklypą su trobesiais (duomenys neskelbtini) Kretingos mieste bei kitas rašte nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas nėra atkūręs nuosavybės teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste bei nėra šios žemės savininku. Skundžiamu sprendimu pareiškėjui buvo motyvuotai atsakyta, kad nėra teisinio pagrindo planavimo organizatoriui – Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui keisti Detaliojo plano sprendinius.

Nurodo, jog Inspekcija teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams vertinimą gali atlikti tik tuomet, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo gauti. Pažymi, jog tik teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu išnagrinėjama, kaip įvertinti planavimo pasiūlymai ir priežiūros institucijų atsakymai į skundus dėl atmestų planavimo pasiūlymų. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Pažymi, jog ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijos tikslas nustatyti, ar organizatorius teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsakė į pasiūlymus ir išanalizuoti, ar pasiūlymai buvo tinkamai užfiksuoti ir įvertinti.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas patikslintą skundą pateikė 2013 m. spalio 25 d., t.y. jau pasibaigus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje pareiškėjui nustatytam terminui iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. skundo trūkumams pašalinti, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti skundą. Taip pat mano, jog nepaisant to, kad VTPSI Klaipėdos skyrius skundžiame sprendime nenurodė konkretaus apskundimo termino, negali būti priežastis skundo padavimo termino atnaujinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjui A. T. buvo nustatytas terminas skundo trūkumų pašalinimui iki 2013 m. spalio 21 d. (įskaitytinai). Pareiškėjas pašto tarnybai patikslintą skundą įteikė 2013 m. spalio 21 d., t.y. nepraleisdamas patikslinto skundo padavimo teismui termino (b.l. 69). Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, tai terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jeigu skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui A. T. nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (minėta, toliau – ir VTPSI Klaipėdos skyrius) 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 2D-11501(16.2) „Dėl žemės sklypų prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini), Kretingos m. detaliojo plano“ (minėta, toliau – ir Detalusis planas) bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (4.1.9)-D3-1111 „Dėl detaliojo plano“ teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas dėl Detaliojo plano sprendinių pakeitimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2012 m. spalio 22 d. pareiškėjas A. T. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui (Detaliojo planavimo organizatoriui) pateikė skundą, kuriuo prašė Detaliojo plano sprendinius pakeisti, t.y. Detaliuoju planu planuojamą teritoriją suplanuoti taip, kad būtų užtikrintas nuosavybės teisių atkūrimas į pareiškėjo senelio A. T. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini) mieste (b.l. 112-113). Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 31 d. atsakymu Nr. (6.23)-D3-4903 pareiškėją informavo, kad Detaliojo plano viešinimo procedūra sustabdyta iki 2012 m. gruodžio 31 d. (b.l. 114). Pareiškėjo skundo argumentais ir atsakovių atstovių paaiškinimu nustatyta, kad minėtas atsakymas VTPSI Klaipėdos skyriaus sprendimu buvo panaikintas ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas pateikti motyvuotą atsakymą. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (4.1.9)-D3-1111 (toliau – ir 2013 m. vasario 27 d. sprendimas), dar kartą išnagrinėjęs 2012 m. spalio 22 d. pareiškėjo skundą, jo netenkino (b.l. 115). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimu, jį apskundė VTPSI Klaipėdos skyriui (b.l. 83-85), kuris 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 2D-11501 (16.2) (toliau – ir 2013 m. liepos 18 d. sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 94-95).

Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės kyla ginčas dėl to, ar Detaliojo plano rengimo metu planavimo organizatorius privalo atsižvelgti į visuomenės ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktus skundus, pasiūlymus (pastabas) dėl Detaliojo plano sprendinių keitimo.

