Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarimas

2021-07-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-834-1138/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-30
Bylos Nr.
II-834-1138/2021
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00095-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas Raseinių raj.PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-834-1138/2021
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00095-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 30 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui T. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos L. J. 2021 m. gegužės 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-732-2021 panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. T. P. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos L. J. 2021 m. gegužės 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-732-2021, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą prieš jį nutraukti, nes dėl to paties fakto yra priimtas kitas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_P-629-2021, priteisti jam, T. P., iš valstybės 500,00 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už skundo surašymą.

1.1. Skunde nurodo, kad skundžiamu nutarimu yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 str. 1 d. 70,00 Eur pinigine bauda. Nubaustas yra už tai, kad 2021 m. kovo 15 d. 12.05 val. (duomenys neskelbtini), būdamas transporto priemonės savininku pagal panaudos sutartį nevykdė pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nutarime nurodyta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), 226 punktą, 227 punktą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.

1.2. 2020 m. gruodžio 19 d. automobilinės priekabos panaudos sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido jam neatlygintinai naudotis automobilio priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkte numatyta, kad sutartis galioja iki 2021 m. kovo 21 d., o nesant būtinybei, panaudos gavėjas automobiline priekaba gali naudotis iki panaudos davėjo pareikalavimo grąžinti. Sutarties 7 punkte numatyta, kad jis savo sąskaita privalo apmokėti privalomojo transporto priemonės draudimo išlaidas. 2021 m. kovo 15 d. 12.05 val. (duomenys neskelbtini) naudojosi prie automobilio prisikabinęs priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už kurią nebuvo sumokėta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmoka, tokiu būdu, tempė priekabą, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Policijos pareigūnams jį sustabdžius, nepateikė galiojančio ir apmokėto draudimo poliso ir paaiškino, kad jo neturiu. Kadangi pagal sutarties 7 punktą buvo atsakingas už draudimo įmokos sumokėjimą, sutiko, kad pažeidė KET 226 punktą, kuriame nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius, o taip pat KET 227 punktą, kuriame nurodyta, kad viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.

1.3. Iš karto po sustabdymo, 2021 m. kovo 15 d. 12.10 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis D. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 82-ANR_P-629-2021 pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 1 dalį ir davė administracinį nurodymą iki 2021 m. kovo 30 d. sumokėti 50,00 Eur baudą. ANK 415 straipsnio 1 dalis numato piniginę baudą nuo 50,00 Eur iki 100,00 Eur. Nors ANK 610 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad administraciniu nurodymu minimali bauda mažinama 1/2 dalimi ir turėjo būti paskirta 25,00 Eur, tačiau pripažino padarytą administracinį nusižengimą, prisiėmė atsakomybę už tai ir gera valia sumokėjo 50,00 Eur baudą. Sumokėjęs baudą, buvo įsitikinęs, kad administracinio nusižengimo procedūra jo atžvilgiu baigėsi.

1.4. Vis dėlto, gavo 2021 m. balandžio 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. J. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 82-ANR_P-839-2021, kuriame nurodyta, kad jis patraukiamas administracinėn atsakomybėn antrą kartą pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį už tą pačią veiką, tai yra, kad neapdraudė automobilio priekabos privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Iš jo buvo pareikalauta pateikti paaiškinimą. Jis pareigūnei pateikė paaiškinimą, kad jau yra nubaustas vieną kartą už tą patį pažeidimą, tačiau pareigūnė nekreipė dėmesio į paaiškinimą ir 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu jį nubaudė. Į jo rašytą paaiškinimą gavo 2021 m. birželio 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės J. Š. raštą, kuriame ji paaiškino, kad jį nubaudė ne antrą kartą, o nubaudė už kitą nusižengimą.

1.5. ANK 415 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra nurodytos dvi kvalifikuojančios aplinkybės už ką asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tai yra, viena kvalifikuojanti aplinkybė yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas, o antra kvalifikuojanti aplinkybė yra pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas. 415 straipsnio 1 dalies dispozicijoje kvalifikuojančios aplinkybės yra sujungtos jungtuku „ir“ ir dalelyte „ar“, o tai reiškia, kad jeigu asmens veiksmuose yra abi šio straipsnio kvalifikuojančios aplinkybės, tai asmuo baudžiamas už abi kvalifikuojančias aplinkybes kartu, vienu nutarimu, o ne atskirai, nes tai būtų laikoma nubaudimu antrą kartą už tuos pačius veiksmus.

1.6. Pareigūnės J. Š. paaiškinamajame rašte nurodyta aplinkybė, kad komisariatas vėliau gavo duomenis, kas buvo atsakingas už automobilio priekabos apdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturi teisinės reikšmės, nes jis antrą kartą už tuos pačius veiksmus negali būti traukiams atsakomybėn, o administracinio nusižengimo sudėtį privalu išsiaiškinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą renkančiai institucijai.

