Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-329-1034/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-11-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-04-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-18
Bylos Nr.
1-329-1034/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23102-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
D. S.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Olegas Šibkovas, Antonas Kviatkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-329-1034/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23102-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei, Dianai Abent,dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei,

kaltinamajam D. S. (D. S.), jo gynėjams advokatams Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski), Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski),

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Olegui Šibkovui,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, aukštojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veikiančioje adresu (duomenys neskelbtini), vadybininku, pasirašęs 2015 m. liepos 30 d. Tipinę visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį, kuria įsipareigojo tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams įmonės, įstaigos, organizacijos materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai; teisingai tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, turėdamas tyčią apgaule įgyti turtinės naudos sau, pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam suteiktais prisijungimo duomenimis – vardu ir slaptažodžiu, elektroninėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) prisijungęs su savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu bei pasinaudodamas elektroninės parduotuvėje (duomenys neskelbtini) klientų bazėje esančiomis jų paskyromis ir duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), suvokdamas, kad atlieka neteisėtus ir apgaulingus veiksmus, elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) sistemoje suformavo bendros 92 617,51 Eur vertės prekių užsakymus ir juose nurodęs kaip prekių gavėjus save, apie tai nežinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus bei ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, kurie šių prekių nepirko ir neužsakinėjo, t. y. savo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. L., V. M., V. J., D. M., A. T. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų – P. T., M. J., A. P. vardu užsakęs prekių, žinodamas, kad prekės nėra apmokėtos ir pats jų neapmokėjęs, užsakymų skiltyje melagingai atžymėjęs, kad prekės yra apmokėtos, taip imitavęs tariamai tikrus, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo – D. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. L., V. M., V. J., D. M., A. T. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis – P. T., M. J., A. P. sudarytus užsakymus, t. y. – 2018 m. gegužės 30 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. S. sumokėjo 94,85 Eur už vairo stiprintuvo siurblį, 2018 m. gegužės 30 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 150 Eur už Škoda Super II Kombi dangčio amortizatorių, 2018 m. liepos 16 d. užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 54,97 Eur už Audi Q5 bamperį, 88,61 Eur už Audi Q5 priekinį kairį bamperį; 154,25 Eur už Audi Q5 aušintuvus ventiliatoriui; 77,28 Eur už Ford Mondeo Kombi slenksčio apsaugas, 768 Eur už Opel Insignia aušintuvų komplektą; 522,72 Eur už Opel Insignia priekinių diržų komplektą, 744,96 Eur už Opel Insignia priekinio bamperio komplektą, 388,08 Eur už Opel Insignia LED dešinės pusės, 442,80 Eur už Opel Insignia priekinį kairįjį žibintą, 2018 m. liepos 16 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. M. sumokėjo 356,09 Eur už Audi A3 automatinę pavarų dėžę, 2018 m. rugpjūčio 6 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 144 Eur už BMW dešiniojo slenksčio apsaugą, 528 Eur už BMW priekinę kairę pakabą, 456 Eur už BMW ratlankius, 91,20 Eur už BMW veidrodėlio korpusą, 412,08 Eur už BMW priekines dešines duris, 2018 m. lapkričio 26 d. užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 319,02 Eur už Mercedes groteles, 20 Eur už Mercedes posūkius, 39,06 Eur už BMW veidrodėlio korpusą, 258,01 Eur už KIA Optima kairįjį veidrodėlį, 2018 m. lapkričio 30 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. M. sumokėjo 713,42 Eur už aušintuvų ventiliatoriui komplektą BMW, 568,22 Eur už BMW vairo kolonėlę, 311,16 Eur už dešinį BMW sparną, 610,46 Eur už BMW Drive Traversas variklio rėmą, 2018 m. gruodžio 5 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 226,08 Eur už naujo modelio jungiklį BMW, 171,59 Eur už BMW radar daviklį, 2018 m. gruodžio 5 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. J. sumokėjo 121,55 Eur už kondicionierius kompresoriui BMW, 149,29 Eur už BMW kondicionieriaus purkštuką, 253,82 Eur už papildomą aušintuvą BMW, 176,42 Eur už oro filtro korpusą BMW, 2018 m. gruodžio 5 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis – D. S. sumokėjo 155 Eur už priekinius apsauginius lankus Mercedes, 2018 m. gruodžio 7 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 588,04 Eur už BMW priekinę kairiąją pakabą, 144,69 Eur už BMW priekinį spoilerį, 2018 m. gruodžio 7 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. J. sumokėjo 1647,09 už BMW ratlankius, 2018 m. gruodžio 7 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. M. sumokėjo 122,48 Eur už dėžės alyvos aušintuvą BMW, 345,76 Eur už BMW kairės pusės galines dureles, 2018 m. gruodžio 9 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad P. T. sumokėjo 46,22 Eur už Mercedes šviesų lygio daviklį, 389,39 Eur už Mercedes galinį bamperį, 249,11 Eur už Mercedes aušintuvą, 2018 m. gruodžio 10 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 253,70 Eur už jungiklį kompiuteriui BMW, 132,48 Eur už BMW žibinto stiklą, 147,97 Eur už BMW priekinio bamperio paketą, 2018 m. gruodžio 13 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. J. sumokėjo 547,72 Eur už Volvo variklį, 2018 m. gruodžio 14 d. užsakymą Nr. 32671, kad M. L. sumokėjo1222,96 Eur už BMW kolonėlę, 2018 m. gruodžio 14 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. P. sumokėjo 2077,06 Eur už du naujus lempos žibintus FULL LED, 2018 m. gruodžio 28 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis – D. S. sumokėjo 20 Eur už Mercedes posūkius, 25 Eur Mercedes moldingą, 25 Eur už Mercedes groteles, 26 Eur už Mercedes galinę lempą, 26 Eur už Mercedes galinę lempą, 10 Eur už Mercedes posūkio lemputę, 40 Eur už priekinių durelių moldingą, 2019 m. sausio 22 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. M. sumokėjo 192,61 Eur už kairę galinę lempą Toyota Land Cruiser, 40,93 Eur už Mercedes displėjus, 2019 m. sausio 2 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. J. sumokėjo 853,58 Eur už BMW Cabrio Lift-Xenon LED, 2019 m. sausio 9 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. J. sumokėjo 738,51 Eur už BMW priekinį bamperį, 572 Eur už BMW dešinį LED žibintą, 100,61 Eur už BMW liftingą, 2019 m. sausio 11 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 1531,70 Eur už BMW ratlankius, 2019 m. sausio 22 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. P. sumokėjo 32,31 Eur už Porsche Cayanne Panamera anteną, 40,49 Eur Volvo dangčio spoilerį galinį, 146,40 Eur veidrodėlį Honda, 107,47 Eur už BMW aliuminio ratlankį, 164,40 Eur už BMW priekinio bamperio paketą, 178,92 Eur už BMW originalų galinio bamperio paketą, 2019 m. sausio 22 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. J. sumokėjo 251,08 Eur už radaro daviklį ACC BMW, 353,15 Eur už BMW amortizatorių dešinį, priekinį, 172,79 Eur BMW akumuliatoriaus gnybtą, 157,07 Eur už BMW išorinį kairįjį veidrodėlį, 2019 m. sausio 23 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. M. apmokėjo 323,17 Eur už Suzuki Vitara naują modelį, 123,25 Eur už Toyota Land Cruiser kėbulo galinį stiklą, 140,81 Eur už Suzuki Vitara priekinį bamperį, 66,85 Eur už Suzuki Vitara groteles, 665,06 Eur už Toyota Hilux bagažinės korpusą, 2019 m. sausio 23 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. M. sumokėjo 888,06 Eur už pavarų dėžę Multitronic Audi A6, 2019 m. sausio 25 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. M. sumokėjo 2772 Eur už Audi Allroad variklį E, 2019 m. sausio 28 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 141,99 Eur už Lexus R priekinį bamperį, 96,27 Eur už Lexus R Hybrid groteles, 2019 m. sausio 28 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis – D. S. sumokėjo 60 Eur už VW Golf galines lempas, 2019 m. sausio 28 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. J. sumokėjo 1281,02 Eur už Mercedes ratlankius, 2019 m. vasario 1 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad P. T. sumokėjo 2580,96 Eur už BMW M4 naują adaptinę LED lempą, 2019 m. vasario 4 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. M. sumokėjo 560,16 Eur už BMW MS skirtą dalį, 108,72 Eur už BMW F30 akumuliatoriaus gnybtą originalą, 25,57 Eur už VW Golf diagnostikos sąsają, 74,88 Eur už VW Passat radio grotuvo ekraną, 392,04 Eur už BMW F30 išmetimo duslintuvą, 2019 m. vasario 11 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad P. T. sumokėjo 2734,80 Eur už BMW M4 adaptinę LED naują lempą, 2019 m. vasario 14 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. M. sumokėjo 312,97 Eur už Huyndai dešinę lempą, 553,21 Eur už Audi A4 variklį, 187,21 Eur už Kia Sportage dešinę lempą, 2019 m. vasario 14 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad P. T. sumokėjo 1830,75 Eur už BMW M4 lempas LED, 146,85 Eur BMW M4 kairę slenksčio apsaugą, 2019 m. vasario 18 d. užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 302,20 Eur už BMW M4 alyvos talpą, 786,28 Eur už BMW M3 amortizatoriaus kolonėles, 844,36 Eur už BMW M3 vairo kolonėlę, 1516,03 Eur už BMW F10 priekinį diržą, 2019 m. vasario 19 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. J. sumokėjo 297,84 Eur už Toyota Avensis buferį, 2019 m. vasario 19 d. užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad jis – D. S. sumokėjo 35 Eur už guminius kilimėlius Mercedes, 30 Eur už BMW guminius kilimėlius, 40 už Extra apatinius naktinius marškinius, 123,98 Eur už jungiklį, 420 Eur už Audi 3.0 TDI purkštukus, 35 Eur už BMW Motosport originalią pliušinę mešką, 2019 m. vasario 21 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad P. T. sumokėjo 856,56 Eur už BMW 3F adaptinę lempą FULL LED, 2019 m. vasario 