Lietuvos Respublikos teisės sistemoje teritorijų planavimas yra suprantamas kaip procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas teritorijų planavimo sritis, o ypač į tai, kad teritorijų planavimu yra siekiama užtikrinti ypatingą ekologinę, socialinę, kultūrinę ir (ar) ekonominę reikšmę aplinkai turinčių teritorijų apsaugos reikalavimus, nustatyti konkrečių teritorijų naudojimo režimus bei veiklos jose apribojimus, šis procesas yra glaudžiai ir neatsiejamai susijęs su valstybės, visuomenės, žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsauga. Įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, daroma įtaka ne tik suplanuotos teritorijos nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) teisėms bei teisėtiems interesams, tačiau ir ekonominiam bei socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai ar atskiriems jos elementams, visuomenės narių sveikatai, kultūros paveldui ir kitiems valstybei bei visuomenei svarbiems objektams. Tvirtinamu teritorijų planavimo dokumentu yra išreiškiama ne tik valstybės (vietos savivaldos institucijų) politika dėl konkrečios teritorijos, bet ir kompromisas tarp valstybės (savivaldybės), jai atstovaujančių institucijų, nekilnojamojo turto savininkų ir suinteresuotos visuomenės bei atskirų jos narių, todėl tik įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų (neprieštaraujančių aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams) nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Teisės aktų, susijusių su teritorijų planavimo, įgyvendinimui viešojo administravimo subjektai turi teisę priimti administracinio reglamentavimo teisės aktus. Šių aktų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė priskiriama administraciniams teismams, kuriems tenka svarbus vaidmuo sprendžiant teritorijų planavimo procese kylančius administracinius ginčus, taip ne tik užtikrinant šio proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus, bet ir juos suderinant su valstybės ir visuomenės interesais.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr. I-1120) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) detaliai reglamentuoja detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarką, taip pat detaliojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese.

Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 27 punkte nustatyta, jog detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas, kurių metu atliekami kiekvienam etapui privalomi veiksmai ir procedūros, nurodytos minėtose teisės normose. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normą, yra nurodęs, kad joje aptariami pasiūlymai neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikytini esminiais ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, ar teismui skundžiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos atsakymas dėl pasiūlymų atmetimo gali būti pripažintas teisėtu ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų taikymo prasme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 – 201/2009, 2013 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1806-624/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio-birželio biuletenį „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 7(17), 426 psl.).

Nors planavimo organizatoriui pasiūlymai nėra privalomi, vis dėlto jis iš esmės turėtų atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kurie susiję su įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintomis asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pasiūlymus pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu, nurodyti pasiūlymai – tai būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedūros (teritorijų planavimo procedūros) eigos metu. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos pažeistos teisės arba pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo. Tai reiškia, kad materialiosios teisės taikymo aspektu teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, ar asmuo (pareiškėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, taip pat nustatyti, ar pareiškėjo nurodyti pažeidimai iš tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu.

Minėta, jog Detaliojo planavimo organizatorius yra Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius (b.l. 106). Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius skundžiamu 2013 m. vasario 27 d. sprendimu, dar kartą išnagrinėjęs 2012 m. spalio 22 d. pareiškėjo skundą, jo netenkino (b.l. 115). Sprendimas argumentuojamas tuo, kad pagal Detaliojo plano viešo svarstymo, įvykusio 2012 m. spalio 22 d. Kretingos rajono savivaldybėje, metu gautą pareiškėjo pasiūlymą Nr. 1, buvo laikinai sustabdyta detaliojo planavimo procedūra situacijai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. T. žemę (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti, kadangi Kretingos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjo senelis A. T. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė statinius ir 2000 kv.m. žemės sklypą. Minėtame sprendime taip pat paaiškinta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi paliko galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo civilinėje byloje Nr. 2-1276-824-2010 pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl tęsiamos detaliojo planavimo procedūros, nes nėra pagrindo keisti rengiamo Detaliojo plano sprendinius ar stabdyti planavimo procedūras. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, jį apskundė VTPSI Klaipėdos skyriui, kuris 2013 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 94-95). VTPSI Klaipėdos skyrius 2013 m. liepos 18 d. sprendimas argumentuojamas tuo, kad pareiškėjas nėra atkūręs nuosavybės teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei nėra tapęs šios žemės savininku, todėl nėra teisinio pagrindo planavimo organizatoriui – Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui keisti Detaliojo plano sprendinius. Sprendime pažymėta, jog pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui ir planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Taip pat nurodyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013 nagrinėja pareiškėjo nuosavybės teisių juridinio fakto nustatymą, o ne Detaliojo plano sprendinius, todėl nėra pagrindo stabdyti administracinę procedūrą dėl Detaliojo plano tikrinimo.

