- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- AN2-104-795/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00077-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas buvo tenkintas. (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ panaikintas ir administracinė teisena nutraukta. Nutarime konstatuota, jog byloje nenustatyta, kad bendrovė turėjo objektyvias galimybes įvykdyti Institucijos reikalavimus, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad bendrovė gavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jai adresuotą privalomąjį nurodymą, Institucijos nutarimas priimtas neįvertinus, kad bendrovė gali nežinoti apie privalomojo nurodymo jai pateikimą, byloje nėra duomenų, kad Institucija bendrovės informavimui apie privalomąjį nurodymą ėmėsi kitų informavimo priemonių (telefonu, registruotu paštu ar kt.). Institucija visapusiškai nepagrindė pažeidimo, o juridinis asmuo negali būti baudžiamas už reikalavimų, su kuriais nebuvo supažindintas, neįvykdymą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
4. (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimą ir priimti naują – atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
4.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išėjo iš ribų ir visai neatsižvelgė į tai, kad Inspekcija savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, net ir gavusi visą informaciją apie nustatytą pažeidimą dėl privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui pašalinti. Akivaizdu, kad bendrovė nevykdė Inspekcijos įpareigojimo pateikti informaciją, žinodama ir suvokdama privalomajame nurodyme aptartas jo nevykdymo pasekmes, t. y. kad už šį pažeidimą juridinių asmenų atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsnyje – (duomenys neskelbtini) pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą.
4.2. (duomenys neskelbtini) registre tvarkomi duomenys apie juridinius asmenis yra pirminis ir pagrindinis duomenų šaltinis, kurio teikiamais duomenimis privaloma pasitikėti. Iš (duomenys neskelbtini) registro į (duomenys neskelbtini) gaunamas juridinio asmens elektroninio pašto adresas vienareikšmiškai yra skirtas korespondencijai su tuo juridiniu asmeniu užtikrinti, todėl šis adresas visada privalo likti aktualus. Juridinio asmens elektroninio pašto adreso ir kitų duomenų aktualumą įpareigoti užtikrinti patys juridiniai asmenys – pranešti apie pasikeitimus privaloma per 30 dienų. Pažymėta, jog Statybą leidžiančiame dokumente vienu iš statytojų yra nurodyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat (duomenys neskelbtini) registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė.
4.3. Inspekcijai pagal kompetenciją vykdant priskirtus statybos valstybinės priežiūros veiksmus dėl statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą Statybą leidžiantį dokumentą, buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra pastatytas kupolas, kuris nebuvo įtrauktas į projektą, kuriam išduotas Statybą leidžiantis dokumentas, ir dėl kurio panaikinimo byla yra nagrinėjama teisme. Patikrinus duomenis informacinėje sistemoje „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie kupolo statybai, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išduotą statybą leidžiantį dokumentą taip pat nėra.
4.4. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad juridinių asmenų duomenys yra saugomi (duomenys neskelbtini) registre, kuriame laikomi duomenys yra integruoti su (duomenys neskelbtini) sistema „(duomenys neskelbtini)“. Taigi Inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas pateikti informaciją buvo išsiųstas elektroniniu paštu, nurodytu „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta informacija apie elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamą elektroninio pašto adresą Inspekcija nebuvo gavusi, todėl laiko, kad privalomasis nurodymas pateikti informaciją buvo įteiktas tinkamai.
4.5. Inspekcija mano, jog tinkamai vykdė Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje Inspekcijai priskirtas funkcijas. Administracinėn atsakomybėn traukiamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų. Inspekcijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymų numatyta bauda už administracinį nusižengimą galėtų būtų neskiriama.
5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) K. D. atsiliepimu prašo (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. P. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Bendrovė minėto privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdyti negalėjo, kadangi šio privalomojo nurodymo negavo – bendrovės elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne toks, koks nurodytas nutarime. Nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini) inspekcija negalėjo nurodyti, kokiame viešame registre buvo rastas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Nutarimas teisingai buvo panaikintas teismo sprendimu ne tik todėl, kad privalomojo nurodymo, už kurio nevykdymą pritaikyta atsakomybė, bendrovė nebuvo gavusi, bet ir todėl, kad bendrovė nebuvo minimo kupolo statytoja, nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalies, kurioje yra pastatytas kupolas, naudotoja ir kartu bendrasavininke. Jokių prašomų dokumentų, susijusių su minimu kupolu bendrovė neturėjo ir neturi.
