Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-28 · Civilinė byla Nr. e2A-659-640/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-28
Bylos Nr.
e2A-659-640/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Atsakovas
VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto, Viešajai įstaigai Justiniškių
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-659-640/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02121-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Justiniškių šeimos gydytojų kabinetui dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 602,12 Eur, t.y. atlyginti tokio dydžio žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės specialistai pagal teisės aktų reikalavimus atliko atsakovės veiklos planinį patikrinimą už 2015 metų laikotarpį dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo, kompensuojamų vaistų ir kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių skyrimo bei išrašymo pagrįstumo ir teisėtumo, konkretaus kompensuojamo vaisto Ivabradinum skyrimo bei išrašymo pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovės sprendimu buvo pripažinta eilė atsakovės padarytų pažeidimų nesuteikus deklaruotų paslaugų arba suteikus paslaugas pažeidžiant jų apmokėjimo tvarką, skiriant bei išrašant kompensuojamus vaistus bei medicinos pagalbos priemones, nurodant aukštesnį, nei numato teisės aktai, vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo lygmenį, nepadarius apskaitos įrašų dokumentuose, būtinų skiriant kompensuojamus vaistus, dėl ko buvo padaryta 4 162,71 Eur žala privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau-PSDF) biudžetui. Pagal 2015-03-20 sudarytos su ieškove Sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo atlyginti tokio pobūdžio žalą. Atsakovė buvo įpareigota atlyginti žalą iki 2016-12-30, tačiau pervedė PSDF biudžetui tik 560,59 Eur sumą, o likusią sumą atsisakė atlyginti. Dublike ieškovė, įvertinusi atsakovės atliktą dalies žalos PSDF biudžetui atlyginimą, sumažino reikalavimo sumą iki 2 531,46 Eur.Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su reikalavimu nesutinka. Atsakovės nuomone, Vilniaus teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl atsakovės galimai padarytos žalos PSDF biudžetui nėra privalomas atsakovei ir sprendžiant šį ginčą reikia įvertinti ieškovės sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, ką savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Pagal administracinių teismų praktiką, tokiu atveju susiklosto šalių sutartiniai santykiai ir turi būti nagrinėjamas sutartinės atsakomybės klausimas, o ieškovės sprendimas turi būti vertinamas tik kaip raginimas geruoju atlyginti žalą. Atsakovė su dalimi nustatytų pažeidimų, kurie susiję su Informacinės sistemos SVEIDRA sutrikimais, sutiko ir geruoju atlygino žalą. Tačiau atsakovė nesutiko su Ekspertizės pažymos 8.2.3 p., 8.2.14 p., 8.2.15 p., 8.2.16 p. nurodytomis išvadomis. Nurodė, kad iš viso ginčijama žalos suma sudaro 2 952,27 Eur, nes kitoje dalyje su nurodytos žalos suma atsakovė sutiko ir ją atlygino. Atsakovės teigimu, nei vieno iš atsakovės darbuotojų – gydytojų išrašytų vaistų receptų aplinkybės neatitinka 2012-11-15 įsakymu Nr. 1K-282 patvirtinto žalos PSDF biudžetui nustatymo apraše numatytų atvejų ir išrašytų receptų pratęsimo atvejai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-11-15 įsakymu Nr. IK-283 patvirtinto vaistų pardavimo aprašo 7¹ p. turi būti vertinami kaip mažareikšmiai pažeidimai. Pažymėjo, kad atlikusi 2015 metų veiklos patikrinimą ieškovė nepagrįstai vadovavosi dar neįsigaliojusiu Valstybinės ligonių kasos 2016-06-13 įsakymu Nr. 1k-182, kuriuo buvo patvirtintas žalos nustatymo aprašas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 2 531,46 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (2 531,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2017-01-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai. Teismas nurodė, jog remiantis atsakovės sudarytos su ieškove Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties Nr. ST-81-15 2.2 p. atsakovė įsipareigojo teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas vadovautis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Viešojo administravimo įstatymu, Sveikatos draudimo įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Sveikatos sistemos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro ir kitais teisės aktais, tarp jų Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais asmens sveikatos paslaugų teikimą ir išlaidų apmokėjimą. Pagal šalių sudarytos sutarties 2.23 p. atsakovė įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Nustačius, kad atsakovė pažeidė kompensuojamų vaistų Nebilet Plus, Exenatidum, Irbesartanum skyrimo ir išrašymo sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties Nr. ST-81-15, 2.2 punktą, dėl ko yra pagrindas taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį. Ieškovė Vilniaus teritorinių ligonių kasa, vykdydama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. ir Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 6 p. numatytą valstybinę kontrolės funkciją, vadovaudamasi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, turi teisę reikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 9 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimas Viešajai įstaigai Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 2 531,46 Eur žalą bei sumokėti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, būtų atmestas. Priteisti iš ieškovės apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 57 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur advokato pagalbos išlaidas, kas bendrai sudaro 662 Eur. Skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismas, nenustatė visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ištyrė bylos duomenis dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, PSDF biudžetui padarytos žalos fakto ir dydžio, priežastinio ryšio, taip pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Skunde nurodoma, jog teismas, atsakovės atžvilgiu taikydamas sutartinę atsakomybę bei įpareigodamas ją atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, byloje neištyrė ir nenustatė visų privalomų civilinei atsakomybei kilti sąlygų ir tuo pažeidė CK 6.245-6.2.249 str. nuostatų reikalavimus. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles ieškovė, pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigai – VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas ieškinį dėl jos darbuotojų (gydytojų) kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos PSDF biudžetui žalos atlyginimo, privalėjo byloje įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei jos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovės gydytojų neteisėtų veiksmų ir PSDF biudžetui padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Kadangi žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, o atsakovė byloje siekė paneigti jos kaltės prezumpciją, teismas skundžiamame sprendime turėjo pasisakyti ir dėl to ar atsakovė šią prezumpciją paneigė, nes priešingu atveju, ieškovė privalėjo įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę. Teismas, konstatuodamas jog atsakovės neteisėti veiksmai atitinka ieškovės specialistų parengtoje Ekspertizės pažymoje nurodytus pažeidimus, byloje iš esmės savarankiško atsakovės pacientų asmens sveikatos istorijų įrašų ir medicininių dokumentų tyrimo neatliko, jais priimdamas sprendimą nesirėmė, o tik formaliai pažymėjo, jog atsakovė šių duomenų neginčijo.Apeliantė teigia, jog teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepaneigė Vilniaus teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos (toliau-Ekspertizės pažyma) 8.2.14 p., 8.2.15 p. nurodytų išvadų, dėl to padarė klaidingą išvadą, jog kad atsakovė pažeidė kompensuojamo vaisto Exenatidum skyrimo ir išrašymo sąlygas. Pasisakydamas dėl Ekspertizės pažymos 8.2.14 p. (2 priedo 121 -126, 130,131 eilutės) ir 8.2.15 p. (2 priedo 127 -129 eilutės) nurodytų išvadų, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė atsakovės ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau-VTLK) Taikinimo komisijos argumentus, kad atsakovės gydytojai ne skyrė, o tik tęsė pacientams Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų III lygio endokrinologų paskirtą gydymą Exenatidu ir visi pacientai, kuriems buvo paskirtas Exanatidas atitiko šio vaisto paskyrimo ir išrašymo sąlygas.Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad pacientai buvo gydomi pagal II tipo cukrinio diabeto gydymo schemą (Sveikatos apsaugos ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. V-159 patvirtinto „Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo (toliau-Aprašas) 24 p.), klaidingai nurodydamas, jog atsakovės pacientams buvo skiriamas arba vienas kompensuojamas vaistas Exenatidum, arba jis buvo skiriamas kartu su Metforminum, nors Exenatidum turėjo būti skiriamas kaip trečias kompensuojamas vaistas, arba kaip antras kompensuojamas vaistas tuo atveju, jei Metforminum yra netoleruojamas arba yra jo vartojimo kontraindikacijų. Tokios teismo išvados prieštarauja Aprašo nuostatomis, kurio 1 priedo nuostatose sąlygų Exenatidum skyrimui nėra nurodyta, o antrojo tipo cukrinio diabeto gydymo schemoje apribojimo skirti Metforminum taip pat nėra. Teismo išvados prieštarauja ir pacientų asmens sveikatos istorijų įrašų ir medicininių dokumentų duomenims, iš kurių matyti, jog pacientams Exenatidum buvo skiriamas kaip antras kompensuojamas vaistas su Gliklazidu, nes jie Metformino netoleravo.Teismas, konstatuodamas, jog atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Nebilet Plus skyrimo ir išrašymo sąlygas, šiuo klausimu jokio bylos duomenų tyrimo ir vertinimo neatliko, todėl nemotyvuotai sprendė, jog ieškovės specialistų parengtos Ekspertizės pažymos 8.2.3 p. (2 priedo 27, 31, 36, 41, 46, 52, 54, 56 eilutės) išvados yra pagrįstos ir teisėtos. Teismas savo išvadą išimtinai grindė Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymu Nr. 49 patvirtinto Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašo (A sąrašo) IX skyriaus „Kraujotakos ligos“ 9 poskyryje „Hipertenzinės ligos“ 52 p. nuostatomis, kuriose nurodyta, kad Nebilet Plus gali būti skiriamas tik tiems pacientams, kurių kraujospūdis tinkamai kontroliuojamas kartu vartojant atskirus vaistinius preparatus Nebivololum ir Hydrochlorothiazidum, tačiau motyvų kodėl sprendė jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad pacientai atskirai vartojo Nebivololum ir Hydrochlorothiazidum grupių vaistų iki buvo paskirtas Nebilet Plus, skundžiamame sprendime nenurodė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visi atsakovės pacientai, kuriems buvo skirtas vaistas Nebilet Plus sirgo hipertenzine liga ir, kad šis vaistas tinkamai kontroliavo pacientų kraujospūdį. Byloje, kilo ginčas tik dėl to, ar atsakovės pacientai atskirai vartojo Nebivololum ir Hydrochlorothiazidum grupių vaistus iki buvo paskirtas Nebilet Plus ir ar dėl to nebuvo pažeista kompensuojamo vaisto Nebilet Plus skyrimo tvarka. Šias aplinkybes byloje turėjo įrodyti ieškovė, o ne atsakovė. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų apie tai, kad atsakovės pacientai prieš išrašant Nebilet Plus, atskirų šių vaistų formų nevartojo. Priešingai, atsakovės atstovė gydytoja I. U., teikdama byloje paaiškinimus, nurodė, jog pacientai prieš išrašant Nebivolium su Hydrochlorthiazidum vartojo atskiras šių vaistų formas, t.y.: atskirai po vieną tabletę Nebivololio ir pusę tabletės Hydrochlortiazido vietoj vienos Nebivololio su Hidrochlortiazidu 5/12.5 mg tabletės. Visose pacientų ambulatorinėse kortelėse apie šių vaistų vartojimą yra įrašai. Vaistai išrašyti nepažeidžiant teisės aktų, nes tokios dozės 12.5 mg Hydrochlortiazido pardavime nėra, todėl atsakovo gydytojai išrašė nekompensuojamą receptą 25 mg Hydrochlortiazido ir skyrė pacientams vartoti po pusę tabletės. Teisės aktuose nėra draudimo pacientams išrašyti nekompensuojamus vaistus ir nėra paaiškinta kiek dienų turi pacientas vartoti atskiras tabletes, kad būtų galima išrašyti vienoje tabletėje esančius vaistus, taip pat nėra nenumatyta, kad išbandymui skirtus vaistus būtina išrašyti tik kompensuojamą receptą. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina įrašai atsakovės pateiktose pacientų ambulatorinėse kortelėse, kurie buvo vertinami VTLK Taikinimo komisijos ir kuri 2016 11 14 sprendimu vienbalsiai pasisakė, kad dėl vaisto Nebilet Plius skyrimo PSDF biudžetui žala nebuvo padaryta. Šias aplinkybes taip pat patvirtino VTLK vyr. ekspertė, kontrolės skyriaus vedėja R. K. ir teisės skyriaus vedėjas T. R. (2016 09 22 ekspertizės posėdžio metu).Teismas, konstatuodamas, jog atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Irbesartanum skyrimo ir išrašymo sąlygas, nepagrįstai vadovavosi išimtinai atsakovės specialistų parengtos Ekspertizės pažymos 8.2.16 p. (2 priedo 136 -138 eilutės) duomenimis, kad atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Irbesartanum išrašymo sąlygas. Teismas priimdamas tokį sprendimą, jo nemotyvavo ir nenurodė, kodėl nesivadovavo VTLK Taikinimo komisijos išvadomis šiais atvejais nelaikyti VTLK Ekspertizės pažymos 8.2.16 p. nurodytus atvejus žala PSDF biudžetui bei nesivadovavo atsakovės pacientų asmens sveikatos istorijų duomenimis ir atsakovės atstovės paaiškinimais teismui, kad keturiems pacientams, sergantiems arterine hipertenzija su II tipo cukrinio diabeto sukelta nefropatija buvo išrašyta 16 kompensuojamų receptų per metus, tęsiant gydytojų specialistų (endokrinologų) paskirtu vaistu - Irbesartanu. Šio vaisto skyrimo indikacija „Pirminė arterinė hipertenzija, suaugusiųjų arterinė hipertenzija kartu su II tipo cukrinio diabeto sukelta nefropatija“. Skirti prie nefrozinio sindromo vaisto indikacijos nėra, tačiau šiuo atveju vaistą atsakovo šeimos gydytojai ne skyrė, o tęsė gydymui po endokrinologo paskyrimo tiksliai pagal vaisto terapines indikacijas nurodytas Irbesartano skyrimo charakteristikoje. Pažymėtina, kad šiuos vaistus pacientai vartojo po endokrinologo paskyrimo daugelį metų.

Ieškovė atsiliepimu į skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, įvertino 2016-09-22 Vilniaus TLK Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-190 (toliau – Ekspertizės pažyma) ir Vilniaus TLK 2016-11-21 sprendimo Nr. 4BR-241, iš dalies pakeitusio Ekspertizės pažymą, įrodomąją reikšmę. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto įgalinimus turinčios teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas PSDF biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kai į teismą kreipiasi teritorinės ligonių kasos vadovaudamosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, nors ir neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese (CPK 176 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas ir jame fiksuoti teisės pažeidimai turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010). Ekspertizės pažyma, iš dalies pakeista Vilniaus TLK 2016-11-21 sprendimu Nr. 4BR-241, yra Vilniaus TLK vadovaujantis teisės aktais pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas, kuriame ieškovas yra įgaliotas nustatyti ir fiksuoti ASPĮ padarytus teisės pažeidimus ir jų pasekmes – žalą. Vadovaujantis civilinio proceso kodekso 178 straipsniu ir kasacinio tesimo praktika, apeliantas nesutikdamas su Ekspertizės pažyma nustatytomis aplinkybėmis turėjo pareigą pateikti tai paneigiančius įrodymus. Apeliantas, teikdamas įrodymus, nepaneigė aplinkybių, užfiksuotų kontrolės procedūros dokumentuose (Ekspertizės pažymoje ir Vilniaus TLK 2016-11-21 sprendime Nr. 4BR-241). Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas ištyrė ir reikiamai įvertino kontrolės procedūros dokumentus ir teisingai, konstatavo, kad „atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytų pažeidimų“.Vilniaus miesto apylinkės teismas nepažeidė pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Teismas sprendime ištyrė ir įvertino aktualų teisinį reglamentavimą, išanalizavo pagrindinius teisinius ginčo aspektus, pasisakė dėl jų vertinimo, išdėstė, kokiais įrodymais remdamasis pripažįsta bylos aplinkybes nustatytomis, todėl tinkamai motyvavo savo išvadas.Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad jis byloje siekė paneigti kaltės prezumpciją ir neva teismas skundžiamame sprendime turėjo pasisakyti dėl to, ar apeliantas šią prezumpciją paneigė. Apeliantas skunde nenurodo, kokiais argumentais ir įrodymais byloje grindė, kad nebuvo jo kaltės. Nei atsiliepime, nei triplike nėra išsakyta pozicija dėl kaltės klausimo. Nesuprantama, kaip apeliantas „siekė paneigti“ kaltės prezumpciją ir dėl kokių teiginių, apelianto nuomone, teismas turėjo pasisakyti. Todėl ieškovas neturėjo įrodyti kaltės ir teismas sprendime pagrįstai nepasisakė dėl kaltės prezumpcijos paneigimo. Negalima sutikti su apeliantės pozicija, kad šeimos gydytojai tęsdami antrinio ar tretinio lygio gydytojų paskirtą gydymą ir išrašydami pacientui kompensuojamąjį vaistą yra atleidžiami nuo pareigos vadovautis teisės aktais, nustatančiais kompensuojamųjų vaistų išrašymo sąlygas. Pacientą antrinio ar tretinio lygmens gydytojai konsultuoja ir rekomenduoja jam taikyti gydymą vaistais nepriklausomai nuo to, ar vaistai atitinka kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis sąlygas. Pacientai siunčiami pas antrinio ar tretinio lygio gydytojus konsultacijai dėl tinkamiausio gydymo plano, o ne dėl gydymo kompensuojamaisiais vaistais. Antrinio ar tretinio lygmens gydytojo konsultacija nepakeičia teisės aktuose nustatytų kompensuojamųjų vaistų išrašymo sąlygų. Tai, kad pacientui yra suteikta antrinio ar tretinio lygmens gydytojo konsultacija savaime nereiškia, kad toliau visas gydymo procesas bus kompensuojamas PSDF biudžeto lėšomis – pacientas kiekvieną kartą turi atitikti teisės aktuose nustatytas sąlygas.Ieškovė nesutinka, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-22 sprendime nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepaneigė Ekspertizės pažymos 8.2.14 ir 8.2.15 punktuose nurodytų išvadų, ir neva dėl to padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė pažeidė kompensuojamo vaisto Exenatidum skyrimo ir išrašymo sąlygas. Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nusprendė dėl Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-190 8.2.14 punkte nurodyto pažeidimo ir padarytos 1 628,66 Eur žalos (Ekspertizės pažymos 2 priedo, eil. Nr. 121–126, 130–131), nes apeliantas byloje nepateikė duomenų, kad ASPĮ gydytojai, išrašydami kompensuojamąjį vaistą Exenatidum nepažeidė Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. V-159 „Dėl Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo“ 24.8 punkto. Apelianto byloje pateikti medicininiai dokumentai neįrodė, kad šiais atvejais kompensuojamasis vaistas Exenatidum buvo paskirtas ir išrašytas cukriniam diabetui gydyti kaip trečias kompensuojamasis vaistas (pirmi du vaistai kompensuojamieji) arba kaip antras kompensuojamasis vaistas, kai metforminas netoleruojamas ar yra jo vartojimo kontraindikacijų (pirmas vaistas – kompensuojamasis). Todėl teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė pažeidė vaistų antrojo tipo cukriniam diabetui gydyti skyrimo bei išrašymo tvarką. Ekspertizės pažymos 8.2.15 punktu nustatyta žala PSDF biudžetui – 696,03 Eur (Ekspertizės pažymos 2 priedas eil. Nr. 127–129), kai ASPĮ šeimos gydytojai, išrašydami kompensuojamąjį vaistą Exenatidum, pažeidė Aprašo 24.8 punkto labai aiškų ir konkretų reikalavimą neskirti į gliukagoną panašaus peptido 1 agonistų kartu su insulino preparatais, nes kompensuojamąjį vaistą Exenatidum skyrė kartu su vaistu Insulinum. Apeliantas nei atsiliepime, nei triplike, nei apeliaciniame skunde nepateikė duomenų ir dokumentų pagrindžiančių, kad teisės akto reikalavimas buvo nepažeistas ir neneigia, kad kompensuojamąjį vaistą Exenatidum skyrė kartu su vaistu Insulinum. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad teismas kompensuojamojo vaisto Nebivololum et Hydrochlorothiazidum (toliau – Nebilet Plius) skyrimo ir išrašymo sąlygų klausimu jokio bylos duomenų tyrimo ir vertinimo neatliko, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismas sprendime paaiškino, kad „atsakovė neginčijo duomenų asmens sveikatos istorijose, išrašuose iš medicininių dokumentų ar pačiuose dokumentuose, kurių pagrindu ieškovės specialistai atliko patikrinimą dėl kompensuojamų vaistų skyrimo ir išrašymo sąlygų, o atsakovė tiesiog savaip vertino kompensuojamų vaistų Nebilet Plus, Exenatidum, Irbesartanum skyrimo ir išrašymo galimumą bei savo nuožiūra vertino tą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas“. Matyti, kad teismas sprendime konstatuodamas, kad „Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymu Nr. 49 patvirtinto Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašo (A sąrašo) IX skyriaus „Kraujotakos ligos“ 9 poskyryje „Hipertenzinės ligos“ (52 p.) nurodyta, kad Nebilet Plus gali būti skiriamas tik tiems pacientams, kurių kraujospūdis tinkamai kontroliuojamas kartu vartojant atskirus vaistinius preparatus Nebivololum ir Hydrochlorothiazidum. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad pacientai atskirai vartojo Nebivololum ir Hydrochlorothiazidum grupių vaistus iki buvo paskirtas Nebilet Plus“ ir pažymėdamas, kad „atsakovė tiesiog savaip vertino kompensuojamų vaistų Nebilet Plus [...] skyrimo ir išrašymo galimumą bei savo nuožiūra vertino tą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas“, nesutiko apeliantės pozicija, kad vaisto vartojimas seniau nei prieš du metus gali būti laikoma tinkama kraujospūdžio kontrole pagal Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąraše (A sąrašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymu Nr. 49 „Dėl Kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“, IX skyriaus ,,Kraujotakos sistemos ligos“ 9 poskyryje 52 punktą. Sutinkame su teismo sprendimu, kad apeliantas neįrodė aplinkybės, kad pacientai atskirai vartojo Nebivololum ir Hydrochlorothiazidum grupių vaistus iki buvo paskirtas Nebilet Plus, todėl pažeidė kompensuojamo vaisto Nebilet Plus skyrimo tvarką. Įvertinus Taikinimo komisijos posėdžio protokolą ir tai, kad iš 15-os vaisto Nebilet Plus išrašymo atvejų, sudarančių ieškinio dalyką, Vilniaus TLK Taikinimo komisija siūlė nelaikyti žala tik 6 atvejus (Ekspertizės pažymos 2 priedo eil. Nr. 35, 42, 43, 44, 45, 53, 55), darytina pagrįsta išvada, kad apeliacinis skundas paremtas netikrais faktais. Šie faktai buvo išnagrinėti teismo posėdyje ir teismas atskirai įvertinti kiekvieno paciento medikinius dokumentus sprendime neprivalėjo.Dėl Ekspertizės pažymos 8.2.16 punkte nustatyto pažeidimo (2 priedo 136 -138 eilutės, t. y. vienas pacientas) Vilniaus mietso apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Teismas įvertino teisės akto, numatančio kompensuojamojo vaisto Irbesartanum išrašymo sąlygas: „Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymu Nr. 49 patvirtinto Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašo (A sąrašo) XIV skyriaus „Urogenitalinės sistemos ligos“ 2 poskyryje „Nefrozinis sindromas“ (5 p.) Irbesartanum gali būti skiriamas ir išrašomas esant diagnozėms N04 (Nefrozinis sindromas) ir N08 (Glomerulų pažeidimas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur), kai nustatytas antrojo tipo cukrinis diabetas. Diagnozė Glomerulų pažeidimas sergant endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis (N08) apima glomerulų pažeidimą sergant amiloidoze, Fabry-Anderson liga, lecitino ir cholesterolio aciltransferazės nepakankamumu, išskyrus glomerulų pažeidimus sergant cukriniu diabetu.“. Vilniaus mieto apylinkės teismas spręsdamas, ar yra teisės akto pažeidimas, išanalizavo teisės akto normą ir paaiškino, kad Vilniaus TLK Taikinimo komisijos sprendimas yra rekomendacinis aktas – taigi nėra teisės akto pažeidimo nebuvimo įrodymas. Kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, kad vaisto išrašymas pacientui atitinka teisės akte nustatytas sąlygas, negalima sutikti, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas „priimdamas tokį sprendimą, jo nemotyvavo ir nenurodė, kodėl nesivadovavo Vilniaus TLK Taikinimo komisijos išvadomis“ tėra niekuo neparemta ir teismą klaidinanti deklaratyvi pozicija.Ieškovė nurodo, jog žalos dydis įrodytas prie ieškinio pridėta Ekspertizės pažyma. Ekspertizės pažyma yra Vilniaus TLK pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas, kuriame ieškovas užfiksavo ASPĮ padarytus teisės pažeidimus ir jų pasekmes – žalą. Ekspertizės pažymos priede yra detaliai aprašyta iš PSDF biudžeto kompensuota suma ir jos dalis, kuri sudaro žalą PSDF biudžetui. Ekspertizės pažyma yra tinkamas įrodymas tiek teisės aktų pažeidimų aplinkybėms, tiek jais padarytos žalos faktui ir dydžiui įrodyti. Atitinkamai ekspertizės pažymos įrodomąją reikšmę yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2010-07-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 320/2010, 2012-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 262/2012. Pabrėžtina, kad teritorinės ligonių kasos tikrina tik iš PSDF biudžeto apmokėtų vaistų išrašymo atvejus. Paaiškina, kad apeliaciniame skunde nurodyta teisminė praktika dėl formalių pažeidimų ir nepadariusių realios žalos PSDF biudžetui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014) yra dėl teisinio ginčo, kuris nėra tapatus nagrinėjamam šioje byloje. Pirmiausia, administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014 buvo skundžiama Vilniaus TLK ekspertizės pažyma, kuri priimta vaistus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus išdavusios vaistinės, o ne juos išrašiusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos atžvilgiu. Vaistinių su teritorinėmis ligonių kasomis sudaromos sutartys ir jų įsipareigojimus apibrėžiantys teisės aktai nėra tapatūs asmens sveikatos priežiūros įstaigų su teritorinėmis ligonių kasomis sudaromoms sutartims, sutartiniams ir teisės aktų nustatytiems įsipareigojimams. Antra, administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014 nagrinėtos Vilniaus TLK ekspertizės pažymos priėmimo metu galiojo kiti kontrolės procedūrą ir žalą PSDF biudžetui apibrėžiantys ir jos apskaičiavimą reglamentuojantys teisės aktai. Esant skirtingiems teisės aktų pažeidimas ir jų padariniams, nagrinėjamoje byloje negalima tiesiogiai taikyti administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014 teismo suformuotų taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Apeliantė prašo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Prašymas dėl žodinio proceso grindžiamas tuo, kad žalos atlyginimo byloje reikia nustatyti žalos fakto ir dydžio aplinkybes, o tam būtina ištirti didelės apimties įrodymus, aiškintis faktines bylos aplinkybes bei išklausyti šalių paaiškinimus.CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes būtina ištirti didelės apimties įrodymus, aiškintis faktines bylos aplinkybes bei išklausyti šalių paaiškinimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šis prašymas netenkinamas, kadangi bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, šalys pasisakė duodamos paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).Be to, apeliantė yra pateikusi papildomus įrodymus byloje ir prašo prijungti rašytinius paaiškinimus. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašomas prijungti papildomas įrodymas – 2012-11-15 Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktoriaus įsakymas negali būti laikomas nauju įrodymu byloje. Tai yra teisės aktas, todėl kaip įrodymas byloje nėra prijungiamas. Kolegija nurodo, jog CPK nenumato galimybės šalims bylą nagrinėjant apeliacinio rašytino proceso tvarka teikti rašytinius paaiškinimus. Savo argumentus šalys turi teisę išdėstyti procesiniuose dokumentuose, t.y. apeliaciniame skunde, atsiliepime į jį. Todėl rašytiniai paaiškinimai nepriimami ir nevertinami (CPK 321 str. 2 d.). Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, jog atsakovė pažeidė kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad šalys 2015-03-20 sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. ST-81-15 (toliau – Sutartis). Ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – Vilniaus TLK) specialistai, vykdydami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 3 p., Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 6, 7 p. numatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkciją, vadovaudamiesi Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) direktoriaus 2014-01-21 įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintu Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su VLK ar teritorinėmis ligonių kasomis veiklos priežiūros aprašu bei Vilniaus TLK 2016-06-30 įsakymu Nr. 1V-248 „Dėl viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto planinio patikrinimo“ atliko planinį atsakovės veiklos patikrinimą už 2015 metus. Patikrinimas buvo atliktas pagal užduotis: 1) patikrinti pacientams suteiktų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tinkamumą, kiekį, apskaitą, medicinos dokumentų pildymo kokybę ir norminių teisės aktų laikymąsi; 2) pacientams išrašytų kompensuojamųjų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių skyrimo ir išrašymo pagrįstumą ir teisėtumą; 3) pacientams išrašyto kompensuojamojo vaisto Ivabradinum skyrimo bei išrašymo pagrįstumą ir teisėtumą. Ieškovės Vilniaus TLK specialistai 2016-09-22 surašė ekspertizės pažymą Nr. 1EP-190 „Apie Viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto (ID 4637) planinį patikrinimą“. Ekspertizės pažymos 10.1 p. nurodyta, kad atsakovė dėl ekspertizės pažymos 8.1.1 - 9.1.2, 8.1.4-8.1.7 p. nurodytų pažeidimų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarė 45.26 Eur žalą, o pagal ekspertizės pažymos 10.2 p. - dėl ekspertizės pažymos 8.2.1 - 8.2.19 p. nurodytų pažeidimų atsakovės padaryta privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žala sudaro 4 633,72 Eur, iš viso – 4 678,98 Eur. Atsakovė 2016-10-19 pateikė Vilniaus TLK taikinimo komisijai skundą dėl Vilniaus TLK 2016-09-22 ekspertizės pažymos Nr. 1EP-190. Vilniaus TLK taikinimo komisija, išnagrinėjusi atsakovės skundą 2016-11-14 priėmė sprendimą Nr. 23 TK-9. Vilniaus TLK direktorius, įvertinęs Vilniaus TLK taikinimo komisijos 2016-11-14 sprendimą ir ekspertizės pažymą 2016-11-21 sprendimu iš dalies pakeitė ekspertizės pažymos 8.2.3, 8.2.16, 10.2 -10.3 punktus ir nustatė, kad dėl ekspertizės pažymos 8.2.1 - 8.2.19 p. nurodytų pažeidimų atsakovė padarė 4 117,45 Eur žalą ir viso žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 4 162,71 Eur (4 117,45+45,26). Atsakovė pripažino Ekspertizės pažymoje 8.1.1 p. pažeidimą (0,83 Eur), 8.1.2 p. nurodytą pažeidimą (14,94 Eur), 8.1.4 p. nurodytą pažeidimą (7,50 Eur), 8.1.5 p. pažeidimą (7,50 Eur), 8.1.6 p. nurodytą pažeidimą (9,30 Eur), 8.1.7 p. nurodytą pažeidimą (9,30 Eur), kurie, atsakovės teigimu, pasireiškė dėl informacinės sistemos SVEIDRA sutrikimų, todėl atsakovė 2016-10-18 sumokėjo ieškovės nurodyto dydžio žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Taip pat atsakovė po Vilniaus TLK taikinimo komisijos sprendimo ir Vilniaus TLK direktoriaus 2016-11-21 sprendimo NR. 4BR palikus galioti ekspertizės pažymos 8.2.1 ir 8.2.2 p., kuriais konstatuota 1 070 Eur žala, 2017-01-23 sumokėjo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1 070 Eur. Atsakovė nesutiko su Ekspertizės pažymos 8.2.3 p, 8.2.14 p., 8.2.15 p., 8.2.16 p. nurodytais pažeidimais ir Vilniaus TLK direktoriaus 2016-11-21 sprendimu, kuriuo dėl padarytų pažeidimų nutarta laikyti, kad buvo padaryta 101,56 Eur, 1 628,66 Eur, 696,03 Eur ir 526,02 Eur žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.Ieškovė, įvertinusi aplinkybę, kad 2017-01-23 atsakovė pervedė 1 070,66 Eur žalai atlyginti dublike reikalavimą sumažino nuo 3 602,12 Eur iki 2 531,46 Eur ir ginčas tarp šalių liko dėl Ekspertizės pažymos 8.2.3 p, 8.2.14 p., 8.2.15 p., 8.2.16 p. nurodytų pažeidimų.Kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog ekspertizės pažymos duomenys nėra laikomi įrodymais, turinčiais didesnio patikimumo laipsnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovės ekspertizės pažyma neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese (CPK 176 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis) ir yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas, todėl jame fiksuoti teisės pažeidimai gali būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-320/2010).Ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos pagal šalių sudarytą sutartį atlyginimo. Nagrinėjamu atveju taikant sutartinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu turėjo būti analizuojamos ir vertinamos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.245-6.2.249 str.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumu laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).Šiuo atveju nustatyta, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atlikusi VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas patikrinimą, nustatė, jog atsakovė suteikė paslaugas pažeidžiant jų apmokėjimo tvarką, skiriant bei išrašant kompensuojamus vaistus bei medicinos pagalbos priemones, nurodant aukštesnį, nei numato teisės aktai, vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo lygmenį, nepadarius apskaitos įrašų dokumentuose, būtinų skiriant kompensuojamus vaistus, dėl ko buvo padaryta 4 162,71 Eur žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovė savo reikalavimus kildina iš netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą yra aktuali sutartinė civilinė atsakomybė. Pažymėtina, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita šalis privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Dėl Ekspertizės pažymoje 8.2.3. p. nurodytų pažeidimų

Ieškovės specialistų parengtos Ekspertizės pažymos 8.2.3 p. (2 priedo 27, 31, 36, 41, 46, 52, 54, 56 eilutės) nurodyta, kad atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Nebilet Plus išrašymo sąlygas. Dėl šio pažeidimo iš atsakovės ieškovės naudai priteista 101,56 Eur suma. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad teismas kompensuojamojo vaisto Nebivololum et Hydrochlorothiazidum (toliau – Nebilet Plius) skyrimo ir išrašymo sąlygų klausimu jokio bylos duomenų tyrimo ir vertinimo neatliko, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismas posėdyje išnagrinėjo pateiktus įrodymus: išklausė abiejų šalių pozicijas, jų paaiškinimus dėl bylos duomenų. Atsakovė pirmos instancijos teisme teigė, kad visų pacientų visose ambulatorinėse kortelėse yra įrašai apie vartojimą atskirų vaistinių preparatų Nebivololum ir Hydrochlorothiazidum, kuriais kraujospūdis tinkamai kontroliuojamas, yra neteisingas. Tačiau teismui apeliantė pateikė tik 4 pacientų medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuota, kad pacientai vartojo atskiras vaistų formas vartojo seniau nei prieš 2 metus iki buvo išrašytas Nebilet Plius. Apeliantė kitokių papildomų įrodymų nepateikė. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog Vilniaus TLK Taikinimo komisija sprendimu pripažino nelaikyti žala pažeidimų, kurie numatyti Ekspertizės pažymos 8.2.3 p. (2 priedo 27, 31, 36, 41, 46, 52, 54, 56 eilutės). Iš Vilniaus TLK Taikinimo komisijos posėdžio protokolo matyti, jog Taikinimo komisija nusprendė, kad nėra žalos Ekspertizės pažymos 2 priedo eilutėse: 26,28,29,30,32,33,35,37,38,39,40,45,47,48,49,50,51,53,55,57,58,59. Tuo tarpu ieškinys reiškiamas dėl pažeidimų, nurodytų Ekspertizės pažymos 2 priedo eilutėse 31,34,35,36,41,42,43,44,45,46,52,53,54,55,56. Įvertinus Taikinimo komisijos posėdžio protokolą ir tai, kad iš 15-os vaisto Nebilet Plus išrašymo atvejų, sudarančių ieškinio dalyką, Vilniaus TLK Taikinimo komisija siūlė nelaikyti žala tik 6 atvejus (Ekspertizės pažymos 2 priedo eil. Nr. 35, 42, 43, 44, 45, 53, 55), darytina pagrįsta išvada, kad apeliacinis skundas šioje dalyje nėra pagrįstas ir atmestinas. Dėl Ekspertizės pažymos 2 priedo eil. Nr. 35, 42, 43, 44, 45, 53, 55, kuriose nurodyta žala sudarė ieškinio dalyką, nors Taikinimo komisija siūlė šių atvejų nelaikyti žala, tačiau šie nurodyti 6 vaisto Nebilet Plius skyrimo ir išrašymo atvejai, kaip nurodė ieškovė, yra tęstinio gydymo vaistu Nebilet Plius kartai (antras ir vėlesni vaisto išrašymo atvejai), po to, kai pirmą kartą jis išrašytas nesilaikant Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašo (A sąrašas) sąlygų, t. y. ne po to, kai buvo vartojami atskiri vaistiniai preparatai Nebivololum ir Hydrochlorothiazidum. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytų pažeidimų, yra teisinga.

Dėl Ekspertizės pažymoje 8.2.14 p., 8.2.15. p. nurodytų pažeidimų

Ekspertizės pažymos 8.2.14 p. (2 priedo 121-126, 130,131 eilutės) nurodyta, kad atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Exenatidum išrašymo sąlygas. Žala PSDF biudžetui sudaro 1628,66 Eur. Ekspertizės pažymos 8.2.15 p. (2 priedo 127 -129 eilutės) nurodyta, kad atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Exenatidum išrašymo sąlygas, nes šis vaistas buvo skiriamas kartu su Insulinum. Žala sudaro 696,03 Eur. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kad atsakovė nepaneigė Ekspertizės pažymos 8.2.14 p., 8.2.15. p. nurodytų išvadų. Atsakovė nurodo, jog nepažeidė kompensuojamo vaisto Exenatidum skyrimo ir išrašymo sąlygas. Apeliantė nurodo, jog pasisakydamas dėl Ekspertizės pažymos 8.2.14 p. (2 priedo 121 -126, 130,131 eilutės) ir 8.2.15 p. (2 priedo 127 -129 eilutės) nurodytų išvadų, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė atsakovės ir VTLK Taikinimo komisijos argumentus, kad atsakovės gydytojai ne skyrė, o tik tęsė pacientams Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų III lygio endokrinologų paskirtą gydymą Exenatidu ir visi pacientai, kuriems buvo paskirtas Exanatidas atitiko šio vaisto paskyrimo ir išrašymo sąlygas.Kolegija nurodo, jog iš byloje esančio VTLK Taikinimo komisijos protokolo matyti, kad komisijos nariai gydytojai, išanalizavę atsakovės pateiktų pacientų ambulatorinių kortelių įrašus, padarė išvadą, jog VTLK Ekspertizės pažymos 8.2.14 p. ir 8.2.15 p. nurodyti atvejai žala PSDF biudžetui nelaikytini, nes Exenatidas pacientams gydyti gydytojų konsultantų buvo paskirtas jau anksčiau ir jis turėjo būti tęsiamas bei naudojamas toliau. Iš pacientų asmens sveikatos istorijų įrašų ir medicininių dokumentų duomenų matyti, jog keturiems pacientams, sergantiems sunkiai koreguojama glikemija ir hipertenzija buvo tęsiamas III lygio endokrinologų parinktas gydymas Exenatidu ir Gliklazidu, todėl atsakovės gydytojai pagrįstai vadovavosi Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. V-159 „Dėl cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 18 p. kuriame nurodyta, kad: cukrinio diabeto (toliau – CD) gydymo vaistais schema parenkama kiekvienam pacientui individualiai – atsižvelgiant į paciento bendrą sveikatos būklę, KMI, CD kontrolės rodiklius, komplikacijų atsiradimą ir progresavimą, paciento gyvenimo būdą, mitybos įpročius, motyvaciją ir sugebėjimą laikytis gydytojo nurodytų gydymo rekomendacijų, 19 p. kuriame nurodyta, kad vaistai nuo CD skiriami atsižvelgiant į vaistinio preparato charakteristikų santraukoje nurodytas vaisto skyrimo indikacijas ir į Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašą, 20.5 p. kuriame nurodyta, kad esant gerai CD kontrolei, gydytojo endokrinologo pacientams paskirtą gydymą vaistais nuo CD gali tęsti šeimos gydytojas, 39 p. kuriame nurodyta, kad gydytojų endokrinologų paskirtą gydymą šeimos gydytojas gali keisti tik paciento medicininiuose dokumentuose argumentuotai įrašęs gydymo keitimo priežastis. Todėl įvertinus tokias aplinkybes, kolegija