Iš skundžiamo VTPSI Klaipėdos skyriaus sprendimo turinio bei pateiktos rašytinės medžiagos matosi, kad VTPSI Klaipėdos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimo panaikinimo, 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2D-5980(16.2) (b.l. 86) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių (minėta, toliau NŽT Kretingos skyrius) su prašymu pateikti informaciją dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini). NŽT Kretingos skyrius 2013 m. gegužės 22 d. pateikė atsakymą (b.l. 87-88), kuriame nurodyta, kad: 1) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012 m. vasario 8 d. rašte Nr. R4-253 „Dėl A. T. nuosavybės“ nurodyta, kad Žemės reformos valdybos 1939 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1681 A. T. pripažintos neterminės nuomos teisės į jo nuomos teise valdomą žemę Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini). Minėtame Vyriausybės nutarime Nr. 1681 nutarta perleisti žemės sklypą su priklausiniais A. T. nuosavybėn už 300 Lt išperkamųjų mokesčių; 2) šiuo metu Kretingos rajono apylinkės teisme pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-536-325/2013, kurioje pareiškėjas siekia nustatyti juridinį faktą, kad buvęs žemės savininkas A. T., vykstant visuotinei nacionalizacijai, nuosavybės teise valdė žemės sklypą su trobesiais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste; 3) šiai dienai informacijos, patvirtinančios, kad A. T. visuotinės nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė žemės sklypą su trobesiais (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, Kretingos skyrius duomenų neturi. VTPSI Klaipėdos skyrius, remdamasis NŽT Kretingos skyriaus pateiktais faktiniais duomenimis (b.l. 89-93), nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punktas nustatė, jog nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekų knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai.

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, t.y. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012 m. vasario 8 d. (b.l. 89) pateikti duomenys: Ipotekos įstaigos 1938 m. balandžio 27 d. raštas Telšių apygardos žemės tvarkytojui (b.l. 90), Žemės reformos valdybos 1939 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1681 (b.l. 91-92), 1939 m. rugpjūčio 12 d. ištrauka iš Vyriausybės žinių (b.l. 93) nepatvirtina fakto, jog pareiškėjo senelis A. T. turėjo nuosavybės teisę į žemės sklypą Kretingos mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje. Minėti duomenys tik patvirtina, jog A. T. žemę (duomenys neskelbtini) gatvėje Kretingos mieste valdė činčo teise. Žemė ir visi ant jos esantys statiniai buvo įkeisti Žemės bankui. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. T. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – kad pareiškėjo senelis A. T. nuosavybės teisėmis iki 1940 m. birželio 15 d. nuosavybės teise valdė žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste – nustatymo. Pažymėtina, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 2-536-325/2013 pareiškėjo pareiškimą atmetė (b.l. 126-127), tačiau šis sprendimas dar nėra įsiteisėjas.

VTPSI Klaipėdos skyriui priimant skundžiamą 2013 m. liepos 18 d. sprendimą, informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjas yra atkūręs nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, nebuvo, tokių duomenų nėra ir nagrinėjant byla teisme. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius ir VTPSI Klaipėdos skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo ir neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą pakeisti Detaliojo plano sprendinius.

Taip pat pažymėtina, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai kada žemė yra išperkama (iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą) ir už ją atlyginama. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemė yra išperkama ir už ją atlyginama, kai pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn, suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, užimta gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kurie pagal šio įstatymo 15 straipsnį priskirti valstybės išperkamiems (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 13 punktas). Taigi net ir tuo atveju, jei Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013 būtų panaikintas apeliacine tvarka ir būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo senelis iki visuotinės turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, pareiškėjui nebūtų užkertamas kelias atkurti nuosavybės teises į buvusią A. T. valdytą žemę, tačiau pareiškėjas žemę atgautų ne natūra, nes minima teritorija yra užstatyta daugiabučiais namais (b.l. 134) Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą skundžiamais sprendimais nebuvo pažeistos, todėl skundas materialiosios teisės taikymo aspektu negali būti pripažintas pagrįstu.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendime bei Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjo skundas buvo netenkintas, t.y. institucijų atsakymai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, taikomus nagrinėjant visuomenės pateiktus pasiūlymus, pastabas, skundus. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Pareiškėjas skundą dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimo VTPSI Klaipėdos skyriui pateikė 2013 m. balandžio 3 d., tačiau Klaipėdos skyrius pareiškėjui atsakymą pateikė tik 2013 m. liepos 18 d., t.y. praleisdamas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą 20 darbo dienų terminą motyvuotam atsakymui pateikti. Pažymėtina, jog Klaipėdos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių dėl tarnybinės pagalbos suteikimo tam, kad būtų nustatytos ir objektyviai ištirtos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, todėl nagrinėdamas pareiškėjo skundą užtruko ilgiau, nei kad numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjo prašymas VTPSI Klaipėdos skyriuje buvo nagrinėjamas antrą kartą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pažeidimas nelaikytinas pakankamu pagrindu pripažinti, jog tokiu būdu buvo pažeista procedūra (taisyklės), turėjusi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. (4.1.9)-D3-1111 ir Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 2D-11501(16.2) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus bei Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t.y. sprendimai yra išsamūs, motyvuoti bei pagrįsti teisės aktais, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

pareiškėjo A. T. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Dalia GumuliauskienėRemigijus ArminasLaimutė Jokubauskaitė