Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, auginanti 12 metų vaiką, aukštojo išsilavinimo, dirbanti VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neteista; kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 21.30 val., Vilniuje, Savanorių pr. - Tūkstantmečio g. sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,08 promilės etilo alkoholio).

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. Š. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Paaiškino, kad įvykio dieną su vaiku buvo svečiuose pas brolį Nemenčinės pl. Prieš važiuodama pas brolį, ji išgėrė širdies lašų, dalimis išgėrė visą buteliuką. Per pietus, apie 15.00 val. pas brolį pasivaišino konjaku, išgėrė porą taurių. Po to dar pabuvo svečiuose, ėjo pasivaikščioti, grįžus po pasivaikščiojimo parke, gėrė arbatą. Vakare, prieš važiuojant namo, brolis siūlė palikti automobilį pas jį, siūlė iškviesti taksi, tačiau ji jautėsi gerai, todėl automobilį vairavo pati, važiavo namo. Važiuodama prisiminė, kad jai reikia užsukti į Tūkstantmečio g. paimti svarbų dokumentą, kurio jai reikėjo darbui pirmadienį, todėl nutarė nuvažiuoti paimti šį dokumentą. Savanorių pr. žiedinėje sankryžoje buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir jai buvo nustatytas neblaivumas. Automobilis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Jis naudojamas, rūpinantis vaiku, kuris turi daug sveikatos problemų. Prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvusio sutuoktinio V. (V.) J. atsakomybei. Jų santuoka nutraukta 2014 m., tačiau gyvena viename bute, glaudžiai bendrauja, tarp jų išliko šilti ir artimi santykiai, turi nepilnametį neįgalų sūnų, kartu dalyvauja jo auklėjime, rūpinasi vaiku. Kaltinamoji buvusiu sutuoktiniu gali visiškai pasitikėti, ji atsižvelgia į jo nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2018 m. rugsėjo 29 d., 21.35 val. J. Š. nustatytos 2,17 promilės (b. l. 8).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis BMW X1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. Š. (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. Š. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jos veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamosios J. Š. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 45). BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji J. Š. yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme J. Š. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Įvertinus kaltinamosios charakterizuojančių duomenų visumą – brandaus amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, išsiskyrusi, tačiau gyvenanti su buvusiu savo sutuoktiniu, kartu auginanti nepilnametį sūnų, charakterizuojama teigiamai, duomenų apie jos blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, administracine tvarka bausta vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau šis pažeidimas nėra šiurkštus (kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas), paskirtą baudą sumokėjusi, taip pat kaltinamosios paaiškinimus ir požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji J. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamosios buvusį sutuoktinį V. J., kuris yra brandaus amžiaus, turintis išsilavinimą, dirbantis, gyvena kartu su kaltinamąją ir jų neįgaliu sūnumi, administracine tvarka nebaustas, neteistas (b. l. 45, 46, 48). Bylos duomenimis, kaltinamoji ir jos buvęs sutuoktinis artimai bendrauja, jų santykiai paremti savitarpio pagarba, gyvena kartu, abu aktyviai dalyvauja vaiko auklėjime, iškilusias problemas sprendžia kartu. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios buvęs sutuoktinis V. J. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamoji J. Š. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 2 metams, laiduotoju paskiriant V. J., o baudžiamoji byla J. Š. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamajai nustatytą neblaivumo laipsnį, tikslinga nustatyti ne minimalų, tačiau vidutinį – 2 metų laidavimo terminą (BK 40 str. 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

Kadangi kaltinamoji J. Š., vairuodama automobilį, kai jai nustatytas vidutinis – 2,08 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, šiais savo veiksmais sukeldama realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių saugumui, kartu su bausme jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamoji iki tol neteista, nebausta už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, turi neįgalų mažametį vaiką, kuris turi daug sveikatos problemų ir kurį reikia dažnai vežti į gydymo įstaigas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos 2018 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo paskirta kaltinamajai kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00503939) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 22) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos, atsižvelgtina į ankščiau nurodytas aplinkybes dėl kaltinamosios J. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei šios veikos įvykdymo aplinkybes, į tai, kad reali žala dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo padaryta, bei į tai, kad automobilis reikalingas šeimai naudojant jį kaip susisiekimo priemonę rūpinantis neįgaliu vaiku (vykti pas gydytojus, ugdymo ir lavinimo įstaigas ir pan.), taip pat į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios rodo mažą jos pavojingumą visuomenei. Taip pat įvertintina tai, jog teismas sprendė, kad yra pagrindo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padaręs išvadą, jog yra pagrindo teigti, kad J. Š. daugiau nenusikals. Svarbu ir tai, kad automobiliu naudojosi ne tik kaltinamoji, bet ir jos šeimos nariai, t. y. šeimos automobilis, nepaisant to, kad yra įregistruotas asmeninės kaltinamosios nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, teismo vertinimu, jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Be to, jai paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl nurodyto teismas konstatuoja, jog dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. Taigi automobilio konfiskavimas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma netaikytinas.

BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (6 p.). Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir iš esmės nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas; be kita ko, išvengia ir teistumo. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, įvertinus tai, kad teismas skyrė laidavimą be užstato bei į tai, kad nekonfiskuotas automobilis ar jo vertę atitinkanti pinigų suma, o kaltinamoji dirbanti, kitų turtinio pobūdžio pasekmių nagrinėjamoje byloje jai nekilo, teismo vertinimu, J. Š. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidutinė riba – 30 MGL, t. y. 1 500 Eur (10*50 Eur). Teismo nuomone, atleidžiant J. Š. nuo atsakomybės, kartu su teismo parinktomis jai baudžiamojo poveikio priemonės bus tinkama pusiausvyra tarp asmeninių kaltininkės interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl kitų klausimų

J. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 20, 22), paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis. Kaltinamosios J. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. Š. atėmimą.

J. Š. buvo laikinai sulaikyta nuo 2018 m. rugsėjo 29 d., 22.14 val. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., 12.30 val. (vieną dieną) (b. l. 13, 15).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2018 m. spalio 1 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. Š. priklausančiam automobiliu BMW X1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.; turto saugotoja paskirta J. Š. (b. l. 31, 49), paliktinas galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato V. (V.) J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą J. Š. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti J. Š. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

J. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti; pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. Š. atėmimą 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 30 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2018 m. spalio 1 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. Š. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui BMW X1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. J. Š., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.