5.2. Nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nurodymas vis dar nevykdomas, nors apie jį tapo žinoma. Privalomas nurodymas laikytinas įvykdytu, skunde dėl Institucijos nutarimo pateikus informaciją, kad bendrovė nėra kupolo statytoja ir kad kupolas pastatytas ne jos valdomoje žemės sklypo dalyje, atskirtoje nuo likusios sklypo dalies pagal (duomenys neskelbtini) patvirtintą naudojimosi tvarką. Tas faktas, kad bendrovė yra tik mažos žemės sklypo dalies savininkė, yra matomas (duomenys neskelbtini) registre. Naudojimosi tvarka taip pat yra įregistruota. Institucija, surašydama privalomąjį nurodymą ir vėliau nutarimą, akivaizdžiai nepasidomėjo (duomenys neskelbtini) registro duomenimis, nes priešingu atveju būtų nustačiusi, kad kupolas pastatytas ne bendrovei priklausančioje žemės sklypo dalyje. Bendrovė įgijo konkrečią žemės sklypo dalį su nustatyta naudojimosi tvarka, o ne idealiąją bendrosios nuosavybės (žemės sklypo) dalį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. P. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimas paliktinas galioti nepakeistas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad viešojo administravimo subjektai ir kiti asmenys, kuriems pateikti šiame įstatyme nurodyti Inspekcijos privalomieji nurodymai, privalo juos vykdyti. To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, kadangi neįvykdė 2024 m. liepos 11 d. privalomo (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 61 straipsnio norma numato juridinių asmenų atsakomybę, t. y. kad už (duomenys neskelbtini) pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Be to, būtina papildomai pažymėti, kad Statybos įstatymo 67 straipsnyje yra nustatyta, jog atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridiniams asmenims, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti sprendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinė atsakomybė buvo paskirta kaip juridiniam asmeniui, kuris nevykdė (duomenys neskelbtini) pareigūnų teisėtų nurodymų. Pastebėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Statybos įstatymo 61 straipsnį buvo paskirta 1 000 Eur bauda.
8. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad statybos valstybinės priežiūros procedūra yra svarbi visuomenei, todėl visi su statybos valstybine priežiūra susiję procesai turi būti vykdomi atsakingai ir suprantamai ne tik pačiai Inspekcijai, bet ir asmenims. Pabrėžtina, kad statybos valstybinės priežiūros procedūros yra pakankamai sudėtingos ir asmeniui, neturinčiam specialiųjų žinių ir patirties šioje srityje, galimai yra nesuprantamos. Taigi nepaneigtina Inspekcijos pareiga būti aktyviai ir padėti asmenims tinkamai įgyvendinti jų teises, suteikiant ne tik aiškią ir konkrečią informaciją, atsakingai nustatant galimą privalomojo nurodymo gavėją ar pažeidimo kaltininką, bet ir įsitikinant, kad informacija (šiuo atveju – privalomasis nurodymas) asmenį pasiekė. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Inspekcija, vykdydama Priežiūros įstatymo ir kituose susijusiuose teisės aktuose numatytus statybos valstybinės priežiūros veiksmus, nustatė galimų pažeidimų žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir privalomuoju nurodymu įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti Institucijai informaciją, susijusią su kupolo statybos aplinkybėmis: nurodyti, kokiu būdu (ūkio ar rangos) vykdyti kupolo statybos darbai, pateikti susijusius dokumentus ar liudininkų rašytinius paaiškinimus, susijusius su vykdytais statybos darbais ir kt. Privalomojo reikalavimo įpareigojimų turinys (prašoma specifinės informacijos, kuria gali disponuoti tik kupolo statybos procesuose dalyvavęs asmuo) ir privalomojo nurodymo pateikimas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepaneigia, kad Institucija bendrovę privalomojo nurodymo surašymo metu manė esant atsakingą už kupolo nurodytu adresu statybą ar kitus su kupolo statyba susijusius procesus.
9. Priimtas privalomasis nurodymas yra laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam yra inter alia taikytinos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad individualūs teisės aktai, kurie neparemti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės nemotyvuotos, yra naikintini. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje inter alia vadovaujasi ir priimamus individualius administracinius aktus privalo tinkamai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) (9 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaudamasi Institucija nustatė, kad už sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio kupolo statybą atsakinga būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad būtent ji disponuoja informacija, kurią buvo įpareigota pateikti Institucijai privalomuoju nurodymu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalies, kurioje yra pastatytas kupolas, naudotoja, bendrasavininke. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nutarime išdėstytai nuomonei, jog, Institucijai neturint duomenų apie kupolo priklausomybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar bendrovės indėlį viena ar kita forma į kupolo statymą, vien tik faktas, jog kupolas yra tame pačiame sklype, kuriame bendrovė nuosavybės teise yra įgijusi butą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir butui priskirtą žemės sklypo dalį, kuri (duomenys neskelbtini) nustatytoje naudojimosi tvarkoje yra pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)“, gali būti nepakankamas siekiui įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti specifinę informaciją, susijusią su kupolo statyba.
