- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- I-1806-624/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-003303-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Arūnas Dirvonas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- V. J., R. B., I. B.
- Advokatai
- Valerijus Novikovas
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos V. Ž. atstovui advokato padėjėjui Valerijui Novikovui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei K. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., R. B., I. B., nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., R. B., I. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. Ž. skunde prašo teismo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-10-10 sprendimą Nr. (23.2)-2d-14738; 2) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo detalaus plano rengėjas įpareigojamas detaliajame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane numatyti privažiavimą prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Gavo detalaus plano rengėjo informacinį pranešimą apie rengiamą detalųjį planą (organizatorius – R. B. ir I. B.) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), planavimo tikslas – nekilnojamojo turto registre įregistruoto kitos paskirties žemės sklypo atidalijimas į du sklypus, gyvenamųjų namų su priklausiniais statyba. Pareiškėja detalaus plano viešo aptarimo metu 2012-07-17 pateikė prieštaravimus detalaus plano rengėjui dėl plano sprendinių, kadangi detaliajame plane nėra nurodytas kelias, skirtas privažiavimui prie jos žemės sklypo ir susisiekimui su viešuoju keliu. Pareiškėjai detaliojo plano rengėjas 2012-09-03 pranešė, kadangi sklypai yra siauros konfigūracijos, pastatai juose numatomi 5-6 m. atstumu nuo sklypo ribos, todėl suprojektuoti servitutinį kelią, atitinkantį įstatymo reikalavimus bei keisti projektinius sprendinius neturi pagrindo ir galimybių. Pareiškėja pateikė skundą atsakovui, kuris jo netenkino ir nurodė, kad sklypai valdomi privačios nuosavybės teise, todėl nustatant servitutą turi būti savininko valia, o skyriui nesuteikta kompetencija reikalauti iš planavimo organizatoriaus nustatyti servitutą, jeigu to nereikalauja įstatymai. Nesutinka su tokiu sprendimu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) Trakų skyrius 2012-08-14 rašte nurodė, kad žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3238-79, privažiavimo kelias nuo esamo kaimo kelio iki pareiškėjos sklypo suprojektuotas per žemės sklypus Nr. 512-3 ir Nr. 71 (ginčo sklypas, kurio projekte yra nustatytas servitutas), Nr. 86-2, Nr. 513-2 (šių sklypų planuose šis servitutinis kelias nėra pažymėtas). Pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, detaliojo plano sprendiniai neturi prieštarauti teisės aktų nuostatoms, galiojantiems savivaldybių teritorijos ir jos dalių bendrųjų, specialiųjų planų sprendiniams. Šiuo atveju rengiamo detaliojo planavimo sprendiniai prieštarauja Trakų rajono Žaizdrių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams, dėl to jos sklypas neturės susisiekimo su viešuoju keliu. Atsakovė sprendime nepagrįstai konstatavo, kad detalaus planavimo sprendiniai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei minėto žemėtvarkos projekto sprendiniams (b. l. 1-3).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų tiekėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą inspekcija savo kompetencijos ribose patikrino ir skundžiamu sprendimu pripažino, kad detaliojo planavimo organizatorius pareigą įvykdė tinkamai. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad skyrius nepagrįstai konstatavo, kad detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei Trakų rajono Žaizdrių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams, kadangi skyrius teritorijų planavimo detaliojo plano atitikimo teisės aktams vertinimą gali atlikti tik tuomet, kai įstatymo nustatyta tvarka parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, teritorijų planavimo dokumentas pateikiamas tikrinti, išvadai dėl jo tvirtinimo gauti. Tik teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu išnagrinėjama, ar pateikti organizatoriaus atsakymai atitinka detaliojo plano sprendinius bei detalusis planas nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų. Sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams įvertina pagal kompetenciją planavimo sąlygas išdavusios derinančios institucijos (iki pateikiant teritorijų planavimo dokumentų projektus valstybinei teritorijų planavimo priežiūrai atlikti). Pažymėjo, kad skyriui nesuteikta kompetencija reikalauti iš planavimo organizatoriaus nustatyti servitutą, jei to nereikalauja įstatymai (b. l. 33-35).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje su skundu nesutiko.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos ir atsakovo atstovų, trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad rengiamas R. B. ir I. B. nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas, planavimo tikslas – nekilnojamojo turto registre įregistruoto kitos paskirties žemės sklypo atidalijimas į du sklypus, gyvenamųjų namų su priklausiniais statyba. Pareiškėjos V. Ž. sklypas ribojasi su trečiųjų suinteresuotų asmenų R. B. ir I. B. žemės sklypu (b. l. 50). Pareiškėja 2012-07-17 detaliojo plano rengėjai V. J. 2012-07-17 pateikė prieštaravimus dėl detaliojo plano sprendinių ir prašė rengiamame detaliajame plane numatyti kelią, skirtą susisiekimui su viešuoju keliu, taip užtikrinant privažiavimą prie jos sklypo (b. l. 5). V. J. 2012-07-17 su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių, kuris 2012-08-14 rašte Nr. 46SS-(14.46.104)-59 informavo, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengtas 2001-11-05 ir suderintas pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą, kuriame privažiavimo kelias nuo esamo kaimo kelio iki sklypo suprojektuotas per žemės sklypus Nr. 512-3, Nr. 71, Nr. 86-2, Nr. 513-2, juose suprojektuojant kelio servitutą. Tačiau žemės sklypų Nr. 86-2, Nr. 512-3, Nr. 71-2-1 ir Nr. 71-2-2 planuose Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame Trakų rajono Žaizdrių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas kelio servitutas neparodytas. Dėl to žemės sklypas privažiavimo nuo esamo kelio neturi (b. l. 7). V. J., atsakydama į pareiškėjos prieštaravimą, nurodė, kad planuojamos teritorijos sklypai yra siauros konfigūracijos, o juose esantys ir numatomi pastatai suprojektuoti 5-6 m atstumu nuo sklypo ribos, todėl suprojektuoti 4,5-6 m pločio kelią nėra galimybės (b. l. 6).
Pareiškėja 2012-10-04 su skundu kreipėsi į atsakovą prašydama patikrinti ar detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir pareikalauti detaliojo plano rengėjo atsižvelgti į viešo svarstymo metu pateiktas pastabas dėl servituto, skirto susisiekimui su viešuoju keliu, nustatymo (b. l. 21-22). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir VTPSI Vilniaus skyrius), atsakydamas į 2012-10-04 pareiškėjos skundą, 2012-10-10 sprendime Nr. (23.2)-2D-14738 nurodė, kad žemės sklypai (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valdomi privačios nuosavybės teise, todėl nustatant servitutą būtina savininko valia. Skyriui nesuteikta kompetencija reikalauti iš planavimo organizatoriaus nustatyti servitutą, jeigu to nereikalauja įstatymai. Taip pat nurodė, jei detalusis planas bus pateiktas valstybinei teritorijų planavimo priežiūrai atlikti ir bus nustatyti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, neteiks teigiamos išvados ir siūlymo tvirtinančiai institucijai detalųjį planą tvirtinti (b. l. 12).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ) ir poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų detalųjį planavimą. Ginčo kilimo ir šiuo metu galiojančios redakcijos TPĮ 25 str. 1 d., be kita ko, numato, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. TPĮ 25 str. 5 d. numato, kad baigiamąjį detaliojo teritorijų planavimo etapą sudaro: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. TPĮ 32 str., reglamentuojančio pasiūlymų teikimą ir ginčų nagrinėjimą, 1 ir 2 d. numato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-02-03 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, aiškindamas nurodytą teisės normą, pažymėjo, kad joje aptariami pasiūlymai neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai (atsakovui) privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikytini esminiais ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, ar teismui skundžiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos (atsakovo) atsakymas dėl pasiūlymų atmetimo gali būti pripažintas teisėtu ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų taikymo prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju pareiškėja pateikė pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, t. y. prašė rengiamame detaliajame plane numatyti kelią, skirtą susisiekimui su viešuoju keliu, taip užtikrinant privažiavimą prie jos sklypo, detaliojo plano organizatoriaus samdomas asmuo, t. y. šio plano rengėja, atsakė dėl pateikto pasiūlymo, nurodė nesutikimo su pasiūlymu išsamius motyvus, todėl, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, pasiūlymų nagrinėjimo procedūros buvo laikomasi.
