Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų Arūno Drublionio ir Aleksandros Drublionienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarties, kuria ieškovų Arūno Drublionio ir Aleksandros Drublionienės ieškinys atsakovui AB DnB NORD bankui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vykdydami teismo nutartį ieškovai 2011-06-02 padavė teismui paaiškinimus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, kuriame patikslino savo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2011-05-12 nutartyje konstatavo, jog ieškovų ieškinys dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu neatitinka būtent šių reikalavimų. Ieškovai, vykdydami šią nutartį, 2011-06-02 pateikė paaiškinimus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, laikydami, kad trūkumus pašalino. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, jog nustatytu terminu ieškovai visų nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Apeliantai (ieškovai) Arūnas Drublionis ir Aleksandra Drublionienė su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydami, kad suformuluotas reikalavimas yra aiškus, o įrodymų apie sutarties nutraukimą pateikti negali, nes tokių įrodymų neturi, dėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovai savo reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija tokiems apeliantų argumentams pritaria.

Kaip matyti iš ieškovų ieškinio reikalavimų, jie prašo pripažinti, jog atsakovo atliktas vienašališkas 2007-04-24 kredito linijos sutarties Nr. K-4100-2007-26 nutraukimas yra neteisėtas, negaliojantis ir nesukuriantis jokių kredito linijos sutarties nutraukimo teisinių padarinių (negalioja ab initio). Kartu su ieškiniu teismui ieškovai pateikė 20077-04-24 Kredito linijos sutartį, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-04-26 nutartį, kuria areštuotas ieškovams nuosavybės teise priklausantis nutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas, ieškovai įspėti skolos negrąžinimo per 1 mėnesį teisines pasekmes. Ieškovai savo paaiškinimuose savo reikalavimus patikslino, nurodydami, jog teismo prašomų įrodymų pateikti negali, nes tokių neturi. Taigi tiek 2011-05-09 teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir jo paaiškinimuose ieškovai nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė atitinkamus turimus įrodymus. Dėl to ieškovų reikalavimas yra pakankamai aiškus ir jo pagrindu gali būti pradėtas teisminis procesas.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu. Taigi įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą. Be to, CPK 228 straipsnis numato teismo teisę skirti parengiamąjį posėdį, tikslu išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti reikalavimų turinį (CPK 228 str., 230 str.). Be to, nors teismas tokio pobūdžio bylose ir nėra aktyvus, tačiau, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aiškinant ieškovo pareigą kreipiantis į teismą ieškinio dalyką pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškovas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų, be to, tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia. Įpareigojus ieškovą kreipiantis į teismą pateikti įrodymus, kurių jis objektyviai negali pateikti, būtų pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.) savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti ieškovo ieškinio, remdamasis vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo ir pagrįsto pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškovų Arūno Drublionio ir Aleksandros Drublionienės ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl ieškovų ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir Arūno Drublionio ir Aleksandros Drublionienės ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.