10. Teismas taip pat laiko nepaneigta, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkoje yra nustatyta, jog kiekvienas savininkas jam priskirta dalimi naudojasi atskirai nuo kitų savininkų ir, savo žemės sklypo dalyje atlikdamas bet kokius veiksmus, neturi jų derinti su kitais savininkais. Institucija pirmiausia turėjo prievolę susipažinti su nekilnojamojo turto, esančio paminėtu adresu, naudojimosi tvarka, išsiaiškinti kupolo statybos procesuose dalyvavusius asmenis, o ne, pasiremdama savo vidiniu įsitikinimu, priskirti kupolą ir (ar) jo statybos procesus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybei. Atsižvelgiant į statybos valstybinės priežiūros procedūrų sudėtingumą, privalomieji nurodymai turėtų būti rašomi ne bet kam, o tiems asmenims, kurių dalyvavimas statybos procedūrose yra pagrįstas objektyviais duomenimis. Viešojo administravimo subjektas turi pareigą motyvuoti priimamus aktus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais). Reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, tai ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
11. Jeigu pareigūnai, kurie vykdo jiems patikėtas valstybės funkcijas, nepaiso teisės principų, kuriais grindžiamas geras viešasis administravimas (t. y. rengia ir teikia privalomuosius nurodymus juridiniams asmenims, nesusieję jų su objektyviais duomenimis, kad asmuo dalyvavo statybos procesuose, ir neįsitikinę, kad privalomasis nurodytas pateiktas būtent tuo elektroniniu paštu, kuriuo bendrovė disponuoja, bei skiria baudas), tuo ne tik didinama administracinė našta pačiai Institucijai, bet gali būti pažeidžiami efektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, proporcingumo ar kiti principai. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos atstovė teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti viešojo registro, kuriame nurodytą elektroninį paštą panaudojo, norėdama informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie privalomąjį nurodymą. Ne tik privalomojo nurodymo formą, bet ir jo įteikimo tvarką nustato (duomenys neskelbtini) institucijos savo vidaus teisės aktais, todėl Institucijai pagrįstai buvo rekomenduota įvertinti Institucijos atstovo, siuntusio bendrovei privalomąjį nurodymą, veiksmus ir jų atitiktį Institucijos vidaus teisės aktams. Institucijos išduotame privalomajame nurodyme nėra nustatytos esminės faktinės ir teisinės aplinkybės, kurios leistų identifikuoti ir priskirti kupolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybei, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog Institucija surašė privalomąjį nurodymą bendrovei, neišsiaiškinusi, ar ji organizavo, vykdė, ar kokia kita forma dalyvavo kupolo, esančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybose. Akivaizdu, kad juridinis asmuo, jokiais veiksmais nedalyvavęs su kupolo statyba susijusiose veiklose, nedisponuoja specifine informacija, kurią bendrovė Institucijai buvo įpareigota pareikti privalomuoju nurodymu. Institucija negali formuoti precedento neatsakingai teikti privalomus nurodymus bet kuriems juridiniams asmenims, prieš tai neįsitikinusi, kad juridinis asmuo bent minimaliai yra susijęs su pažeidimo procesais.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad tam, jog būtų konstatuota asmens kaltė pagal Statybos įstatymo 61 straipsnį, nepakanka nustatyti fakto, kad laiku nebuvo įvykdytas Institucijos privalomasis nurodymas. Būtina nustatyti, kad pažeidėjas tokius veiksmus atliko, esant jo kaltei, t. y. tyčiai arba dėl neatsargumo. Be to, teismų praktikoje bylose dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo ne kartą yra nurodyta, jog turi būti išsiaiškinama, koks asmuo yra atsakingas už reikalavime nurodytų sričių vykdymą, t. y. ar atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas, taip pat turi būti įvertinama, ar asmuo realiai turėjo galimybę įvykdyti Inspekcijos privalomuosius nurodymus. Nagrinėjamu atveju Institucija jokiais duomenimis nepaneigė, kad bendrovei privalomasis nurodymas išsiųstas tuo elektroniniu paštu, kuriuo bendrovė naudojasi ir kuris priklauso bendrovei. Byloje esantys duomenys nepaneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įteiktas joks registruotas laiškas su privalomuoju nurodymu, taip pat bendrovė privalomojo nurodymo negavo ar apie jį nebuvo informuota kita forma, išskyrus tuo elektroniniu paštu, disponavimą kuriuo bendrovė neigia. Be to, Institucija nepaneigė, kad bendrovė su privalomuoju nurodymu buvo supažindinta būtent tuo elektroniniu paštu, kuris priklauso bendrovei, dėl to galima daryti išvadą, kad juridinis asmuo informacijos į privalomojo nurodymo reikalavimus nepateikė nesant jo kaltės. Taigi juridinis asmuo negali būti baudžiamas informacijos, kuri jam nebuvo pateikta, pagrindu, t. y. už (duomenys neskelbtini) pareigūnų teisėtų nurodymų, kurių negavo, nevykdymą.
