Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei, nuteistajam D. S. (D. S.) ir jo gynėjams advokatams Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski) bei Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski), civilinio ieškovo UAB „K. B.“ įgaliotam atstovui advokatui Olegui Šibkovui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. (toliau – ir apeliantas) bei civilinio ieškovo UAB „K. B.“ įgaliotų atstovų direktoriaus R. (R.) S. bei advokato Olego Šibkovo (toliau – ir civilinio ieškovo atstovai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, punktais, D. S. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, jog D. S. privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant D. S.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

UAB „K. B.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. S. UAB „K. B.“ naudai priteista 92 617,51 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio palūkanos už šią priteistą atlyginti turtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Priteista iš D. S. UAB „K. B.“ naudai 5217,88 Eur procese patirtoms advokato išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam D. S., apylinkės teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. S. paskyrus BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat teismas nenustatė, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nuspręsta, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė ir jos atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtos bausmės dydis yra nepakankamai individualizuotas, ir, nors teismas atsižvelgė į teisingumo ir proporcingumo principus, į bausmės paskyrimo tikslus, civilinių ieškovų vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pilnai atsižvelgta, nes šie tikslai be abejo bus pasiekti paskiriant nuteistajam žymiai švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Pabrėžiama, kad teisinga bausmė nėra kuo griežtesnė bausmė, o yra teisėta, adekvati nusikalstamai veikai, individualizuota, ekonominė ir humaniška.

4.5. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad D. S. asmenybės pavojingumas nėra toks, kad jam turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs jog „kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę“. Civilinių ieškovų manymu, šiuo atveju bausmės tikslas – perauklėti žmogų – gali būti pasiektas ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, todėl skirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu yra neteisinga ir nelogiška, kadangi rezultatas gali būti pasiektas kitomis priemonėmis, o tokios bausmės paskyrimas reikštų per didelį baudžiamojo įstatymo represyvumą. Tuo labiau, kad civilinis ieškovas ir nuteistasis pasiekė susitarimą ir neturi vienas kitam jokių pretenzijų.

4.6. Realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neišvengimai padarys neigiamą poveikį kaip pačiai D. S. asmenybei, taip ir jo socialiniams įgūdžiams ir visam tolimesniam gyvenimui. Vertinant nuteistojo asmenybę ir dabartinį gyvenimą, bausmės skyrimo tikslus ir motyvus, civilinis ieškovas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant nuteistajam realaus laisvės atėmimo. Pasak civilinių ieškovų, nors bausmė formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną - nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, įstatymas numato galimybę ne tik skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, ne tik švelnesnę negu sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmę, bet ir švelnesnių rūšių bausmes. Todėl civilinis ieškovas UAB „K. B.“ prašo taikyti nuteistojo D. S. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

5. Prie apeliacinio skundo civilinio ieškovo įgalioti atstovai pateikė civilinio ieškinio atsisakymą, kuriame nurodo, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23102-19 metu, pareiškėja UAB „K. B.“ pateikė civilinį ieškinį 97 488,06 Eur dydžio įtariamajam ikiteisminiame tyrime D. S. dėl turtinės žalos atlyginimo. 2021-11-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu civiliniam ieškovui UAB „K. B.“ iš D. S. priteista 92 617,51 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas už šią priteistą atlyginti turtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Taip pat priteista iš D. S. UAB „K. B.“ naudai 5217,88 Eur procese patirtoms advokato išlaidoms atlyginti. Šiuo atsisakymu ir vadovaudamiesi BPK 110 straipsnio 1 dalies 7 punktu, CPK 140 straipsniu UAB „K. B.“ informuoja Vilniaus apygardos teismą, kad visiškai atsisako civilinio ieškinio ir kitų nuosprendyje nurodytų priteistų išlaidų baudžiamojoje byloje D. S. atžvilgiu.