25 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. J. sumokėjo 903,30 Eur už BMW E60 dinamiką, 2019 m. kovo 4 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. J. sumokėjo 204,52 Eur už Peugeot uždangą Airbag kairės pusės, 109,66 Eur už Peugeot sėdynių Airbag kairės, dešinės pusių, 306,70 Eur už BMW LCI Lift, 426,17 Eur už Peugeot 5008 galines dešines duris, 884,86 Eur už BMW X1 lempą kairę priekinę, 2019 m. kovo 12 d. užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. J. sumokėjo 2133 Eur už BMW G30 aušintuvus, 2207 Eur už BMW 5 aušintuvų komplektą (PERFORMANCE), 2019 m. kovo 12 d. užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. J. sumokėjo 1242,32 Eur už BMW išmetimo duslintuvą, 307,99 Eur už BMW M3 kairįjį priekinį sparną, 733,35 Eur už BMW M3 variklio dangtį, 2019 m. kovo 13 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. M. sumokėjo 1478,30 Eur už Ford Focus diržo komplektą priekinį, 142,99 Eur už BMW X1 diržą priekinį, 239,23 Eur už KIA Sorento uždangą Airbag dešinį, 2019 m. kovo 13 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 1302,97 Eur už priekinį aušintuvą MINI F55, 2019 m. kovo 19 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 1631,79 Eur už BMW 7 kairįjį dešinį sparną (ketvirtis), 436,51 Eur už BMW 7 juodus apmušalus, 2019 m. kovo 20 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. P. sumokėjo 84 Eur už panelės perjungiklį LIFT, 26,77 Eur už Toyota Auris panelės rėmelį, 25,13 Eur už Toyota Auris radijo imtuvo uždangą, 48,44 Eur už Audi A4 sedan bagažinės šoną, 47,87 Eur už Audi A4 galinę lentynėlę, 2019 m. kovo 25 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 2639,23 Eur už BMW M4 adaptinę LIFT LED lempą naują, 2019 m. kovo 25 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. M. sumokėjo 852,72 Eur už BMW 3 FULL LED apatines lempas, 2019 m. kovo 25 d. užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. J. sumokėjo 59,83 Eur už BMW M3 priekinio diržo tvirtinimą, 242,64 Eur už BMW M3 amortizatorių atramos tvirtinimą, 46,20 Eur už BMW F20 oro įpūtimo groteles, 76,87 Eur už BMW M3 bamperio apačios apsaugos originalą, 332,16 Eur už variklio apsaugas F80,F-82,F-83, 109,06 Eur už BMW M3 kėbulo apsaugos grindis, 85,76 Eur už BMW M3 apatinę aušintuvo oro įpūtimo angą, 71,40 Eur už BMW M3 kairę aušintuvo oro įpūtimo angą, 59,36 Eur už BMW M3 oro įpūtimo aušintuvo tunelį, 53,50 Eur už BMW M4 garso signalą, 195,91 Eur už BMW M3 buferio tvirtinimą, 179,32 Eur už BMW M3 priekinį tvirtinimą, 39,52 Eur už BMW M3 rato gaubtą priekinį galinį, 125 Eur už apsaugos plokštę po dėžėmis, 162,40 Eur už BMW M3 važiuoklės apsaugos plokštę, 249,52 Eur už BMW M3 amortizatorius, 147,88 Eur už BMW M3 priekinį diržo tvirtinimą, 71,68 Eur už BMW M3 detalę, 44,04 Eur už BMW lempos kairiąją apsaugą, 45,64 Eur už BMW 3 variklio gaubtą, 26,53 Eur už BMW F30 dešinės važiuoklės apsaugą, 2019 m. kovo 25 d. užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kad P. T. sumokėjo 787,28 Eur už BMW 3 dangtį, 559,26 Eur už BMW M3 priekines roges, 2608,13 už BMW M4 LIFT naują adaptinę LED lempą, 2019 m. kovo 26 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. J. sumokėjo 32,41 Eur už Toyota Avensis apsaugos juosteles, 1028,52 Eur už Volvo V60 konsoles pagalves naujo modelio, 188,39 Eur už Opel Insignia B Kombi bagažinės užuolaidą, 151,03 Eur už Volvo V60 dešinį veidrodėlį, 82,92 Eur už Toyota Previa stabdį, 98,38 Eur už BMW X3 ratlankį, 20,54 Eur už Toyota Avensis sparno apsaugą, 2019 m. kovo 26 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. M. sumokėjo 524,83 Eur už Mercedes Vito V-klasė dešinės kairės pusės FULL LED lempas, 2019 m. kovo 26 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 1177,80 Eur už BMW 34 F32 priekines lempas LED, 2019 m. kovo 27 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. P. sumokėjo 2608,13 Eur už BMW M4 LIFT naują adaptinę LED lempą, 2019 m. kovo 28 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. P. sumokėjo 130,17 Eur už BMW F22 veidrodėlį dešinį, 2019 m. balandžio 1 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 699,26 Eur už BMW M2 variklio rėmą, 2019 m. balandžio 2 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. M. sumokėjo 143,76 Eur už BMW 3 LCI bamperį Schwarz, 172,80 Eur už BMW 4 balkį su zonomis, 125,19 Eur už BMW F34 priekinį bamperį LIFT, 1394,40 Eur už Porsche Panameria variklio dangtį, 2019 m. balandžio 2 d. užsakymą Nr. 37416, kad M. J. sumokėjo 508,92 Eur už Porsche Panamera priekinį balkį, 524,81 Eur už BMW 7 lempą dešinę priekinę FULL LED, 416,09 Eur už Audi Qį kairės pusės uždangą, 77,37 Eur už BMW 3 bamperį galinį, 2019 m. balandžio 5 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. J. sumokėjo 2027,52 Eur už BMW M3 bamperio sparną priekinį juodą, 2019 m. balandžio 5 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. T. sumokėjo 68,35 Eur už Audi A4 panelę kondicionieriaus, 35,99 Eur už Audi A4 mygtuką jungiklį ESP, 57,56 Eur už Audi A4 Combi Avant kairio galo lempą, 74,55 Eur už Audi A4 dešinįjį veidrodėlį fotochromas, 2019 m. balandžio 8 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. M. sumokėjo 228,16 Eur už Mercedes W117 oro išpūtimo angą, 97,39 Eur už Mercedes SLK bamperio galą, 118,44 Eur už Mercedes B W246 galinio vaizdo kamerą, 2019 m. balandžio 15 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. L. sumokėjo 2649,60 Eur už BMW 7 rato ratlankius, 2019 m. balandžio 15 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. J. sumokėjo 1784,68 Eur už BMW M3 kairę lempą, 2019 m. balandžio 17 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. M. sumokėjo 1493,47 Eur už BMW M3 bamperį CARBON PERFORMANCE, 2019 m. balandžio 18 d. užsakymą Nr. 37970, kad V. J. sumokėjo 93,46 Eur už Suzuki Sx4 dešinį vertikalų veidrodėlį, 590,08 Eur už BMW M3 dešinę stiebulę, 190,73Eur už Audi A5 detalę, 2019 m. balandžio 19 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. M. sumokėjo 511,44 Eur už Mercedes Vito V klasės dešinės pusės durelių galą, 511,44 Eur už Mercedes Vito V klasės kairės pusės durelių galą, 388,25 Eur už Mercedes V klasės dešinės pusės priekines dureles, 2019 m. balandžio 23 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. P. sumokėjo 150,96 Eur už Qotlander 3 LIFT bamperį priekinį, 2004,48 Eur už Renault priekinį komplektą Master III, bei, pasinaudodamas galimybe pačiam užeiti į įmonės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gegužės 4 d. paėmė iš įmonės sandėlio šias neapmokėtas ir jam nepriklausančias prekes, tokiu būdu D. S. apgaule, imituodamas tariamai teisėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekių pardavimus, savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 92 617,51 Eur sumai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 92 617,51 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje apklaustų asmenų parodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai pabaigė mokslus. Vadovų verslo planas buvo toks, kad kuo daugiau užsakymų būtų, kad kuo daugiau skambučių būtų, nes jiems reikėjo pinigų. Vėliau įsidarbino dar keli darbuotojai ir jų verslo planas pasikeitė. Tada pasakė, kad pavedimų jiems užtenka ir reikia kuo daugiau grynų pinigų. Kai klientai ateidavo į ofisą, darbuotojai darė tuos užsakymus, pasiimdavo grynuosius pinigus, bet nė vienam nebuvo suteiktas pinigų priėmimo kvitas. Buvo toks laikotarpis, kai R. S. pasiūlė dirbti pagal verslo liudijimą, už šitą veiklą jam pasiūlė 100 Eur. Pripažįsta, kad buvo užsakęs sau asmeniškai iš M. L. vardu darytų užsakymų. Tai užsakymai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šitos detalės buvo užsakytos ir jis asmeniškai iš savo kišenės neatidavė vadovui R. S. Prisijungimus jam asmeniškai davė V. Ž. prie CRM ir administracijos. Slaptažodžio neprisimena, bet jis buvo bendras visiems. Labai dažnai klientai atsiskaitydavo grynais pinigais. Gautus grynus pinigus atiduodavo vadovui R. S. Ikiteisminio tyrimo metu nieko nenurodė apie verslo liudijimą ir „Paysera“ sąskaitą dėl to, kad jo niekas neklausė ir negalvojo, kad tai yra svarbu. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės, o dabar pripažįsta iš dalies, dėl to, kad atėjo sąžinė. Sunku atsakyti, kaip susidarė trūkumas, gal dėl to, kad su R. S. konfliktą turėjo, prašė jo pakelti atlyginimą. Nežino priežasčių, dėl kurių kiti įmonės darbuotojai norėtų jį apkalbėti. Pamena, kad R. S. sakė apie paskyrų trynimą. Jis asmeniškai netrynė jų, jam nebuvo pagrindo kažką slėpti. Kaltinamajame akte paminėtų asmenų – P. T., M. J., A. P. – vardu darytus užsakymus gali paaiškinti taip, kad pirmiausia nori atsiprašyti A. P., kuriam reikėjo atvykti iš (duomenys neskelbtini). Tikrai galvojo, kad jis bus tas asmuo, kuris atvykdavo į ofisą kaip R. S. draugas ar pažįstamas, nes jis prisistatydavo kaip toks žmogus ir užsakydavo detales. Dėl kitų paminėtų asmenų negali nieko pasakyti. Buvo padarytas toks užsakymas, buvo paspausta „apmokėtas“, o jis tiesiog darė savo darbą, užsakinėjo detales. Dėl A. P. tai tikrai ateidavo toks asmuo. Šis liudytojas A. P., kuris dalyvavo teisiamajame posėdyje tai yra jam nematytas asmuo, bet ateidavo į ofisą žmogus, kuris prisistatydavo jo vardu. Dėl visų užsakymų, kuriuos liudytojai nurodė, kad neprisimena darę, tai neprisimena, ar iš jo paskyros šie užsakymai daryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta tik nurodytų užsakymų sumoje, viso gaunasi virš 7 000 Eur. Darant užsakymus buvo daug išimčių. Išimtys buvo tokios, kad šiems asmenims be pinigų užsakydavo detales. Gali įvardinti konkretų vadovo draugą – R. P. Nežino, kodėl to nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo D. S. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 76-78), D. S. parodė, kad iš dalies teisingai nurodyta. Jeigu užsakymas buvo padarytas, jį įvykdė. Neįsivaizduoja, kas sukūrė paskyras, nurodytas kaltinamajame akte. Jis nesukūrė nei vienos fiktyvius paskyros. D. S. prisimena, jis gaudavo SMS su skirtingais užsakymais, tai buvo vidinės sistemos klaida. Detalės, dėl kurių ateidavo tie pranešimai, nukeliavo pas tą, kas jas užsakinėjo. D. S. gavo tą, ką jis užsakinėjo. Prekę iš sandėlio pasiimdavo pats klientas. Nežino, kodėl R. S. tik dėl jo kreipėsi į teisėsaugą, gal dėl to konflikto dėl atlyginimo. M. L. pažįsta, taip pat V. M., V. J., D. M., A. T. Negali pasakyti apie IP adresus, užfiksuotus byloje. Žino, kad prie užsakymų, darytų A. P. vardu, buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo naudojasi D. S. pažįstamas D. S., tai buvo sisteminė klaida. D. S. irgi užsakinėjo detales sau. A. P. užsakymus tikriausiai darė, kiek pamena, užsakinėjo kaltinamajame akte nurodytus A. P. užsakymus. Dėl V. Ž. nustatyto paskyrų trynimo ir nurodyto IP adreso tai tuo IP adresu yra ir kitų įmonių. Neatsimena, ar šiuo adresu jungėsi prie (duomenys neskelbtini) sistemos. Tuo laikotarpiu turėjo nedarbingumą, tai neturėjo jokio tikslo jungtis, buvo su vaiku. Niekam nesakė savo prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) slaptažodžio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. (R. S.) parodė, kad turi internetinę parduotuvę, kurioje prekiavo automobilių detalėmis ir pasigedo pinigų. Suprato, kad kažkur dingsta pinigai ir detalės, kad yra vienas darbuotojas, kuris jas vagia ir neatiduoda pinigų už detales įmonei. Įtarimas kilo, kai metų pabaigoje pamatė, kad trūksta apyvartinių lėšų įmonėje. Kai sužinojo apie šiuos finansinius neatitikimus, paprašė buhalterės ir vadybininko V. Ž., kad suskaičiuotų ir atidžiai patikrintų mokėjimus. Tuomet pastebėjo, kad yra ne visi mokėjimai atlikti, yra negrąžinti pinigai, nors pažymėta, kad gautos detalės. Taip pat pamatė, kad tam tikrų žmonių vardu buvo suformuota daug vienodų užsakymų. Kadangi programoje viskas yra automatiškai fiksuojama, pradėjo žiūrėti, kam priklausė tie klientai ir pastebėjo, kad visuomet tai darė vienas vadybininkas. Internetinėje parduotuvėje galimi šie atsiskaitymo būdai: bankiniu pavedimu, Paypal, Paysera. Praktiškai dauguma klientų – net 95 proc. moka bankiniais pavedimais. Ofise grynų pinigų sumokėjimas fiksuojamas buvo taip, kad klientui vadybininkas duodavo sąskaitą ir sumokėdavo. Buhalterė užvesdavo dokumentą – kvitą, kad klientas sumokėjo už prekę. Tokių klientų praktiškai buvo labai mažai. Prekės buvo atsiimamos sandėlyje. Klientas gaudavo žinutę el. paštu, kada galima atsiimti. Vadybininko funkcijos įmonėje buvo tokios, kad jis ofise turi užsakyti prekę, kurią užsako klientas. Jei su preke kas negerai, turi perspėti klientą. Vadybininkai turi užsakyti prekes ir suderinti su pardavėju, kad tą prekę pardavėjas mums atsiųstų. Pats vadybininkas negalėjo išduoti prekes klientams, tam buvo sandėlininkas. Įmonė vykdydavo tik apmokėtus užsakymus. Kartais būdavo, kad klientas užsako vieną prekę ir dar papildomai jam reikdavo dar vienos detalės, tai tokiu atveju jam užsakydavome prekę dar jos neapmokėjus, tačiau tokiais atvejais klientas vėliau apmokėdavo už tą papildomą prekę. Iš D. S. nėra gavęs grynų pinigų už prekių pardavimus, nebent kokius smulkius pinigus, jei tuo metu nebuvo V. Ž. Kadangi visi pinigai už užsakymus eidavo V. Ž., nes jis yra atsakingas vadybininkas už tokius atsiskaitymus ofise. Pinigai perduodami V. Ž. į bendrą kasą. Darydavo nuolaidas savo draugams ar pažįstamiems įmonėje – tos nuolaidos būdavo didesnės nei eiliniams klientams, tačiau nebūdavo 100 proc. nuolaidos. M. L., V. M., V. J., D. M., A. T., P. T., M. J., A. P. jam yra žinomi tik iš internetinės svetainės, kai pradėjo aiškintis aplinkybes. Asmeniškai nei vieno iš jų nepažįsta. Nėra priežasčių jam apkalbėti D. S. Kiekvieno vadybininko slaptažodžius žinojo tik jie patys, jiems buvo atsiųstas slaptažodis į jų el. paštą. Savo turėjo el. paštą ir prisijungimus prie jo. Įmonės finansiniai trūkumai nebuvo ilgai nustatyti dėl to, kad įmonė vykdo ir kitą veiklą – užsiima šildymo katilais, kuri sudaro žymiai didesnę apyvartos dalį. Jie patikrino visus mokėjimus ir užsakymus, nustatė, kad kur yra D. S. daryti užsakymai ir atidavinėtos prekės, juose trūko pinigų – visur kitur netrūko pinigų. Prie kiekvieno kliento yra pažymėta, koks vadybininkas su juo bendravo, kokį užsakymą vykdė, kas atidavė prekę. Išvada, kad buvo už prekes atsiskaityta, bet D. S. šiuos pinigus pasisavino, buvo padaryta atsižvelgus į tai, kad įmonė nebuvo gavus 96 590,28 Eur sumos. Ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus maždaug prisimena, davė teisingus parodymus. Papildomai apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. S. parodė, kad jis suteikė galimybę darbuotojams, jog jie galėtų išsiimti verslo liudijimą, susimokėti ir iš to turėti sau naudą. Įmonei jokios naudos nebuvo, tai buvo paskatinimas darbuotojams. Nekontroliavo jokios D. S. banko sąskaitos, nedisponavo jo banko mokėjimo kortele. Su D. S. konfliktų dėl atlyginimo neturėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. P. (D. P.) (apklausiamas nuotoliniu būdu) parodė, kad vykdydami savo el. parduotuvės (duomenys neskelbtini) veiklą pastebėjo, kad kažkas ne taip su finansais. Pradėjo nagrinėti paskutinius užsakymus. Jam paskambino projektų vadovas, pasakė, kad patikrino 100 paskutinių užsakymų, sutikrinęs visas pajamas tų užsakymų ir ant visų jų, kurie buvo neapmokėti, jie buvo padaryti to paties asmens. Sistemoje fiksuojama, kada, kas, ką darė ir pan., išsiaiškino, kad visi be pajamų užsakymai vedė prie vieno asmens. Kai išsiaiškino, tas asmuo dingo iš darbo, nebepasirodė darbe, nekėlė telefono ir daugiau jo nematė. Pastebėjo, kad to asmens užsakymai dingo, buvo vykdomi tam tikriems žmonėms, kurie turėjo el. parduotuvėje savo paskyras. D. S. ėmė trinti tas paskyras, kai dar turėjo prieigą prie sistemos. Tuomet nusprendė giliau pasiaiškinti ir paprašė buhalterės patikrinti visus paskutinius užsakymus. Vadybininko darbas yra toks, kad reikia susisiekti su (duomenys neskelbtini) pardavėju, sutarti, padiktuoti jų (duomenys neskelbtini) sandėlio adresą, kad jis kurjeriu išsisiųstų prekę į jų sandėlį (duomenys neskelbtini). Klientams atsiskaityti už prekes galimybės buvo, tokios pat kaip ir dabar. El. parduotuvėje yra skirtingos atsiskaitymo opcijos, tokios kaip Paypal, Paysera, kredito kortele arba į el. paštą gali būti atsiųsta automatiškai suformuota sąskaita už užsakymą ir galima nueiti bet kur ją apmokėti. Užsakymo apmokėjimas buvo kontroliuojamas pačios sistemos. Ta sistema padaryta kaip ir visose el. parduotuvėse. Jeigu atsiskaitai už prekę, tada automatiškai sistema gauna signalą, prekė pasižymi kaip „apmokėta“, ji įkrenta į mūsų CMR sistemą nuo šito momento. Vadybininkai jau CMR sistemoje mato prekę ir pradeda šito užsakymo realizavimą. Pastebėjo paskyrų trynimą vidinėje CMR sistemoje. (duomenys neskelbtini), M. L., V. M., V. J., D. M., A. T., P. T., M. J., A. P. jam nėra žinomi asmenys. Vadybininkas, turėdamas sistemoje užsakymą, bet dar negavęs už jį apmokėjimo, galėjo sistemoje pažymėti, kad pinigai yra sumokėti, tai yra mygtuko paspaudimo reikalas. Užeini į sistemą, matai užsakymą, paimi, paspaudi „apmokėti“ ir yra apmokėta, tiesiog pakeičiamas prekės statusas. Vadybininkas, turėdamas atitinkamus kliento duomenis, gali suformuoti užsakymus už klientą. Apskritai, galima bet kokį užsakymą suformuoti el. parduotuvėje, nereikia net paskyros parduotuvėje – paimi ir suformuoji tą užsakymą. Galima net iš išorės užsakyti kieno nors vardu. Praktiškai niekas iš klientų grynais pinigais neatsiskaitydavo už detales. Tai vienetiniai atvejai. Praktiškai visi užsakymai el. parduotuvėje, 99 procentais atvejų yra internetiniai atsiskaitymai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Ž. (V. Ž.) (apklausiamas nuotoliniu būdu) parodė, kad visas procesas prasidėjo nuo to, kad pradėjo įtarinėti, kad kažkas yra negerai, jog įmonėje yra finansiniai neatitikimai. Pradėjo tą nagrinėti ir išsiaiškino, kad buvo kuriami netikrų žmonių užsakymai dalims. Tie sukurti užsakymai buvo neaiškių klientų ir už tuos užsakymus įmonė negavo pinigų. Buvo užsakytos dalys ir atsiimtos klientų, neaišku kur, neaišku kada. Pradėjus nagrinėti, sistemoje rado pažymėta, kad asmuo atsiėmė tą detalę po darbo valandų – 19 val. ar savaitgalį. Tai sukėlė įtarimą, nes jie to dažniausiai nevykdo, nebent labai retai ir išimtinais atvejais. Jis pradėjo tikrinti tuos užsakymus, kokių klientų tai buvo užsakymai ir kas per dalys. Taip surado tam tikrus ryšius tarp tų užsakymų. Pirmiausia, tie užsakymai, už kuriuo negavo lėšų, buvo atiduodami ir atsiiminėjami iš tam tikro sąrašo žmonių. Antra, tos dalys buvo BMW automobilių dalys ir visos šios dalys buvo atiduotos ne darbo metu, po darbo laiko. Pradėjo skambinti tiems klientams, kai kurie pasakė, kad nieko nežino apie šitas prekes ir tokius užsakymus. Su kai kuriais iš šių klientų iš vis nebuvo įmanoma susisiekti, nes kai kurie telefono numeriai ir el. paštai neveikė. Jis sudarė tų žmonių sąrašą ir pateikė vadovybei. Dar su buhaltere sutikrino šiuos užsakymus, kad būtent už juos negavo apmokėjimo ir kad būtent taip tie visi užsakymai yra susiję. CMR sistemoje, po to, kai klientas atsiima prekę, darbuotojas pakeičia tos prekės statusą. Vadybininkai gali vietoj sandėlininko sistemoje pakeisti prekės atsiėmimo statusą į „prekė atiduota klientui“. Ofise atsiskaityti galima buvo tik grynais pinigais, nebuvo galimybės atsiskaityti kortele. Klientai nedažnai atsiskaitydavo grynais pinigais. Ofise grynų pinigų įforminimas vykdavo tuo pačiu principu per apskaitininkę, kuri visuomet būdavo ofise. Klientas, atėjęs sumokėti, gaudavo pinigų priėmimo kvitą ir išrašą iš svetainės, tokį užsakymo lapą, kuriame matydavo kas buvo užsakyta. Klientas sumoka grynus pinigus, paduoda tą dokumentą ir tiek. (duomenys neskelbtini), M. L., V. M., V. J., D. M., A. T., P. T., M. J., A. P. – iš šių asmenų yra žinoma įmonė (duomenys neskelbtini), nes ne kartą yra vykdę užsakymus. Taip pat M. L. yra pirkęs ne kartą. Jis pastebėjo, kad D. S. pradėjo trinti klientų duomenis iš (duomenys neskelbtini). Tą pastebėjo tuomet, kai atsirado įtarimai ir buvo užklausęs D. S., ar jis kažką apie tai žino. Po to pokalbio jis pamatė, kad tos paskyros, apie kurias kalbėjo su D. S., buvo ištrintos. Paprašė programuotojo, su kuriuo dirbo, kad ištrauktų jam iš duomenų bazės įrašus, taip pat, kad ištrauktų informaciją, iš kokio IP adreso tai buvo padaryta. IP adresas buvo išorinis, negalėjo nustatyti, iš kur jis buvo, tai buvo daryta ne iš ofiso. D. S. paskyra galėjo naudotis tik tas, kas žinojo jo paskyros prisijungimo duomenis. El. paštas žinomas jiems visiems ir klientams, tačiau slaptažodį žinojo tik jis. Tik pats D. S. žinojo slaptažodį savo paskyros ir tik pats galėjo prie jos prisijungti. Papildomai apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. Ž. parodė, kad pats turėjo verslo liudijimą, tai buvo darbuotojų paskatinimas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. P. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke-administratore. Ji išrašinėdavo sąskaitas faktūras, pirkimo dokumentus priimdavo, tvarkydavo visus pardavimus, pirkimus, teikdavo įvairias mėnesinės ataskaitas ir pan. Įmonės vadybininkai pardavinėjo ir tada perduodavo jai tą informaciją. Pavyzdžiui, kad ji turi sąskaitą išrašyti, turėdavo išrašyti pinigų priėmimo kvitus. Įmonėje apmokėjimai buvo priimami grynais pinigais ir pavedimu. Vadybininkas priimdavo pinigus ir sakydavo, kad buvo sumokėta tiek ir tiek. Tuomet ji išrašydavo tokiai sumai pinigų priėmimo kvitą. Negali pasakyti, kaip dažnai įmonėje buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tačiau nedaug atsiskaitydavo grynais. Apskaitoje ir balanso suvedime ji nedalyvavo, rinkdavo tik pirminius dokumentus, juos sutvarkydavo ir teikdavo buhalterei. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 43). Perskaičius šiuos parodymus, liudytoja E. P. parodė, kad pinigų priėmimo kvitus ji atspausdindavo iš savo kompiuterio. Vadybininkai patys kvitų neišrašinėjo. Jai nėra žinoma, ar įmonėje dirbo vadybininkai ar kiti darbuotojai individualios veiklos pagrindu. Apie atsiskaitymus per „Paysera“ sistemą jai yra žinoma, kad viskas automatiškai būdavo pažymima. „Paysera“ buvo sujungta su projektu (duomenys neskelbtini). Dėl „Payseros“ pagal verslo liudijimą buvo toks prisijungimas, bet dėl kortelės ji nieko nežinojo. Ji tikrindavo „Payseros“ sąskaitą. Neprisimena, ar padėjo D. S. gauti kortelę ir prisiregistruoti prie sistemos. Galėjo prisijungti prie D. S. „Payseros“ paskyros dėl to, kad tai buvo projektas (duomenys neskelbtini), jie visi dirbo tame projekte ir ji administravo šią paskyrą. D. S. dirbo pagal verslo liudijimą. Nežino, kuris darbuotojas iš įmonės per „Paysera“ sąskaitą pervedinėjo pinigus (duomenys neskelbtini) tiekėjams. D. S. turėjo verslo liudijimą. Projektas (duomenys neskelbtini) turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir žmonių sąskaitas, kurie įmonėje dirbo pagal verslo liudijimus. Klientai, fiziniai asmenys, galėjo mokėti į to asmens, kuris turėjo verslo liudijimą, sąskaitas, o įmonės galėjo mokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės sąskaitą. Taip buvo daroma dėl patogumo – kad įmonė mokėtų įmonei, o fizinis asmuo į fizinio asmens sąskaitą. Papildomai apklausiama teisiamojo posėdžio metu E. P. parodė, kad negali atsakyti, ar teikė ir kokius dokumentus dėl verslo liudijimais parduotų detalių teikė S. K. Nežino, kokį atlyginimą gaudavo D. S. Nežino, kas išgrynindavo pinigus iš „Paysera“ sąskaitos, priklausiusios D. S. ir kitiems vadybininkams. Ji neturėjo D. S. prisijungimo prie „Paysera“ sąskaitos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. K. parodė, kad E. P. jai parodė, kokius duomenis tikrino, su kokiais duomenimis tikrino ir ji pradėjo juos tikrinti. Kai patikrindavo duomenis, juos duodavo vadovams. Vieną kartą patikrinusi rado, kad daug užsakymų yra neapmokėtų. V. Ž. patikrino ir nerado tų mokėjimų. Kadangi toje programėlėje yra laukas, kuriame matosi, koks vadybininkas tą darbą darė ir davė sutikimą, kad tas užsakymas yra apmokėtas ir gali vykti pas klientą, tai taip sutapo, kad visi užsakymai buvo D. S. Jeigu būdavo atvykusi į sandėlį detalė, turėjo būti įvykdytas apmokėjimas, o to mokėjimo ji nerasdavo. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbtų pagal verslo liudijimus ji nežino. Kai vykdė patikrinimą, tikrino visas sąskaitas, kurios priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš tų sąskaitų rinkdavo apmokėjimus ir pagal tai tikrindavo. Nežino, ar tikrinimo metu buvo nustatyti pas kokį kitą vadybininką neatitikimai ar nesutapimai. Ji tikrino ne tik D. S. užsakymus. Kai žmogus sumoka, apskaitininkė išrašo pinigų paėmimo kvitą arba kasos pajamų orderį. Papildomai apklausiama teisiamojo posėdžio metu S. K. parodė, kad visus dokumentus į programą suveda apskaitininkė. Visos detalės yra nupirktos. Jeigu ji gauna sąrašą prekių, kurios atvažiavo į sandėlį, tai tas sąrašas reiškia, kad tos prekės turėjo būti apmokėtos, nes kitaip negalėjo atvažiuoti į sandėlį. Įmonėje nebuvo pinigų ar pinigų trūkumų be kaltinime nurodytų pinigų trūkumų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. (E. S.) parodė, kad turėjo išduoti sandėlyje prekes, siuntas siųsti į užsienį, pakuoti siuntas. Prekės būdavo automobilių dalys. Prekių išsiuntimo įforminimas vyko CRM sistemoje. Kai kažką išsiunčia, pažymėdavo. Pasirašytą kliento dokumentą veždavo į biurą ir atiduodavo V. Ž. Į sandėlį galėjo papulti kiekvienas darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai galėjo patys paimti užsakymus iš sandėlio. Kartais patys darbuotojai atvažiuodavo į sandėlį, o kartais prašydavo atidėti jiems prekes ir tuomet atvažiuodavo jų pasiimti. Iš įmonės darbuotojų į sandėlį atvažiuodavo ir patys pasiimdavo prekes – tai dažniausiai D. S. D. S. jam paaiškino, kad savo užsakymus pats perduos klientui. Visi pasiimami užsakymai buvo apmokėti. Neapmokėti būdavo tik tuomet, kai klientas pasiimdavo. Kiti vadybininkai už klientus prekių, taip kaip imdavo D. S., neatsiimdavo. Pabaigoje jam kilo įtarimų, apie tai paklausė V. Ž. ir jis papasakojo, kad neseniai išsiaiškino, kad taip vyksta. V. Ž. nustatė, kad tos detalės, kur D. S. pasiimdavo, nebūdavo apmokėtos. Jam įtarimai kilo dėl to, kad D. S. dažnai atsiimdavo prekes ne savo, o klientų vardu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. (V. B.) parodė, kad tebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jis kaip vadybininkas įmonėje aptarnavo klientus, atsiliepinėjo į skambučius. Vėliau jo pareigos tapo užsakymų priėmimas ir vykdymas, tai dalinosi kartu su D. S. Užsakymų priėmimas buvo vykdomas internetu. Atsiskaitymai už prekes įmonėje vyko jei internetu – tai pavedimu. Jeigu klientas ateidavo į ofisą, tai galėjo arba pasiimti sąskaitą ir sumokėti pavedimu, arba galėjo grynais pinigais sumokėti ofise. Jeigu klientas mokėjo grynais pinigais ofise, tai jį aptarnaudavo vadybininkas, jis padarydavo užsakymą, sumokėdavo, gaudavo už jį pinigus iš kliento. Tuomet vadybininkas prieidavo prie administratorės E. P., ji išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Grynieji pinigai keliavo pas V. Ž., jis turėjo pinigų kasą. Turėjome CRM sistemą, ten pažymėdavome kokią sumą sumokėjo. Reikėdavo toje sistemoje pažymėti, pavyzdžiui jei būdavo padaroma kokia nors nuolaida jei tarkim klientas paprašė kokios nuolaidos. Skype naudojo tam, kad nepasimestų apmokėjimai. Jei klientas sumokėdavo, turėdavo parašyti į bendrą grupę, kad V. Ž. matytų ir kad galima būtų atsekti, kad pinigai buvo sumokėti. Pavedimus pagal išankstinę sąskaitą tikrindavo E. P., ji tikrindavo banką. Kiekvieną dieną ji prieš pradedant darbą siųsdavo tokį išrašą Skype, jei skirdavosi sumos. Vadybininkai įmonėje užsakymus dalindavosi be susitarimo. Užsakymų realizavimą jis su D. S. tik vykdė. Pasidalinę buvo su D. S., vienam lyginiai, kitam nelyginiai užsakymai buvo. Prekių atsiėmimas vykdavo taip, kad klientai atvažiuoja į sandėlį, pasako užsakymo numerį, sandėlininkas turėtų patikrinti ar užsakymas yra pilnai apmokėtas. Ir tuomet atsižvelgiant į tai, jis išduoda prekę klientui. Duodavo pasirašyti už tai. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalį liudytojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 52). Perskaičius šiuos parodymus liudytojas V. B. parodė, kad teisingi parodymai, tai yra išskirtiniai atvejai, kad važiuotų vadybininkas į sandėlį, nes buvo sandėlininkas, kuris už tą atsakingas ir atiduodavo detales. Grynais pinigais įmonėje būdavo atsiskaitoma nedažnai, gal nuo 0-5 per dieną klientų, dauguma užsakinėjo internetu. Pats užsakymas iš (duomenys neskelbtini) tik po apmokėjimo atvykdavo į (duomenys neskelbtini). Kitokiu atveju prekės neužsakydavome.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba. Anksčiau dirbo nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. vairuotoju. Vežiodavo autodalis iš sandėlio (duomenys neskelbtini) į sandėlį (duomenys neskelbtini). Įmonės sandėlis buvo adresu (duomenys neskelbtini). Kai pristatydavo autodalis iš sandėlio (duomenys neskelbtini) į sandėlį (duomenys neskelbtini), sandėlininkui perduodavau važtaraštį ir buvo CRM. Pats paimdamas arba atiduodamas prekes pasirašinėdavo ant CRM. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 65). Perskaičius šiuos parodymus liudytojas parodė, kad teisingi parodymai. Sandėlyje tuo metu dirbo toks E., pavardės neprisimena. D. S. jam yra žinomas asmuo, jis buvo vadybininkas įmonėje. Būdavo tokių atveju, kai veždavo prekes tiesiogiai klientams ir tai būdavo pagal direktoriaus ar V. Ž. nurodymus. Kartais, kartą – porą kartų per mėnesį tokiu atveju reikdavo vežti. Iš D. S. ar V. B. nelabai prisimena, gal kartais ir yra gavęs voką su grynaisiais pinigais. Bet dažniausiai atsakingas už tai buvo V. Ž. Jam duodamuose vokuose su grynais sumos buvo apie porą tūkstančių eurų. Jo žiniomis, tie vokai su grynaisiais pinigais, kurie buvo vežami į (duomenys neskelbtini), buvo už atsiskaitymus, pirkimui prekių, autodalių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad jo įmonės darbuotojas pirko detalę, ji kaip įmonės vadovą buvo išsikvietę tyrėjai, kažką jiems papasakojo. Yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonė užsiima automobilių prekyba. Autodalis iš (duomenys neskelbtini) užsakinėdavo, nes prisimena, kad atlikdavo pinigų pervedimus jiems. E. S. dažniausiai pirkdavo ir D. M. kartais pirkdavo. Jie abu buvo atsakingi už automobilių paruošimą pardavimui. Jis kiekvieno jų užsakymo nekontroliavo, jam padėdavo sąskaitą faktūrą ir jis apmokėdavo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gavęs sąskaitas faktūras apmokėjimui. Jie atsiskaitinėdavo pavedimu, gautas sąskaitas apmokėjo. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 75). Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas parodė, kad teisingi parodymai. Apmokėdamas sąskaitas faktūras netikrindavo sąskaitų tikrumo, nes pasitiki savo darbuotojais. Nebūdavo tokių situacijų, kad sumoka ir negauna detalės.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. P. parodė, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jo funkcijos buvo bendrauti su klientais, padėdavo surasti ieškomas prekes, suteikdavo papildomą informaciją, susiskambindavo su atstovais (duomenys neskelbtini). Žmogus galėdavo ateiti į vietą ir užsakyti norimą prekę. Jeigu klientas atsiskaitinėdavo grynais pinigais ofise, juos atiduodavo vadovui. Jei vadovo nebūdavo, galėdavo pinigus priimti ir D. S. Grynieji pinigai eidavo į kasą. Už priimtus grynuosius pinigus iš kliento išrašydavo pinigų priėmimo kvitus E. P. Iš pradžių kai jis įsidarbino, prekes užsakinėjo D. S. ir V. Ž., bet po to pasidalino per pusę užsakymus D. S. ir V. B. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo E. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 56). Perskaičius šiuos parodymus liudytojas parodė, kad teisingi parodymai, D. S. ir V. B. užsakinėjo. Pagal išankstinę sąskaitą apmokėjimus tikrindavo E. P. ir D. S. Užsakymo statusus galėjo redaguoti D. S., po to V. B. Ir V. Ž., nes jis realiai vadovas buvo, turėjo priėjimą prie to. Įmonėje galima buvo apmokėti už užsakymus per mūsų puslapį bankiniais pavedimais, per „Paypal“, „Paysera“.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. G. (R. G.) parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pareigos įmonėje kaip vadybininko. Gyvai užsakymai buvo vykdomi dviem būdais. Telefonu padarant užsakymą ir išsiunčiant sąskaitą apmokėjimui. Ir kai gyvai ateidavo klientas į ofisą, užsakydavo detalę, duodavo pinigus, atiduodavo juos atsakingam asmeniui. E. P. priimdavo pinigus įmonėje arba V. Ž. Už grynus pinigus sąskaitą išrašydavo ir ant jos pasirašydavo. Turi omenyje pinigų priėmimo kvitą. Pinigų priėmimo kvitą išrašydavo E. P. V. Ž. ir E. P. tikrino, ar užsakymas apmokėtas. Patikrinus, kad užsakymas yra apmokėtas, būdavo vykdomas užsakymas – būdavo užsakoma detalė. Užsakymo statusą sistemoje pakeisti faktiškai galėjo kiekvienas tą daryti. Pareigą pakeisti turėjo tas, kas kuravo užsakymus. Čia to vadybininko, kuris atsako už užsakymus, tai šiuo atveju D. S. Jei E. P. nebūdavo ofise, tai V. Ž. ofise išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Grynuosius pinigus atiduodavo tik V. Ž., direktoriui neatiduodavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. (V. M.) parodė, kad D. S. jam yra žinomas, turėjo bendrų pažįstamų. Yra iš D. S. užsakinėjęs autodetales. Neatsimena, ar buvo užsiregistravęs (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, kiek kartų iš D. S. užsakinėjo detales. Už detales atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, pinigus duodavo D. S., kartais sandėlininkui. Už gautas autodetales negaudavo jokio dokumento iš D. S. Sandėlyje atsiimant prekes reikdavo kartais į tokį sąsiuvinį pasirašyti, bet ne visada. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojo V. M. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 116), V. M. parodė, kad iš dalies teisingi parodymai, po parodymų prisiminė, kad daugiau draugams užsakinėdavau detalių. Gali būti, kad užsakinėjo daugiau detalių. Neprisimena, ką tiksliai yra draugams užsakęs. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojo V. M. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 118-119), liudytojas parodė, kad teisingi parodymai. Gali papildyti, kad kai kurias detales ne sau asmeniškai pirko, o draugams per tas nuorodas, kurių jis neatidarinėdavo. Negali tiksliai įvardinti konkrečių draugų, kuriems pirko detales. Audi A3 automatinės pavarų dėžės pirkimo neatsimena, BMW aušintuvų komplektų pirkdavo daug, bet neatsimena, ar iš pirko iš D. S. BMW, Mercedes, Porsche turėjo automobilių tuo metu. Neprisimena, kad būtų pirkęs VW Golf diagnostikos sąsają. VW Passat radijo grotuvą galėjo užsakyti, nes draugas Passat turėjo. Jam neduodavo jokio kvito už pinigų sumokėjimą arba pinigų grąžinimą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. (A. T.) parodė, kad D. S. pažįsta iš senų laikų. Yra D. S. prašęs užsakyti detales. Kažką iš Audi, kažką iš VW Golf prašė užsakyti D. S. Pirmas užsakymas vyko, jei gerai prisimena, taip, kad jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), užsakė pas D. S. VW Golf detales. Kitus užsakymus darydavo jau per jį, jeigu jis turėdavo detalę ir paskui atsiskaitydavo. Atsiskaitydavo su D. S. už detales grynais pinigais. Mokėdavo arba filiale (duomenys neskelbtini), arba prie sandėlio. Ne viduje ofiso, o lauke mokėjo. Nežino, kodėl lauke, taip gaudavosi. D. S. neduodavo atsiskaičius už detales jokių dokumentų. Iš D. S. be VW Golf automobiliui reikalingų detalių dar užsakinėjo automobilių detales, bet nepamena, tiksliai kokias. Apie VW Golf detales gavo elektroniniu paštu pranešimą iš (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių pranešimų apie užsakymus negaudavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. (V. J.) parodė, kad pirko daug dalių automobiliui. Radęs detalę skambindavo D., jis tuo metu prie detalių dirbo ir reikiamas detales užsakydavo. Detalių pats ieškodavo internete arba prašydavo D. Greičiausiai buvo užsiregistravęs (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 111), liudytojas parodė, kad tai jo parodymai. Neprisimena laikotarpio, kada užsakinėjo detales. Užsakymų buvo daug, gal 20-30. Automobilių ir dalių buvo įvairių – Mercedes, Jaguar, VW ir pan. Neprisimena, ar tyrimo metu buvo nurodomos automobilių markės. Su D. S. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais gavęs detales. Detales dažniausiai pasiimdavo sandėlyje Žvėryne. Dokumentų nepasirašydavo, tik pasiimdavo detales. Kvito jam niekada niekas neduodavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. (apklausiamas nuotoliniu būdu) parodė, kad D. S. nepažįsta, tokio asmens nėra girdėjęs. Neturi automobilio ir detalės automobiliui jam nėra reikalingos, nėra turėjęs automobilio. Nėra pastaruoju metu buvęs (duomenys neskelbtini). S. pavardė jam nėra girdėta.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nesilankė. Nėra girdėjęs apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Internetu nesinaudoja, automobilių detalių neperka, automobilio neturi. Nieko nėra prašęs, kad jam užsakytų automobilio detalių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad D. S. jam yra pažįstamas iš buvusios darbovietės, nes per jį darbovietėje pirko automobilių detales per (duomenys neskelbtini), anksčiau dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi D. S. dirbo toje įmonėje, jam kaip tarpininkui – vadybininkui siųsdavo informaciją apie dominančias prekes (duomenys neskelbtini). Jie suorganizuodavo pristatymą į (duomenys neskelbtini). Už užsisakytas detales apmokėdavo grynaisiais pinigais. Atsiimdamas prekes yra pasirašęs kažkokius dokumentus sandėlyje. Kai būdavo poreikis, pirkdavo detales, atsiskaitydavo grynais pinigais ir sąskaitų už tai negaudavo. Sumokėjimas grynais pinigais už autodetales vykdavo arba prie sandėlio, arba prie ofiso (duomenys neskelbtini) D. S. jam nerašydavo jokių dokumentų už grynųjų pinigų paėmimą. Yra jo prašęs, bet nurodydavo, kad pateiks vėliau. Kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitydavo už detales per direktorių, jis vykdė atsiskaitymus. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (6 t., b. l. 91), D. M. parodė, kad parodymai teisingi. Tas detales, kurias įsigijo, daugiau mažiau prisimena. Tų detalių, kurią nepirko, bet jos yra jos vardu pirktos – nežino, kaip tai įvyko. Gal D. S. jas užsakė jo vardu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad D. S. yra buvęs kursiokas, pirko iš jo detales, kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Detales pirko 2015-2017 m. laikotarpiu. Dažniausiai telefonu iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) pasakydavo reikiamos detalės kodą. Kai rasdavo reikiamą detalę, kreipdavosi į D. S. Dažniausiai pavedimu atsiskaitydavo už detales. Grynais pinigais atsiskaitymo neprisimena. Teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad ne visą laiką pasirašydavo ant kažkokio lapo. Neprisimena, kad būtų „(duomenys neskelbtini)“ užsakymų, kurie būtų neapmokėti. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (6 t., b. l. 96), E. S. parodė, kad sunku patvirtinti, kad buvo 2 mėn. Dabar neatsimena tokios aplinkybės.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. S. parodė, kad į jo telefono numerį gavo SMS žinutes apie užsakymus. D. S. paprašė jo, ar gali jo telefono numeriu užsakyti automobilių dalis ir jis (D. S.) sutiko. D. S. sakė, kad to reikia kažkokiam draugui, nes jis kažkur išvažiavęs ir dėl to taip darė. Žinučių turinys buvo toks, kad „užsakymas vykdomas“, „užsakymas padarytas“, „laukite patvirtinimo“. Paskui po kurio laiko ateidavo pranešimas, kad įvykdytas užsakymas ir „ačiū, kad naudojatės paslaugomis“. Pats yra lankęsis (duomenys neskelbtini) ir žiūrėjęs dalis, bet nėra užsakinėjęs prekių. Pats per D. S. ar (duomenys neskelbtini) nėra užsakinėjęs automobilių dalių. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojo D. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 108), liudytojas parodė, kad teisingi parodymai. A. P. vardu jam ateidavo SMS žinutės apie užsakymus. Žinutėse buvo toks vardas ir pavardė nurodyti. Realiai toks žmogus jam nėra žinomas. D. S. iš karto nurodė, kad čia jo kažkoks pažįstamas yra.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. L. (apklausiamas nuotoliniu būdu) parodė, kad buvo perkamos detalės iš D. S. ir iš (duomenys neskelbtini). Pats asmeniškai pirko autodalis iš D. S. Reikiamas detales rasdavo „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje, arba atvykdavo į (duomenys neskelbtini) biurą lyg ir ten kartu ofise sužiūrėdavo dalis, kurių reikdavo. Per (duomenys neskelbtini) nieko pats neužsakinėjo, neturėjo pats paskyros. Apmokėdavo už prekes grynais pinigais. Atsiskaitęs už prekes negaudavo jokio dokumento, tik sandėlyje pasirašydavo už prekių atsiėmimą. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 99-100), M. L. parodė, kad teisingi parodymai. Audi Q5 bamperio, Audi Q5 aušintuvo ventiliatoriaus, Ford Mondeo slenksčio apsaugos, Opel Insignia aušintuvo komplekto, Opel Insignia priekinio diržų komplekto, Opel Insignia LED dešinės pusės, Opel Insignia priekinio kairio žibinto, Mercedes Benz grotelių, Mercedes posūkių, KIA Optima kairio veidrodėlio, BMW priekinio spoilerio, BMW priekinio bamperio paketo, BMW kolonėlės, Lexus priekinio bamperio, Lexus R hybryd grotelių, BMW M4 alyvos talpos, BMW M3 amortizatoriaus kolonėlės, BMW M3 vairo kolonėlės, BMW F10 priekinio diržo, MINI F priekinio aušintuvo, BMW 7 kairiojo ir dešinio sparno, BMW 7 juodų apmušalų, BMW M4 adaptinės LED naujos lempos, BMW F4 LED priekinės lempos, BMW 7 rato ratlankių nepirko. Nedarė pavedimų, tik grynais pinigais mokėjo. D. S. jam niekada nesiūlė duoti kvito ar kitokio dokumento. Jo manymu, šias išvadintas detales galėjo užsakyti pats D. S. Pats asmeniškai jis nekūrė paskyros, paskyrą turbūt D. S. sukūrė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. P. (R. P.) parodė, kad žino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kelis kartus užsakinėjo automobilių dalis iš ten, tai buvo 2016-2017 m. Vėlesniu laikotarpiu nebent jo įmonės darbuotojai galėjo užsakyti. Už detales pagal sąskaitas apmokėdavo pavedimu. Jam nuolaidų niekas nedarė. R. S. žinojo iš matymo kaip įmonės direktorių.

Motyvuojamoji dalis

III. Kiti byloje ištirti įrodymai ir faktinių aplinkybių vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016). BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. S. kaltė apgaule įgijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą ir taip padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis D. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad buvo užsakęs sau asmeniškai iš M. L. vardu darytų užsakymų. Tai užsakymai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šitos detalės buvo užsakytos ir jis asmeniškai iš savo kišenės neatidavė vadovui R. S. Prisijungimus jam asmeniškai davė V. Ž. prie CRM ir administracijos. Labai dažnai klientai atsiskaitydavo grynais pinigais. Gautus grynus pinigus atiduodavo vadovui R. S. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės, o dabar pripažįsta iš dalies, dėl to, kad atėjo sąžinė. Sunku atsakyti, kaip susidarė trūkumas, gal dėl to, kad su R. S. konfliktą turėjo, prašė jo pakelti atlyginimą. Nežino priežasčių, dėl kurių kiti įmonės darbuotojai norėtų jį apkalbėti. Pamena, kad R. S. sakė apie paskyrų trynimą. Jis asmeniškai netrynė jų, jam nebuvo pagrindo kažką slėpti. Kaltinamajame akte paminėtų asmenų – P. T., M. J., A. P. – vardu darytus užsakymus gali paaiškinti taip, kad pirmiausia nori atsiprašyti A. P., kuriam reikėjo atvykti iš (duomenys neskelbtini). Tikrai galvojo, kad jis bus tas asmuo, kuris atvykdavo į ofisą kaip R. S. draugas ar pažįstamas, nes jis prisistatydavo kaip toks žmogus ir užsakydavo detales. Dėl kitų paminėtų asmenų negali nieko pasakyti. Buvo padarytas toks užsakymas, buvo paspausta „apmokėtas“, o jis tiesiog darė savo darbą, užsakinėjo detales. Dėl A. P. tai tikrai ateidavo toks asmuo. Šis liudytojas A. P., kuris dalyvavo teisiamajame posėdyje. tai yra jam nematytas asmuo, bet ateidavo į ofisą žmogus, kuris prisistatydavo jo vardu. Dėl visų užsakymų, kuriuos liudytojai nurodė, kad neprisimena darę, tai jis neprisimena, ar iš jo paskyros šie užsakymai daryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta tik nurodytų užsakymų sumoje, viso gaunasi virš 7 000 Eur. Darant užsakymus buvo daug išimčių. Išimtys buvo tokios, kad šiems asmenims be pinigų užsakydavo detales. Gali įvardinti konkretų vadovo draugą – R. P. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo D. S. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 76-78), D. S. parodė, kad iš dalies teisingai nurodyta. Jeigu užsakymas buvo padarytas, jį įvykdė. Logiška, kad žmogus gavo detales, nes jokių pretenzijų nereiškė. D. S. prisimena. Jis gaudavo SMS su skirtingais užsakymais, tai buvo vidinės sistemos klaida. Detalės, dėl kurių ateidavo tie pranešimai, nukeliavo pas tą, kas jas užsakinėjo. D. S. gavo tą, ką jis užsakinėjo. Prekę iš sandėlio pasiimdavo pats klientas. Nežino, kodėl R. S. tik dėl jo kreipėsi į teisėsaugą, gal dėl to konflikto dėl atlyginimo. M. L. pažįsta, taip pat V. M., V. J., D. M., A. T. Gali būti, kad juos ir R. S. pažįsta. Negali pasakyti apie IP adresus, užfiksuotus byloje. Žino, kad prie užsakymų, darytų A. P. vardu, buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo naudojasi D. S. pažįstamas D. S., tai buvo sisteminė klaida. D. S. irgi užsakinėjo detales sau. A. P. užsakymus tikriausiai darė, kiek pamena, užsakinėjo kaltinamajame akte nurodytus A. P. užsakymus. Dėl V. Ž. nustatyto paskyrų trynimo ir nurodyto IP adreso tai tuo IP adresu yra ir kitų įmonių. Neatsimena, ar šiuo adresu jungėsi prie (duomenys neskelbtini) sistemos. Tuo laikotarpiu turėjo nedarbingumą, tai neturėjo jokio tikslo jungtis, buvo su vaiku. Niekam nesakė savo prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) slaptažodžio (9 t., b. l. 85-96, 107-11).

Ikiteisminio tyrimo metu D. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad darbą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, pasirašė jam parodytą Visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Jo, kaip vadybininko, funkcija buvo surasti klientui reikiamą automobilio detalę, ją užsakyti, nupirkti iš pardavėjo kaip galima mažesne kaina. Klientai savo užsakymus galėjo individualiai padaryti internetu, elektroninėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), galėjo užsakyti prekes atvykę į įmonės ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), per vadybininką. Jis turėjo jam darbdavio duotą prisijungimo slaptažodį, kad elektroninėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) suformuoti užsakymą klientui. Per dieną turėdavo apie šimtą užsakymų, visų negali prisiminti. Žino M. L., V. M., V. J., D. M., A. T., nes jie užsakinėdavo pas jį detales, matydavosi su jais, buvo susitikęs. P. T., M. J., A. P. neatsimena. Direktoriaus R. S. pažįstamiems buvo daromos išimtys. Dėl to paaiškino, kad direktoriaus pažįstami asmenys užsisakydavo pas jį (D. S.) detales, sumokėdavo grynais dalį arba visą sumą, arba iš vis nemokėdavo. Iš direktoriaus pažįstamų gautus pinigus nešdavo direktoriui ant stalo. Negali nurodyti direktoriaus R. S. pažįstamų, kurie mokėdavo grynais. Įtarime išvardintus užsakymus padarė, žmonės detales gavo. Jis pats asmeniškai sau detalių iš įmonės sandėlio (duomenys neskelbtini), neėmė. Įmonės sandėlyje būdavo, turėjo raktą nuo sandėlio. Kartais, kai klientas atvykdavo vakare ir kai sandėlininko jau nebūdavo, važiuodavo į sandėlį. Atvažiuodavo klientas ir jam atiduodavo prekes. Jei klientas būdavo apmokėjęs dalį sumos, likusią sumą apmokėdavo jam sandėlyje. Gautus sandėlyje pinigus sekančią dieną atiduodavo direktoriui R. S. Tekdavo vykti į sandėlį, nes tai jo darbas, nuo pardavimų priklausė užmokesčio procentas. Į sandėlį po darbo valandų vykdavo ir kiti vadybininkai su savo klientais. Sandėlininkas dirbo nuo 9 val. iki 17 val. (7 t., b. l. 76-78).

Teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytojus bei ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, jog pirmiau nurodytą kaltinamojo versiją paneigia kitų tarpusavyje į vientisą loginę grandinę susietų nuoseklių ir patikimų įrodymų turinys. Tuo tarpu paties kaltinamojo D. S. parodymai proceso eigoje buvo nenuoseklūs, esminėse detalėse jie paneigti bylos medžiaga. Todėl teismas remiasi tik ta jų dalimi, kuri atitinka kitų įrodymų turinį, o kitą atmeta, kaip bylos įrodymais paneigtą gynybinę versiją. Antai liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turi internetinę parduotuvę, kurioje prekiavo automobilių detalėmis ir pasigedo pinigų. Suprato, kad kažkur dingsta pinigai ir detalės, kad yra vienas darbuotojas, kuris jas vagia ir neatiduoda pinigų už detales įmonei. Įtarimas kilo, kai metų pabaigoje pamatė, kad trūksta apyvartinių lėšų įmonėje. Kai sužinojo apie šiuos finansinius neatitikimus, paprašė buhalterės ir vadybininko V. Ž., kad suskaičiuotų ir atidžiai patikrintų mokėjimus. Tuomet pastebėjo, kad yra ne visi mokėjimai atlikti, yra negrąžinti pinigai, nors pažymėta, kad gautos detalės. Taip pat pamatė, kad tam tikrų žmonių vardu buvo suformuota daug vienodų užsakymų. Kadangi programoje viskas yra automatiškai fiksuojama, pradėjo žiūrėti, kam priklausė tie klientai ir pastebėjo, kad visuomet tai darė vienas vadybininkas, t. y. D. S. Iš D. S. nėra gavęs grynų pinigų už prekių pardavimus, nebent kokius smulkius pinigus. M. L., V. M., V. J., D. M., A. T., P. T., M. J., A. P. jam yra žinomi tik iš internetinės svetainės, kai pradėjo aiškintis aplinkybes. Nėra priežasčių jam apkalbėti D. S.

Liudytojas V. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visas procesas prasidėjo nuo to, kad pradėjo įtarinėti, kad kažkas yra negerai, jog įmonėje yra finansiniai neatitikimai. Pradėjo tai nagrinėti ir išsiaiškino, kad buvo kuriami netikrų žmonių užsakymai dalims. Tie sukurti užsakymai buvo neaiškių klientų ir už tuos užsakymus įmonė negavo pinigų. Jis pradėjo tikrinti tuos užsakymus, kokių klientų tai buvo užsakymai ir kas per dalys. Taip surado tam tikrus ryšius tarp tų užsakymų. Pradėjo skambinti tiems klientams, kai kurie pasakė, kad nieko nežino apie šitas prekes ir tokius užsakymus. Su kai kuriais iš šių klientų iš vis nebuvo įmanoma susisiekti, nes kai kurie telefono numeriai ir el. paštai neveikė. Jis sudarė tų žmonių sąrašą ir pateikė vadovybei. Dar su buhaltere sutikrino šiuos užsakymus, kad būtent už juos negavo apmokėjimo ir kad būtent taip tie visi užsakymai yra susiję. (duomenys neskelbtini), M. L., V. M., V. J., D. M., A. T., P. T., M. J., A. P. – iš šių asmenų jam yra žinoma įmonė (duomenys neskelbtini), nes ne kartą yra vykdę užsakymus, taip pat M. L. yra pirkęs ne kartą. Jis pastebėjo, kad D. S. pradėjo trinti klientų duomenis iš (duomenys neskelbtini). Tą pastebėjo tuomet, kai atsirado įtarimai ir buvo užklausęs D. S., ar jis kažką apie tai žino. Po to pokalbio jis pamatė, kad tos paskyros, apie kurias kalbėjo su D. S., buvo ištrintos. Paprašė programuotojo, su kuriuo dirbo, kad ištrauktų jam iš duomenų bazės įrašus, taip pat, kad ištrauktų informaciją, iš kokio IP adreso tai buvo padaryta. IP adresas buvo išorinis, negalėjo nustatyti, iš kur jis buvo, tai buvo daryta ne iš ofiso. D. S. paskyra galėjo naudotis tik tas, kas žinojo jo paskyros prisijungimo duomenis. Tik pats D. S. žinojo slaptažodį savo paskyros ir tik pats galėjo prie jos prisijungti Šių liudytojų parodymai esminėse detalėse sutapo ir atitinka jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 2-3, 19-20, 27-32, 33-36). Be to, akistatos su D. S. metu R. S. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes (7 t., b. l. 86-89).

Tokios aplinkybės matyti ir iš pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 5-23). Tai patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kaip buvo vykdomi kaltinime D. S. inkriminuoti užsakymai, jų eiga, IP adresai, užsakytų prekių nuotraukos (1 t., b. l. 59-63, 66-73, 76-204, 2 t., b. l. 1-201, 3 t., b. l. 1-200). Be to, įmonės pateikti dokumentai ir jų vertimai patvirtina, kad minėtos prekės buvo užsakytos iš (duomenys neskelbtini) tiekėjo, už jas atsiskaityta su pardavėju, bendrovės vidinėje sistemoje prie užsakymų matyti, kad juos vykdė D. S., juose atžymėta, kad už prekes atsiskaityta, tačiau įmonė atsiskaitymo už jas negavo (9 t., b. l. 136-200, 10 t., b. l. 1-39, 11 t., b. l. 68-174, 12 t., b. l. 1-151).

Be to, liudytojas V. Ž. parodė, kad pastebėjo, jog paskyros buvo trinamos, tuomet ėmėsi veiksmų sustabdyti šiuos veiksmus bei nustatyti, iš kokio IP adreso tai buvo daroma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėti veiksmai buvo atliekami iš IP adreso, adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 87). Sugretinus šias aplinkybes su tuo, kad minėtu adresu registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba D. S., be to, D. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą V. Ž. duotų parodymų teisingumu. Čia pažymėtina, kad pats kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad galėjo prisijungti prie įmonės vidinės sistemos iš namų, tačiau būtent tuo metu turėjo nedarbingumą, neturėjo jokio tikslo jungtis prie užsakymų, taip pat nurodė, kad nedavė kitam asmeniui slaptažodžio prisijungti prie vidinės įmonės sistemos.

Teisiamojo posėdžio metu dalis apklaustų liudytojų – V. M., A. T., V. J., D. M., E. S., D. S., M. L. parodė, kad kaltinime nurodytų užsakymų arba iš viso nedarė ar užsakinėjo ne visas nurodytas detales, kiti liudytojai – P. T., M. J. – išvis nebuvo nustatyti, nes asmenų tokiu vardu ir pavarde Lietuvos Respublikoje nėra. Dar kiti liudytojai – du liudytojai tuo pačiu vardu ir pavarde, t. y. A. P. – parodė, kad D. S. nepažįsta, automobilio neturi, automobilių detalių neperka. Taigi, tai taip pat patvirtina, kad šių asmenų vardu daryti užsakymai buvo tik imituojami.

Taip pat akcentuotina, kad sandėlininkas E. S. parodė, jog iš įmonės darbuotojų į sandėlį atvažiuodavo ir patys pasiimdavo prekes – tai dažniausiai D. S. D. S. jam paaiškino, kad savo užsakymus pats perduos klientui. Visi pasiimami užsakymai buvo apmokėti. Kiti vadybininkai už klientus prekių, taip kaip imdavo D. S., neatsiimdavo. Pabaigoje jam kilo įtarimų, apie tai paklausė V. Ž. ir jis papasakojo, kad neseniai išsiaiškino, kad taip vyksta. V. Ž. nustatė, kad tos detalės, kur D. S. pasiimdavo, nebūdavo apmokėtos. Jam įtarimai kilo dėl to, kad D. S. dažnai atsiimdavo prekes ne savo, o klientų vardu. Pats kaltinamasis D. S. neginčijo, jog po darbo vykdavo į sandėlį. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis D. S. turėjo visas galimybes tiek atlikti visus veiksmus su užsakymais, tiek ir vėliau asmeniškai atsiimti užsakytas prekes iš sandėlio niekur už tai nepasirašant.