13. Akivaizdu, jog šiuo atveju nenustatyta jokios priešingos informacijos, kuri leistų neginčytinai manyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo Institucijos jai siųstą elektroninį laišką. Tokios informacijos nei atsiliepimu, nei teismo posėdyje nepateikė ir pati Institucija. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė neatsakė, kokiu registru naudojosi, ieškodama bendrovės elektroninio pašto, nurodė, kad registras viešas. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad ne tik privalomojo nurodymo formą, bet ir jo įteikimo tvarką turi nustatyti Institucijos vadovas. Kaip jau minėta, Institucijos atstovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad bendrovė su privalomuoju nurodymu buvo supažindinta pagal Institucijos nustatytą tvarką, taip pat nepateikė jokios informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad Institucijos atstovė veikė tinkamai ir atsakingai, parinkdama kontaktinį elektroninį paštą bendrovės informavimui, todėl teismas laiko esant nepaneigta, kad privalomojo nurodymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Asmenų tokiose sudėtingose, kaip statybos valstybinės priežiūros, procedūrose informavimo įvairovės, kokybės, kontrolės trūkumas gali sąlygoti situacijas, kai informacija asmenų nepasiekia, o asmenims neaišku, už ką jie yra baudžiami, kokia tvarka pasirenkama, kam surašyti privalomuosius nurodymus. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad bendrovė būtų prisiėmusi pareigų atlikti tam tikrus kupolo statybos darbus, užbaigti statinį teisės aktuose nustatyta tvarka ar kitokiais veiksmais dalyvauti kupolo statybos procese. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nutarime išdėstytai pozicijai, jog, Institucija, atsižvelgiant į jos vykdomas funkcijas ir jų svarbą, turėjo objektyvias galimybes aiškintis tinkamą pažeidimo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), subjektą, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad tai buvo daroma.
14. Pažymėtina, jog Institucija pati savo apeliaciniame skunde nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01 :2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (suvestinė redakcija nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.) 123 punkte nustatyta vykdomųjų privalomųjų nurodymų įteikimo tvarka, kuria vadovaujamasi ir teikiant privalomuosius nurodymus pateikti informaciją. 123 punkte numatyta, jog privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų originalas (elektroninis dokumentas) arba nuorašas (su metaduomenimis) įteikiamas statybos dalyviui elektroniniu paštu arba registruota pašto siunta (pasirinktinai) tokia tvarka: l. elektroniniu paštu – kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, arba pateikė Inspekcijai kaip kontaktinį duomenį. Privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų įteikimo diena laikoma po šio nurodymo išsiuntimo elektroniniu paštu dienos einanti darbo diena; 2. siunčiant registruota pašto siunta (jei kontaktiniai duomenys (jie gali būti gaunami iš viešų registrų, (duomenys neskelbtini) valdybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos, pateikti pačių asmenų) žinomi) statytojo (fizinio asmens) gyvenamosios, darbo, mokymosi ar įkalinimo vietos arba juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių buveinės adresais ir įteikiant: 2.1. kai statytojas yra fizinis asmuo – jo gyvenamojoje vietoje statytojui arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbo vietoje darbovietės administracijai, mokymosi arba įkalinimo įstaigos administracijai; 2.2. kai statytojas yra juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padaliniai – buveinėje juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kai kontaktiniai duomenys žinomi. Taigi matyti, jog net ir Institucijos nurodytame reglamente yra nurodyti keli privalomojo nurodymo įteikimo būdai, tačiau Institucija formaliai išsiuntė privalomąjį nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu ir toliau net nesidomėjo, ar šis dokumentas buvo įteiktas tinkamai, ar pasiekė adresatą, nepasinaudojo minimame reglamente numatytais kitais dokumentų įteikimo būdais. Toks Institucijos savo pareigų vykdymas negali būti laikomas nei tinkamu, nei atsakingu ar tuo labiau visapusiškai atitinkančiu gero viešojo administravimo principus.
15. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, taip pat ir numatytą Statybos įstatymo 61 straipsnyje, tik tada, kai yra surinkti įrodymai, pagrindžiantys jo kaltę. Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Institucijai nepateikus konkrečių įrodymų, duomenų ir teisinio vertinimo, kuriuo būtų įrodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų esmė, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nepakanka duomenų konstatuoti bendrovės kaltę pagal Statybos įstatymo 61 straipsnį.
16. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimą nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.