1.7. ANK 591 straipsnio 8 punkte taip pat nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (žr. LAT nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-719/2020). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ypač tais atvejais, kai bylas nagrinėja ta pati institucija (žr. LAT nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-719/2020).

1.8. Negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn antrą kartą dėl to, kad institucija, renkanti administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neišsiaiškina visų straipsnio dispozicijoje esančių kvalifikuojančių aplinkybių ir nesurašo vieno administracinio nusižengimo protokolo bei nepriima vieno nutarimo jį nubausti, kaip numatyta įstatyme. Tokią atsakomybę privalo prisiimti administracinius nusižengimus tiriančios institucijos pareigūnai. Tuo tarpu jį gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai, Konvencija, kad nebūtų baudžiamas antrą kartą už tuos pačius veiksmus, padarytus tais pačiais veiksmais ir tuo pačiu metu. Esant tokiai situacijai, kai yra nubaustas antrą kartą už tuos pačius veiksmus, nutarimas jo atžvilgiu turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo byla nutraukta ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu.

1.9. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnės siekis jį kuo griežčiau nubausti pasireiškė neteisėtomis išvadomis: 1) nutarime nurodoma, kad jis yra automobilio priekabos savininkas, kai tuo tarpu akivaizdu, kad yra tik valdytojas; 2) nutarime nurodoma jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė „tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nesibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas“. Tai absoliučiai neteisinga išvada, kadangi jo padarytas pažeidimas yra vienas ir tas pats, tuo pačiu metu, turintis dvi ANK 415 straipsnio 1 dalies dispozicijos kvalifikuojančias aplinkybes ir jokiu būdu nelaikomas pakartotiniu nusižengimu; 3) jam paskirta beveik maksimali 70,00 Eur piniginė bauda.

1.10. ANK 666 straipsnio taikymo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 28 d. yra priėmusi nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021 ir Nr. 2AT-7-6-303/2021 ir suformavusi teisminę praktiką. Patenkinus jo skundą ir panaikinus institucijos priimtą nutarimą, iš valstybės priteistinos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė vyresniosios tyrėjos L. J. 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N-732-2021 palikti nepakeistą ir T. P. skundo netenkinti.

2.1. Nurodo, kad 2021m. kovo 15 d. sustabdžius policijos pareigūnams T. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 82-ANR_P-629-2021, dėl to, kad 2021 m. kovo 15 d., 12 val. 5 min. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vairuodamas automobilį tempė priekabą (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nusižengimo padarymo metu T. P. pareigūnams nenurodė, kad pagal panaudos sutartį, taip pat yra atsakingas ir už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, t. y. priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudimą.

2.2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis D. J. nustatęs, kad priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra” duomenimis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)”, todėl surašė tarnybinį pranešimą ir tyrimo medžiagą perdavė tolimesniam tyrimui. Tolimesnio tyrimo metu nustačius asmenį, atsakingą už pareigos vykdymą apdrausti eisme dalyvaujančią transporto priemonę, 2021 m. balandžio mėn. 12 d., T. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas 82-ANR_P-839-2021 su administraciniu nurodymu, dėl to, kad 2021m. kovo 15 d., 12 val. 05 min. (duomenys neskelbtini), būdamas transporto priemonės savininku pagal panaudos sutartį nevykdė pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir paskyrė minimalią baudą, nes asmuo turėjo iki tol kitą galiojančią administracinę nuobaudą, kuri buvo neįvykdyta. Asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, 2021 m. gegužės mėn. 27 d., buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-732-2021. T. P. gavęs administracinio nusižengimo protokolą 82-ANR_P-839-2021 su administraciniu nurodymu iki administracinės bylos nagrinėjimo, papildomų paaiškinimų policijos įstaigai nepateikė.

2.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, administracinėn atsakomybėn turi būti patrauktas asmuo tiek už transporto priemonės vairavimą, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tiek ir už pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nevykdymą. Prašo teismo, netenkinti T. P. prašymo priteisti patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir skundui surašyti, nes T. P. veikoje yra administracinio nusižengimo požymių, dėl to, kad asmuo ne tik vairavo nedraustą transporto priemonę, bet ir nevykdė pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę.

3. Teismo posėdžio metu skundą pateikęs T. P., prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjime nedalyvaus, todėl byla nagrinėjama institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

6. ANK 415 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nagrinėjamoje byloje nėra abejonių, kad T. P. 2021 m. kovo 15 d., 12 val. 5 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį tempė priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat jog pagal 2020 m. gruodžio 19 d. panaudos sutartį būtent T. P. turėjo pareigą apdrausti jo naudojamą priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokią pareigą be kita ko turėjo ir pažeidimo padarymo metu.