nurodo, jog pirmosios isntiajcos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad pacientai buvo gydomi pagal II tipo cukrinio diabeto gydymo schemą (Aprašo 24 p.). Be to, teisės aktai, nenumato pareigos atsakovės gydytojams išrašyti kompensuojamuosius vaistus jeigu pacientas jų neprašo, nes dar jų turi ir nedraudžia juos išrašyti kaip nekompensuojamus vaistus.Tokiu būdu kolegija daro išvadą, jog atsakovė įrodė, jog Ekspertizės pažymos 8.2.14 p. nurodyti pažeidimai nesukėlė žalos ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas, t. y. ieškinio reikalavimas dėl 1628,66 Eur žalos atlyuginimo atmetamas.Apeliantė nurodo, jog teismas, vadovaudamasis Ekspertizės pažymos 8.2.15 p. (2 priedo 127 -129 eilutės) nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Exenatidum išrašymo sąlygas, nes šis vaistas buvo skiriamas kartu su Insulinum. Iš pacientės J. K. asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, jog ši pacientė II tipo cukriniu diabetu serga nuo 2003 m. Diabetas su komplikacijom ( diabetinė galūnių polineuropatija). Šiai pacientei ypač sunkiai buvo koreguojama glikemija, ( 13-16 nevalgius, HbA1c 9,5-10% ). Įvertinus pacientės sveikatos būklę atsakovės gydytojai jai išrašė insuliną Lantus ir Exenatidą. Nepaskyrus pacientui gyvybiškai svarbių vaistų nuo cukraligės būtų sutrikdyta pacientės sveikata.Ekspertizės pažymos 8.2.15 punktu nustatyta žala PSDF biudžetui – 696,03 Eur (Ekspertizės pažymos 2 priedas eil. Nr. 127–129). Nagrinėjamu atveju atsakovės gydytojai, išrašydami kompensuojamąjį vaistą Exenatidum, pažeidė Aprašo 24.8 punktą, kuriame nurodytas konkretus reikalavimas neskirti į gliukagoną panašaus peptido 1 agonistų kartu su insulino preparatais, nes kompensuojamąjį vaistą Exenatidum skyrė kartu su vaistu Insulinum. Apeliantė neneigia, kad kompensuojamąjį vaistą Exenatidum skyrė kartu su vaistu Insulinum. Todėl pažeidimas yra pagrįstas ir žala priteista pagrįstai. Vien apeliantės argumentas, kad nepaskyrus pacientui gyvybiškai svarbių vaistų nuo cukraligės būtų sutrikdyta pacientės sveikata nesudaro pagrindo pripažinti, jog pažeidimas nebuvo padarytas bei žala nesukelta. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Ekspertizės pažymoje 8.2.16 p. nurodyto pažeidimo

Ekspertizės pažymos 8.2.16 p. (2 priedo 136 -138 eilutės) nurodyta, kad atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Irbesartanum išrašymo sąlygas. Dėl šio pažeidimo ieškovė prašė priteisti 105,21 Eur dydžio žalą. Apeliantė nurodo, jog teismas, konstatuodamas, jog atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Irbesartanum skyrimo ir išrašymo sąlygas, nepagrįstai vadovavosi išimtinai atsakovės specialistų parengtos Ekspertizės pažymos 8.2.16 p. (2 priedo 136 -138 eilutės) duomenimis, kad atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Irbesartanum išrašymo sąlygas. Teismas priimdamas tokį sprendimą, jo nemotyvavo ir nenurodė, kodėl nesivadovavo VTLK Taikinimo komisijos išvadomis šiais atvejais nelaikyti VTLK Ekspertizės pažymos 8.2.16 p. nurodytus atvejus žala PSDF biudžetui bei nesivadovavo atsakovės pacientų asmens sveikatos istorijų duomenimis ir atsakovės atstovės paaiškinimais teismui.Taikinimo komisija nagrinėjamu atveju siūlė 8.2.16 p. 2 priedo 132-135, 139-147 eilutėse nurodytus atvejus nelaikyti žala PSDF biudžetui. Kolegija pažymi, jog žala buvo apskaičiuota pagal kitus pažeidimus, t.y. 8.2.16 p. 2 priedo 136-138 eilutėse nurodytus pažeidimus. Todėl apeliantės argumentai dėl to, jog Taikinimo komisija pasisakė, jog nagrinėjamu atveju pažeidimų nėra, nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateiktuose įrodymuose, t.y. medicininiuose paciento dokumentuose, nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pacientui nustatyta diagnozė, kuri leidžia išrašyti tokį kompensuojamąjį vaistą. Todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus auškčiau išdėstytą, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl žalos, padarytos pagal Ekspertizės pažymos 8.2.14 p. nustatytus pažeidimus, atmetant ieškinį dalyje dėl 1628,66 Eur dydžio žalos priteismo, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą šioje dalyje dėl žalos iš atsakovės priteisimo. Likusioje dalyje sprendimas dėl 902,80 Eur žalos paliktinas galioti. Atitinkamai keistinas sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t.y. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai žyminis mokestis mažintinas iki 20 Eur (CPK 93, 96 str.). Atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai yra priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė buvo pateikusi įrodymus, jog patyrė 847 Eur išlaidas už atstovavimą teisme, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina550 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.) (atmesta 65 procentai ieškinio reikalavimų dalis). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 37 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 393,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (605 Eur*65proc.), iš viso – 430,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto, į. k. (duomenys neskelbtini), 902,80 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (902,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2017-01-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto, į. k. (duomenys neskelbtini), 20 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į.k. (duomenys neskelbtini), atsakovės Viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į.k. (duomenys neskelbtini), atsakovės Viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 430,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andrius IgnotasJelena ŠiškinaRūta Veniulytė-Jankūnienė