Kiti pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai, kuriais grindžiami reikalavimai atsakovui, yra nepagrįsti: pareiškėja nepagrįstai teigia atsakovą konstatavus, kad detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams bei Trakų rajono Žaizdrių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams, kadangi, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, taip pat paties ginčijamo sprendimo ir atsakovės atsiliepimo į skundą, tokio pobūdžio veiksmai, t. y. detaliojo plano sprendinių tikrinimas, netgi nebuvo atliekami, kadangi tai iš esmės yra daroma šį planą pateikus tikrinti TPĮ 34 str. nustatyta tvarka, tuo tarpu žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas dar nebuvo pateiktas tikrinti VTPSI. Pažymėtina, pareiškėjos skundu iš esmės išreikšta nuostata, kad detaliojo plano sprendinių tikrinimas turėjo būti atliktas ir nagrinėjant skundą TPĮ 32 str. 2 d. tvarka, yra nepagrįsta: TPĮ 35 str., reglamentuojantis valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių institucijų funkcijas, numato, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas: 1) tikrina, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; 2) nustačiusi šio straipsnio 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimus, reikalauja juos ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems reikalavimų taiko administracinio poveikio priemones; 3) teikia motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo; 4) pagal kompetenciją vienus metus po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo šio Įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo administraciniu sprendimu susijusius skundus ir pranešimus. TPĮ 34 str. 1 d. numato, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūra – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bendroji tvarka nustatoma įstatymu. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-831/3D-868, detalizuojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą (toliau – ir Priežiūra) bei Priežiūros viešojo administravimo subjektų (toliau – ir Priežiūros subjektai) funkcijas šioje srityje, ir nustatančio Priežiūros laikinąją tvarką iki Priežiūros tvarka bus nustatyta specialiuoju įstatymu, 8.4 p. numato, kad Tvarkos aprašo 8.1 punkte nurodytas funkcijas (tikrina, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ar šie sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūros) atlieka: 1) kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo tikslingumo gauti; 2) Tvarkos aprašo 8.6 punkte nurodytais atvejais, t. y. VTPSI vienus metus po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant su šiuo administraciniu sprendimu susijusius fizinių ir juridinių asmenų skundus ir pranešimus; atsakovo VTPSI Vilniaus skyriaus ginčijame sprendime išsakyta nuostata, kad VTPSI nesuteikta teisė reikalauti iš planavimo organizatoriaus nustatyti servitutą, jeigu to nereikalauja įstatymai, nėra tinkamai formuluota, tačiau iš esmės yra teisinga: kaip jau nurodė ginčijamame sprendime ir atsiliepime į skundą ir atsakovas, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 str. 1 d.). Padalijus tarnaujantįjį daiktą, anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančiojo daikto dalims, išskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar buvo nustatytas tik konkrečiai tarnaujančiojo daikto daliai (CK 4.115 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas (CK 4.124 str. 1-3 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Kaip nustatyta dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir matyti iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 65-69), kelio servitutas, suteikiantis teisę patekti į pareiškėjai priklausantį žemės skylą, R. ir I. B. žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nustatytas, todėl, nepaisant to, kas buvo numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, VTPSI, nesant atitinkamo teismo sprendimo ir įstatymo reikalavimo, negali ir ateityje negalės reikalauti planavimo organizatorių nustatyti jų žemės sklypui kelio servitutą, kuriuo būtų patenkama į pareiškėjos sklypą, kadangi jai tokie įgaliojimai nėra suteikti. Pažymėtina, kad pareiškėja dėl kelio servituto nustatymo gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą, skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendž i a:
Pareiškėjos V. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.