8. Susipažinęs su teismui pateiktais dokumentais, skundžiamo nutarimo turiniu, byloje esančiais paaiškinimais, teismas sutinka, kad priėmus skundžiamą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos L. J. 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-732-2021 buvo pažeistas non bis in idem principas.

9. Kasacinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje Administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-719/2020, kuria remiamasi ir skundą pateikusio asmens, nurodoma, jog ANK 591 straipsnio 8 punkte taip pat nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis. Ir nors šio principo taikymo sritis apsiriboja tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais, tačiau prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai. EŽTT savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad administracinių pažeidimų mažesnis pavojingumas ir švelnesnė sankcija nereiškia, kad dėl to Konvencijos požiūriu jie netenka baudžiamųjų pažeidimų statuso (pvz., 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Pažymėtina, kad EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (pvz., 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Aptariamoje nutartyje be kita ko nurodoma, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai.

10. Teismas pritaria skundo argumentams, kad ANK 415 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodomos aplinkybės yra sujungtos jungtuku „ir“ ir dalelyte „ar“, o tai rodo, kad asmuo vairavęs neapdraustą transporto priemonę, kurią turėjo pareigą apdrausti, turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn vienu nutarimu, o ne atskirai. Pažymėtina, kad sprendžiant priešingai, iš esmės beveik visuomet neapdraustą transporto priemonę vairuojantis asmuo turėtų būti baudžiamas už ANK 415 straipsnio 1 dalį ir ANK 415 straipsnio 1 dalį, o paskirtos nuobaudos turėtų būti bendrinamos, kadangi daugeliu atvejų transporto priemones vairuoja savininkai, kurie ir neįvykdo pareigos apdrausti transporto priemonę. Vis dėlto, tokia praktika aiškinant ANK nuostatas nėra dažna, o teismų nagrinėjamose bylose nubaudimas tik pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį nėra pripažįstamas neteisėtu (pavyzdžiui, 2020 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismo nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-348/2020 10 punkte teismas konstatavo, kad pažeidėjas turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiklą – laikotarpiu, kuris pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes truko nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. liepos 30 d., vairavo tą pačią transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešame eisme dalyvaujančią transporto priemonę).

11. Teismas taip pat pažymi, kad non bis in idem principas nagrinėjamu atveju pažeidžiamas ir todėl, kad nagrinėjamoje situacijoje net ir institucijai sprendžiant, jog pažeidėjas turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir atskirai už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešame eisme dalyvaujančią transporto priemonę nevykdymą, nebuvo laikytasi ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios numato, jog kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Ir būtent protokolą surašiusios institucijos pareiga yra ištirti visas įvykio aplinkybes, net jeigu tam tikrų aplinkybių ir nenurodo ar netiksliai nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju skundą pateikusiam asmeniui administracinė nuobauda jau yra paskirta ir ji visiškai atitinka padarytą administracinį nusižengimą. Papildomos nuobaudos paskyrimas be kita ko neatitiktų ir teisingumo bei protingumo kriterijų.

12. ANK 591 straipsnio 8 punkte taip pat nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą skundą tenkinti visiškai, skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą prieš T. P. nutraukti, nes dėl to paties fakto yra priimtas kitas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_P-629-2021.

13. Teismas pažymi, kad ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas specialiosios normos, įtvirtintos BPK 106 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Teismas sutinka su skundo argumentais, kad pagal naujausią kasacinio teismo praktiką ANK 666 straipsnio taikymo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 28 d. yra priėmusi nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021 ir Nr. 2AT-7-6-303/2021 ir suformavusi teisminę praktiką. Kita vertus, kaip ir nurodoma kasacinio teismo, pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra pagrindas prašomą priteisti išlaidų sumą už skundo surašymą mažinti iki 350,00 Eur, kadangi patirta 500,00 Eur išlaidų suma atsižvelgiant tiek į pateikto skundo apimtį (5 puslapiai), tiek į faktines aplinkybes, kurios nėra gausios ir sudėtingas, tiek į skunde atliktą teisės aktų ir teismų praktikos analizę, kuri nereikalavo itin didelių intelektualinių ir laiko sąnaudų, tiek į teisinės pagalbos apimtį (apsiribota tik skundo surašymu) bei bylos apimtį, laikytina per didele, neatitinkančia teisingumo ir protingumo kriterijų nagrinėjamos bylos kontekste.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 8 punktu, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 666 straipsniu,

nutaria:

Skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos L. J. 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-732-2021 panaikinti ir administracinę teiseną T. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti.

Priteisti T. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš valstybės 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 0 ct) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas