Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui L. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad objektyviai nėra įmanoma nustatyti, ar atsakovas eismo įvykio metu buvo neblaivus, tačiau tiek iš administracinėje byloje esančių nukentėjusiojo paaiškinimų, tiek iš to, kaip atsakovas vairavo transporto priemonę, galima daryti išvadą, kad jis buvo neblaivus. Administracinėje byloje fiksuota, kad atsakovas buvo neblaivus; iš administracinės bylos spręstina, kad atsakovas ir eismo įvykio metu buvo neblaivus. Atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos dėl nerūpestingumo. Tai, kad atsakovas administracine tvarka nebuvo baustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nereiškia, kad jam nekyla civilinė atsakomybė. Atlikdamas manevrą, atsakovas turėjo įsitikinti, kad nekliudys dviratininko, kurį matė; eismo įvykis įvyko dienos metu. Atsakovas, jei jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo matyti dviratininką. Nukentėjęs asmuo patvirtino, kad trenkėsi kūnu, nebuvo vienkartinis kontaktas. Toje gatvėje eismas nėra intensyvus, nesigirdėjo papildomo triukšmo, atsakovui matyti dviratininko nekliudė pastatai, medžiai, želdiniai. Ta aplinkybė, kad automobilio salone garsiai grojo muzika, ne paneigia, bet kaip tik patvirtina, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Pasak ieškovės atstovės, ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama nuo paskutinės draudimo išmokos išmokėjimo dienos; paskutinė draudimo išmoka išmokėta 2018 m. lapkričio 7 d., ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2019 m. lapkričio 7 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. birželio 30 d. atsakovas transporto priemone Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas, o ieškovė, apdraudusi minėtos transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, atlygindama minėtu eismo įvykiu padarytą žalą, išmokėjo 6 102,97 Eur draudimo išmoką (nukentėjusiajam dviratininkui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui). 2018 m. spalio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovas nubaustas administracine tvarka 200 Eur bauda pagal ANK 433 straipsnio 2 dalį (nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas). Minėtame nutarime nurodyta pažeidimo esmė – 2018 m. birželio 30 d. apie 13 val. 27 min. (duomenys neskelbtini), atsakovas vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pirma eismo juosta, apvažiuodamas iš kairės dviračiu važiuojantį D. U. nepaliko saugaus tarpo iš šono ir susidūrė su dviratininku; eismo įvykio metu sugadino dviratį ir D. U. nežymiai sutrikdė sveikatą (el. b. 1 t., b. l. 128-129).

6. Šioje byloje ieškovė regreso tvarka prašo priteisti iš atsakovo jos išmokėtą draudimo išmoką (6 102,97 Eur), reikalavimą grįsdama tuo, kad atsakovas transporto priemonę vairavo neblaivus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvejai, kuomet draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, įtvirtinti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje. Tokią teisę draudikas, be kita ko, turi, jei atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat jei atsakingas už žalos padarymą asmuo pasišalino iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, o sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

8. Šiuo atveju atsakovas pripažįsta faktą, kad važiuojantį dviratininką matė, tačiau, atsakovo teigimu, jis nepajuto susidūrimo su dviratininku, todėl ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, o ne iš jos pasišalino, kaip įrodinėja ieškovė. Kaip matyti iš nukentėjusiojo dviratininko rašytinio paaiškinimo (el. b. 1 t., b. l. 153), jam važiuojant dviračiu (duomenys neskelbtini) gatve ir kertant įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) gatvę, atsakovo automobilis, nespėjęs pilnai aplenkti dviratininko, staigiai metėsi į (duomenys neskelbtini) gatvę, taip užblokuodamas dviratininkui kelią; dviratininkas trenkėsi kūnu ir dviračio vairu į atsakovo automobilio dešinę pusę, galines dureles; po smūgio dviratininkas atsidūrė ant žemės. Kaip minėta, eismo įvykis įvyko vasaros metu (2018 m. birželio 30 d.), šviesiu paros metu (apie 13 val. 27 min.), byloje pateiktos fotonuotraukos (el. b. 1 t., b. l. 46-47) patvirtina teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodytą aplinkybę, kad eismo įvykio vietoje matomumas buvo geras, atsakovui matyti dviratininko nekliudė pastatai, medžiai, želdiniai; pats atsakovas patvirtino, kad važiuojantį dviratininką matė; (duomenys neskelbtini) gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra judri. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dviratininkas po smūgio (susidūrimo su atsakovo transporto priemone) nukrito, susižalojo, dviratis neremontuotinas, lūžo dviračio viršutinio rėmo štanga (el. b. 1 t., b. l. 70). Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovas suvokė arba remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad kliudė dviratininką, t. y., kad įvyko eismo įvykis, nepaisant atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jo transporto priemonės apgadinimai vizualiai yra nežymūs. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, automobilio vairuotojas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Atsakovo teiginys, kad jo automobilio salone grojo garsi muzika, todėl jis nepajuto susidūrimo su dviratininku, net jei būtų įrodytas, priešingai nei įrodinėja atsakovas, leidžia spręsti apie nepakankamą jo paties rūpestingumą transporto priemonės valdymo metu, galėjusį sudaryti kliūtis suvokti eismo įvykį (CPK 185 straipsnis).

9. Be to, kaip minėta, ieškovė šioje byloje įrodinėja ir tai, kad atsakovas transporto priemonę vairavo neblaivus. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 30 d. 14 val. 18 min. atsakovui buvo nustatytas 1,02 promilių neblaivumas (el. b. 1 t., b. l. 140); 2018 m. birželio 30 d. 15 val. 45 min. – 0,9 promilių neblaivumas (el. b. 1 t., b. l. 147). Kadangi atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir buvo sulaikytas beveik po valandos, nustatyti, ar jis buvo neblaivus eismo įvykio metu, objektyviai nėra galimybės. Eismo įvykis įvyko 2018 m. birželio 30 d. apie 13 val. 27 min., atsakovas suvokė arba turėjo ir galėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, po mažiau nei valandos nuo eismo įvykio atsakovui nustatytas 1,02 promilių neblaivumas. Kaip minėta, eismo įvykio metu atsakovo (ne)blaivumas negalėjo būti nustatytas, kadangi atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ir eismo įvykio metu atsakovas buvo neblaivus, kas ir lėmė jo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Kita vertus, pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o alkoholį vartojo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

10. Atsakovo sūnaus D. K., kuris eismo įvykio metu važiavo kartu su atsakovu, ir kuriam nepraėjus valandai po eismo įvykio buvo nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, paaiškinimas administracinio nusižengimo byloje, kad jie nepajuto susidūrimo su dviratininku, o alkoholį vartojo grįžę namo (el. b. 1 t., b. l. 133), teismo vertinimu, nėra patikimas ir pakankamas įrodymas, galintis paneigti pirmiau nustatytas aplinkybes.

11. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtos žalos atlyginimo regreso teise iš atsakovo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais. Atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad jis nebuvo baustas administracine tvarka už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo, savaime nepašalina atsakovo civilinės atsakomybės ir galimybės ieškovei regreso tvarka prisiteisti atsakovo padarytą žalą.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė išmokėjo ieškinyje nurodytą 6 102,97 Eur dydžio draudiminę išmoką – 2018 m. spalio 22 d. išmokėjo 225,27 Eur, 580 Eur ir 339,84 Eur sumas, o 2018 m. lapkričio 7 d. – 4 957,86 Eur sumą (el. b. 1 t., b. l. 92-94, 96). Ginčo dėl ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio byloje nėra.

13. Vienas iš savarankiškų atsakovo nesutikimo su ieškiniu pagrindų yra tas, kad ieškovė praleido 1 metų ieškinio senaties terminą, kurio pradžią atsakovas skaičiuoja nuo eismo įvykio datos – 2018 m. birželio 30 d. Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Šioje byloje pareikštas reikalavimas, kylantis iš regresinės prievolės, todėl atsakovas nepagrįstai 1 metų ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoja nuo eismo įvykio dienos, kadangi tokiems reikalavimams (kylantiems iš regresinės prievolės) ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Ieškovė draudimo išmokas išmokėjo per keletą kartų (šio sprendimo 11 punktas), paskutinė išmoka sumokėta 2018 m. lapkričio 7 d. (el. b. 1 t., b. l. 93), todėl nuo šios datos pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį pagrindinės prievolės įvykdymas siejamas su visišku, o ne daliniu jos įvykdymu. Ieškovė į teismą su reikalavimu priteisti išmokėtą dydžio draudimo išmoką regreso tvarka iš atsakovo kreipėsi 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. nepraleidusi 1 metų ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atmesti ieškinį, kaip pateiktą pasibaigus ieškinio senaties terminui (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 102,97 Eur dydžio ieškovės išmokėtą draudimo išmoką regreso tvarka yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

15. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (6 102,97 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 137 Eur dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 6 102,97 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą du eurus ir 97 ct) draudimo išmoką regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (6 102,97 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 137 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.