6. Atsiliepimai į apeliacinius skundus negauti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Civilinio ieškovo UAB „K. B.“ įgaliotų atstovų direktoriaus R. (R.) S. bei advokato Olego Šibkovo apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės

9. Apeliantas D. S. ginčija įrodymų vertinimą, mano, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, nuosprendyje padarė įrodymais neparemtą išvadą, kuri padaryta be tinkamo įrodymų visumos vertinimo ir yra paviršutiniška. Nuteistasis D. S. pripažindamas, kad jis išvengė 7326,77 Eur turtinės prievolės pagal užsakymus 33534, 32671, 34772, 36326 ir šių pinigų už sau paimtas detales automobiliui BMW bendrovei jis nesumokėjo, prašo jo (D. S.) veiksmus kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

10. Teisėjų kolegija dar kartą įvertusi byloje surinktus įrodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vadovavosi nepatikimais įrodymais, juos vertino selektyviai, neišsamiai, ignoruodamas kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Šioje byloje nuteistajam D. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius pirmos instancijos teismas nustatė tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė pagrindinius bylos duomenis, kurie patvirtina nuteistojo D. S. kaltę. Pirmosios instancijos teismas vertino kiekvieną įrodymą atskirai, taip pat ir jų visumą, nė vienai įrodymų grupei nesuteikdamas pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus, taip teisingai nustatydamas jų patikimumą bei įrodomąją vertę ir tokio vertinimo pagrindu darė atitinkamas išvadas dėl nuteistojo D. S. kaltės. Nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

16. Taigi, aukščiau aptartų duomenų visuma pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta įrodymais, nes nustatytos faktinės aplinkybės ir lėmė pirmosios instancijos teismo išvadas, kad kaltinamasis veikė turėdamas išankstinę tiesioginę tyčią daryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o šioje byloje yra ir esminis šios nusikalstamos veikos požymis – apgaulė, kuri pasireiškė tuo, kad D. S. imituodamas užsakymus ir juos realizuodamas, turėdamas tam reikalingus prisijungimus ir įgaliojimus, suvokdamas, jog atlieka neteisėtus ir apgaulingus veiksmus, siekdamas turtinės naudos sau, pasinaudodamas klientų bazėje pasirašytomis klientų paskyromis ir duomenimis, jų vardu pats užsisakydavo prekes, po prekės užsakymo, jis suvokdamas, kad prekė nėra apmokėta ir pats jos neapmokėjęs, užsakymo skiltyje melagingai atžymėdavo, kad prekė yra apmokėta. Po nurodymo, kad prekė yra apmokėta, prekė buvo užsakoma ir pristatoma į sandėlį, o pristačius prekę, jis pasinaudodamas tuo, kad turi galimybę užeiti į sandėlį, pasiimdavo savo užsakytą ir neapmokėtą prekę, užsakyme nurodydamas, kad prekė yra atiduota nurodytam pirkėjui, tokius savo veiksmus slėpdamas nuo bendrovės darbuotojų. Kadangi apelianto veiksmai ir nusikalstami ketinimai buvo nukreipti į svetimo turto įgijimą apgaule, o už suteiktas prekes bendrovei susidarė skola, kurią sudaro 92 617,51 Eur, apelianto D. S. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

17. Esminė ir didžioji dalis nuteistojo apeliacinio skundo argumentų siejama su neva bendrovės mokesčių slėpimu, tam tikrų bendrovės netinkamų veiksmų fiksuojant dokumentus ar atsiskaitant grynaisiais pinigais, tokiu būdu įžvelgiant bendrovės veikloje įstatymų pažeidimus bei netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šios aplinkybės nešalina apelianto atsakomybės už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Be to, nagrinėjamu atveju kaltinimas pareikštas D. S. už jo suformuotus užsakymus, už kuriuos nebuvo atsiskaityta, o ne juridiniam asmeniui UAB „K. B.“ už grynųjų pinigų apskaitymą įmonėje ar netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, tokie argumentai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir jie nepaneigia byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčytinai nustatytos aplinkybės, jog D. S. veikė turėdamas išankstinę tiesioginę tyčią daryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nustačius esminį šios nusikalstamos veikos požymį – apgaulę, kuri pasireiškė UAB „K. B.“ suklaidinimu nurodant, kad užsakymai yra apmokėti, kas nulėmė, jog ši įmonė buvo suklaidinta D. S. nurodomų tikrovės neatitinkančių duomenų ir dėl to jis neteisėtai įgijo jam svetimą 92 617,51 Eur įmonės turtą.

18. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų nuteistajam manant, jog tiesai nustatyti byloje buvo būtina paskirti bendrovės ekonominį finansinį tyrimą, nustatyti, kaip vyko apskaita, kokie dokumentai atspindėjo už detalių pirkimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo daromų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas nepriklauso nuo visų įmanomų galimų įrodymų surinkimo, jų ištyrimo ir įvertinimo. Įrodymų, surinktų byloje, visuma turi būti pakankama teismų išvadoms padaryti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai D. S. kaltės įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, kad jo veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

19. Apeliacinio skundo argumentai ir keliama gynybinė versija dėl neva įmonėje daromų nuolaidų direktoriaus draugams ar pažįstamiems nėra nauji, jie buvo įvertinti apylinkės teismo ir pagrįstai atmesti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu D. S. neįvardino nė vieno asmens, kuriam neva tokios nuolaidos buvo daromos, o teisminio nagrinėjimo metu D. S. nurodė vieną asmenį – R. P., kuris buvo iškviestas ir apklaustas bei paneigė, kad UAB „K. B.“ įmonėje jam kas nors darė kokias nors nuolaidas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo D. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Byloje esančių faktinių duomenų pakanka D. S. kaltei pagrįsti jo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo

20. Apeliantas D. S. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis 2021-09-18 žalai atlyginti sumokėjo bendrovei 1000 Eur bei galutinai su bendrove išsprendė žalos atlyginimo klausimą, dėl ko ji atsisako nuo civilinio ieškinio ir jam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo grindžiamas ir civilinio ieškovo apeliacinis skundas, manant, jog bausmė D. S. paskirta neteisingai, ji yra per griežta, o bausmės paskirtis ir tikslas gali būti įgyvendintas D. S. paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

21. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra pagrindas nuteistojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. S. 2021-09-18 žalai atlyginti sumokėjo bendrovei 1000 Eur, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jis galutinai su bendrove išsprendė ir visos likusios žalos atlyginimo klausimą, dėl ko civilinis ieškovas UAB „K. B.“ atsisako nuo civilinio ieškinio. Apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškovo atstovas šias aplinkybes patvirtino. Tokius gynybos bei civilinio ieškovo teiginius patvirtina ir byloje esantis civilinio ieškinio atsisakymas, civiliniam ieškovui prašant procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti. Įvertinusi aptartus duomenis bei nuteistojo pastangas pašalinti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius padarinius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas D. S. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika yra baigta), į nuteistojo asmenybę (jauno amžiaus, neteistas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, baustas administracine tvarka), nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertino tai, kad yra nėra kaltinamojo (nuteistojo) atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir šių aplinkybių pagrindu nustatė, kad bausmės paskirtis bus pasiekta D. S. paskyrus BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose. Vis dėlto, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra pagrindas pakartotinai vertinti galimybę nuteistajam taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimo.

23. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Pažymėtina, jog teisingumo principas reikalauja, kad bausmė savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Tais atvejais, kai padaryto nusikaltimo ir/ar jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos sankcijos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės priemonės.

24. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.).

25. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo D. S. asmenybės pavojingumas visuomenei nėra didelis, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys liudija, kad jis turi pozityvius socialinius ryšius (nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi vaiką, dirba, anksčiau neteistas, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, baustas tik administracine tvarka). D. S. yra pilnavertis visuomenės narys, gerai socialiai orientuotas – turį aukštąjį išsilavinimą, nėra duomenų, kad jis laikytųsi kriminalinės subkultūros ar atvirai niekintų įstatymais nustatytą tvarką. Apeliacinės instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, akivaizdu, kad D. S. asmenybė nėra pavojinga ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, laikytinos tokiomis, kurių pagrindu nuteistajam bausmė turi būti švelninama, kadangi net ir minimalaus dydžio laisvės atėmimas iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose, už padarytą nusikaltimą būtų neproporcinga bei neteisinga, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, o ir nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės turėtų neigiamos įtakos civilinio ieškovo interesams, kuris pasiekė susitarimą dėl žalos atlyginimo su nuteistuoju. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. S. galima suteikti galimybę įrodyti, jog padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jog jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas maksimaliam laikotarpiui yra pakankama bausmė teigiamai jo elgesio korekcijai ir jog pastarasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės apribojimo bausmė yra pakankama siekiant bausmės tikslų: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jį auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-18 nuosprendis šioje dalyje keistinas ir nuteistajam skiriama švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

26. Civilinio ieškovo atstovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir su juo susijusių išlaidų priteisimo, civiliniam ieškovui atsisakius civilinio ieškinio pagal 2021 m. gruodžio 6 d. apygardos teismui pateiktą Civilinio ieškinio atsisakymą.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

28. Šioje baudžiamojoje byloje UAB „K. B.“ pareiškė 97 488,06 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (8 t., b. l. 4-5). Byloje nustatyta, kad D. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „K. B.“ priklausantį turtą 92 617,51 Eur sumai, tuo padarydamas UAB „K. B.“ 92 617,51 Eur turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog UAB „K. B.“ atžvilgiu padaryta nusikalstama veika D. S. neteisėtais veiksmais tiesiogiai susijusi su UAB „K. B.“ prašoma priteisti žala, kuri patvirtintina UAB „K. B.“ pateiktais dokumentais, sąskaitomis, išrašais, UAB „K. B.“ civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš D. S. UAB „K. B.“ naudai 92 617,51 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas už šią priteistą atlyginti turtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Taip pat priteista iš D. S. UAB „K. B.“ naudai 5217,88 Eur procese patirtoms advokato išlaidoms atlyginti. Prie apeliacinio skundo civilinio ieškovo įgalioti atstovai pateikė civilinio ieškinio atsisakymą, kuriame nurodo, jog UAB „K. B.“ šiuo atsisakymu ir vadovaudamiesi BPK 110 straipsnio 1 dalies 7 punktu, CPK 140 straipsniu UAB „K. B.“ informuoja Vilniaus apygardos teismą, kad visiškai atsisako civilinio ieškinio ir kitų nuosprendyje nurodytų priteistų išlaidų baudžiamojoje byloje D. S. atžvilgiu.

29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako pareikšto ieškinio. Teismas, priimdamas ieškovo ieškinio atsisakymą, civilinę bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškinio atsisakymas reiškia, jog ieškovas atsisako paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik konkrečiame procese, bet ir ateityje. Kadangi civilinis ieškovas raštu pareiškė teismui, kad atsisako ieškinio ir kitų nuosprendyje nurodytų priteistų išlaidų baudžiamojoje byloje D. S. atžvilgiu, civilinio ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nutraukus procesą dėl civilinio ieškinio, panaikinamas D. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas bei automobilį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo D. S. (D. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

UAB „K. B.“ įgaliotų atstovų direktoriaus R. (R.) S. bei advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir pripažinti D. S. (D. S.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuteistajam D. S. (D. S.) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose ir D. S. (D. S.), pripažintam kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. S. (D. S.) šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „K. B.“ priteista iš D. S. (D. S.) UAB „K. B.“ naudai 92 617,51 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio palūkanos už šią priteistą atlyginti turtinę žalą bei 5217,88 Eur procese patirtoms advokato išlaidoms atlyginti. Priimti civilinio ieškovo UAB „K. B.“ atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir su juo susijusių išlaidų priteisimo, civiliniam ieškovui atsisakius civilinio ieškinio ir procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.

Panaikinti D. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą:

į pinigines lėšas bankų sąskaitose: UAB „Paysera LT“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Mobilieji mokėjimai“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „NEO Finance“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu, AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – leidžiant per mėnesį disponuoti pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos dydžio – 440 Eur;

į automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.