Taip pat teismas nustatė, kad prie užsakymų, darytų A. P. vardu, buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo naudojasi D. S. pažįstamas D. S. (1 t., b. l. 63). Liudytojas D. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad D. S. paprašė jo telefono numeriu užsakyti automobilių dalis ir jis sutiko. D. S. sakė, kad to reikia kažkokiam draugui, nes jis kažkur išvažiavęs ir dėl to taip darė. Pats yra lankęsis (duomenys neskelbtini) ir žiūrėjęs dalis, bet prekių neužsakinėjo. A. P. vardu jam ateidavo SMS žinutės apie užsakymus. Realiai toks žmogus jam nėra žinomas. D. S. jam nurodė, kad tai yra jo pažįstamas. Pats kaltinamasis D. S., apklausiamas būtent dėl šios aplinkybės, parodė, kad čia buvo sisteminė klaida. Visgi, tokie kaltinamojo teiginiai akivaizdžiai neatitinka liudytojo D. S. parodymų. Be to, teismas pažymi, kad ir kaltinamojo pozicija dėl A. P. nebuvo nuosekli. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad visi užsakymai buvo realūs ir realizuoti. Visgi apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu D. S. jau aiškino, kad kažkas kitas jo vardu galimai darė šiuos užsakymus, nors neatpažino nei vieno teisminio nagrinėjimo metu apklausto liudytojo A. P., tačiau nurodė, kad visgi toks asmuo buvo, jis ateidavo į įmonę, prisistatydamas būtent tokiu vardu ir pavarde. Pastebėtina, kad kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl kažkam reiktų prisistatyti kito asmens vardu ir pavarde. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo pozicija yra nelogiška, negyvenimiška ir neįtikinama. Teismas nustatė, kad joks A. P. automobilio neturėjo, (duomenys neskelbtini) nesilankė, automobilių detalių (duomenys neskelbtini) nei asmeniškai, nei per kitus asmenis neužsakinėjo. Šiuo atveju svarbu tai, kad visi realiai nustatyti asmenys, kurių vardu per D. S. paskyrą buvo užsakinėjamos prekės, vienaip ar kitaip susieti su kaltinamuoju, t. y. vieni iš jų yra realūs įmonės klientai, bendravę su D. S., kiti yra jo bičiuliai ar pažįstami. Aplinkybė, jog imituojant užsakymus A. P. vardu ir nurodant telefono numerį, kuriuo naudojasi D. S. pažįstamas D. S., šiuo atveju išvengiama rizikos, kad asmuo kreipsis į įmonę dėl užsakymų, kurių neužsakė.

Teismas pažymi, kad vien svetimo, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto įgijimas negali būti pagrindu taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju būtina nustatyti ir kitus BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Sukčiavimo esmė yra neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, neteisėtai ir neatlygintinai, savo naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

Taigi, kaltinamojo D. S. veikai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą kaltinamasis įgijo neteisėtai, veikdamas tiesiogine tyčia pasisavinti svetimą turtą, panaudojęs apgaulę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kaltinamasis D. S. imituodamas užsakymus ir juos realizuodamas, turėdamas tam reikalingus prisijungimus ir įgaliojimus, apgavo įmonę, nes už minėtas prekes buvo atsiskaityta su tiekėju (duomenys neskelbtini), tačiau negautos pajamos iš tariamų pirkėjų (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis ir jo gynėjas taip pat kėlė versiją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai nebuvo tinkamai apskaitomi iš klientų paimami grynieji pinigai už užsakymus. Vis tik teismas pažymi, kad iš esmės visi apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodė, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo pakankamai reti, nes dauguma klientų atsiskaitydavo pavedimu. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje apklaustų liudytojų, dirbusių ar dirbančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. Ž., D. P., S. K., E. P., V. B., E. S., D. M. parodymais, E. P., R. G. parodymais. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad šios bylos esmė – kaltinamojo suformuoti užsakymai, už kuriuos nebuvo atsiskaityta, o ne grynųjų pinigų apskaitymas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis D. S. taip pat kėlė versiją, kad įmonėje buvo daromos nuolaidos direktoriaus draugams ar pažįstamiems. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu D. S. neįvardino nė vieno asmens, kuriam neva tokios nuolaidos buvo daromos. Teisminio nagrinėjimo metu D. S. nurodė vieną asmenį – R. P., kuris buvo iškviestas ir apklaustas, paneigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje jam kas nors darė kokias nors nuolaidas. Sugretinus šias aplinkybes su tuo, kad R. S. nuosekliai nurodė, kad nuolaidos jo draugams ar pažįstamas įmonėje užsakinėjant automobilių detales nebuvo daromos, ši versija yra atmestina.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis veikė turėdamas išankstinę tiesioginę tyčią daryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o šioje byloje yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis – apgaulė, kuri pasireiškė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklaidinimu nurodant, kad užsakymai yra apmokėti, kas nulėmė, jog ši įmonė buvo suklaidinta kaltinamojo nurodomų tikrovės neatitinkančių duomenų ir dėl to kaltinamasis neteisėtai įgijo jam svetimą įmonės turtą. Pažymėtina, jog veikos padarymo metu 1 MGL dydis buvo 50 Eur, o D. S. įgyto turto suma – 92 617,51 Eur viršija BK 190 straipsnyje nustatytą 250 MGL (12 500 Eur) ribą, todėl jo veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte padarytos techninės rašymo apsirikimo klaidos, nurodant užsakymų vertes (past. – 442,80 Eur už Opel Insignia priekinio bamperio komplektą, o ne 422,08 Eur; 147,97 Eur už BMW priekinio bamperio paketą, o ne 149,97 Eur; 2133 Eur už BMW G30 aušintuvus, o ne 21,33 Eur; 699,26 Eur už BMW M2 variklio rėmą, o ne 699,25 Eur; 416,09 Eur už Audi Q kairės pusės uždangą, o ne 416,19 Eur; 511,44 Eur už Mercedes Vito V klasės kairės pusės durelių galą; 150,96 Eur už Qotlander 3 LIFT bamperį priekinį, o ne 150,696 Eur), todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas. Tai neturi įtakos veikos kvalifikacijai, jokiu aspektu nesunkina kaltinamojo padėties.

Teismas apibendrindamas konstatuoja, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamasis D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas vienintele galima sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių tyčinių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę: pakankamai dar jauno amžiaus, neteistas, (duomenys neskelbtini), jo teigimu, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, baustas administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. S. už šios veikos padarymą paskyrus BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad yra nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas nuosavybei), neteisėtai įgyto turto – 92 617,51 Eur – sumą, kaltinamojo asmenybę, bei mano, kad D. S. skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Teismas nenustatė pagrindų skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat teismas nenustatė, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas taip pat pažymi ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nepatenka į nurodytus BK skyrius, todėl yra sąlygos spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą aktuali BK 75 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nuteistojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis yra dirbantis, turi nepilnametį vaiką, nors ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies, žadėjo atlyginti padarytą žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus kaltinamajam paskirtos bausmės terminą, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, kaltinamajam D. S. taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidedamas, nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė ir jos atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai neatlygino savo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, nors ir žadėjo tai padaryti, jam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įpareigojant atlyginti ne mažiau kaip vieną trečdalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Dėl civilinio ieškinio, atstovavimo išlaidų

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPKX skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 97 488,06 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (8 t., b. l. 4-5).

Byloje nustatyta, kad D. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 92 617,51 Eur sumai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 92 617,51 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į nustatytąsias aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu padaryta nusikalstama veika D. S. neteisėtais veiksmais tiesiogiai susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašoma priteisti žala. Prašoma priteisti žala patvirtintina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, sąskaitomis, išrašais.

Apibendrinant, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys yra pagrįstas, neviršija apgaule užvaldyto turto vertės, tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo D. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 92 617,51 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas sprendžia, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Aido Dzikaro 2019 m. liepos 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, 6 mėnesiams buvo laikinai apribota D. S. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą – pinigines lėšas bankų sąskaitose: UAB „Paysera LT“: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Mobilieji mokėjimai“: Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“: Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „NEO Finance“: Nr. (duomenys neskelbtini); AB „SEB“: Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu. Taip pat laikinai apribota nuosavybės teisė į transporto priemonę „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant jį valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant šiuo turtu naudotis. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties dalis, kurioje paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. S. piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – leidžiant D. S. per mėnesį disponuoti pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos dydžio – 440 Eur, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties dalis palikta nepakeista. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi iš naujo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtoms piniginėms lėšoms ir transporto priemonei 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas į banko sąskaitas ir transporto priemonę tęstas iki 2022 m. sausio 27 d.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, nurodytą žalos sumą priteisiant iš kaltinamojo D. S., byloje taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. S. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą – pinigines lėšas bankų sąskaitose: UAB „Paysera LT“: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Mobilieji mokėjimai“: Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“: Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „NEO Finance“: Nr. (duomenys neskelbtini); AB „SEB“: Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu, laikinai apribota nuosavybės teisė į transporto priemonę „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini). Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas, ir šis automobilis nukreiptinas civiliniam ieškiniui atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas prašo priteisti iš D. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, kad įmonę baudžiamajame procese atstovavo advokatas O. Šibkovas ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 5217,88 Eur išlaidas už pareiškimo, civilinio ieškinio parengimą, įmonės atstovavimą baudžiamojoje byloje.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Nagrinėjamoje byloje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, todėl civilinis ieškovas kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos surašant civilinį ieškinį, pareiškimą. Atsižvelgiant į surašytą civilinį ieškinį, pareiškimą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, bylos sudėtingumą, į tai, kad byla išnagrinėta per 12 teisiamųjų posėdžių, kad advokatas O. Šibkovas dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat į kaltinamojo finansinę padėtį (jauno amžiaus, dirbantis, darbingas) prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina proporcinga, todėl priteistina visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, punktais, D. S. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, jog D. S. privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant D. S.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui ne mažiau kaip vieną trečdalį priteistos turtinės žalos.

Bausmės pradžią D. S. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 92 617,51 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas už šią priteistą atlyginti turtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Priteisti iš D. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 5217,88 Eur procese patirtoms advokato išlaidoms atlyginti. D. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas bankų sąskaitose: UAB „Paysera LT“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Mobilieji mokėjimai“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „NEO Finance“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu, AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – leidžiant per mėnesį disponuoti pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos dydžio – 440 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir nukreipti šį turtą civiliniam ieškiniui atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas