Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko Š. O. 2021 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4025-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko Š. O. (toliau – Institucijos) 2021 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4025-2021 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį nubaustas 200 eurų bauda dėl to, kad jis 2020 m. spalio 28 d. apie 10.00 val. Alytuje, Ulonų g. 8 A (Alytaus pataisos namai), automobilio „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas, administracinio nusižengimo išaiškinimo tikslui policijai nenurodė asmens, 2019 m. gruodžio 22 d. apie 20.10 val. vairavusio automobilį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos), ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 6 punktą bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnį.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas nuo 2020 m. sausio 18 d. yra D. J. (b. l. 40).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gruodžio 3 d. yra išregistruotas (b. l. 41).

Iš transporto priemonės 2019 m. gruodžio 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties nuotraukos matyti, kad automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), S. S. įsigijo iš V. K. už 300 eurų (b. l. 45, 46, 48).

Iš transporto priemonės 2020 m. sausio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties nuotraukos matyti, kad automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), D. J. įsigijo iš S. S. už 300 eurų (b. l. 49).

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Pažymėtina, kad aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Tokio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Kelių eismo taisyklių 6 punktas nustato, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, analizuojant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) įtvirtintą pareigą, ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 611 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – tai yra asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją. Darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.AN2-552-348/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-403-954/2020).

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai tyrė eismo įvykį, įvykusį 2019 m. gruodžio 22 d. apie 20.10 val. Vilniuje, Laisvės pr. 26, kurio metu stovintį automobilį „Toyota Avensis“ kliudė ir apgadino automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), šis automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Siekiant nustatyti, kas vairavo šį automobilį „Opel Astra“, buvo surinkti duomenys apie jo priklausomybę, nustatyta, kad automobilį 2019 m. gruodžio 2 d. įsigijo S. S.. Automobilis buvo išregistruotas nuo 2019 m. gruodžio 3 d. Pagal tyrimo metu surinktus duomenis, iš S. S. šį automobilį 2020 m. sausio 18 d. nusipirko D. J., o duomenų, kad šio automobilio savininkas ar valdytojas 2019 m. gruodžio 22 d. apie 20.10 val., tai yra eismo įvykio metu, buvo ne S. S., o kitas asmuo, nebuvo gauta. Būtent dėl šio eismo įvykio aplinkybių ir buvo apklaustas S. S., iš jo apklausos protokolo matyti, kad jam buvo žinoma, dėl kokio eismo įvykio aplinkybių yra prašoma nurodyti asmenį, kuris 2019 m. gruodžio 22 d. apie 20.10 val. Vilniuje, Laisvės pr. 26 vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tačiau S. S. tos apklausos metu nenurodė asmens, kuriam teigė iki šio eismo įvykio pardavęs minėtą automobilį, vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos. S. S. tiek skunde, tiek teisme teigė, kad jis tik vėliau, paskambinęs kažkam, sužinojo dalį duomenų, kam perleido tą automobilį, tačiau pareiškėjas tokių duomenų nepateikė eismo įvykio aplinkybes tyrusiems policijos pareigūnams nei iki administracinio nusižengimo protokolo jam surašymo 2020 m. gruodžio 20 d., nei 2020 m. gruodžio 23 d. gavęs administracinio nusižengimo protokolą iki nutarimo priėmimo 2021 m. vasario 4 d. Tik skunde dėl minėto Institucijos Nutarimo jis jau nurodė asmens, kuriam esą pardavė automobilį, vardą ir pavardę, juos nurodydamas netiksliai, nenurodydamas šio asmens konkrečios gyvenamosios vietos, gimimo datos ir kitų duomenų.

Pareiškėjo paaiškinimai tiek skunde, tiek teisme dėl automobilio pardavimo kitam asmeniui aplinkybių buvo itin nenuoseklūs ir prieštaringi. Iš 2020 m. spalio 28 d. apklausos protokolo matyti, kad S. S. paaiškino, jog jam perkant automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kartu su juo buvo draugas A., kurio pavardė yra iš „V“ raidės ir kuris jau miręs, gyveno (duomenys neskelbtini) taip pat S. S. tada nurodė, kad automobilį pirko, nes ketino įgyti vairuotojo pažymėjimą. Automobilis po savaitės važinėjimo pradėjo nesivesti, tada nusprendė jį parduoti į metalo laužą, visą tą laiką vairavo automobilį draugas A. Pareiškėjas tada teigė, kad jis internete surado skelbimą, kas superka automobilius, susiskambino, juodos spalvos automobiliu „Mazda 626“ atvažiavo du vyriškiai į Lazdynų mikrorajoną, jis jiems padėjo automobilį nutransportuoti iki degalinės, sutarties nepildė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas jau nurodė, kad perkant automobilį iš moters, kartu su juo buvo draugas A. S., gyvenantis 11-6, gatvės pavadinimo nežino, (duomenys neskelbtini) mikrorajone – taigi ne (duomenys neskelbtini), ne miręs, pavardė ne iš V raidės, be to, automobilį pirko tam, kad perparduotų ir taip uždirbtų. Teigė, kad automobilis visą laiką (o ne po savaitės važinėjimo, kaip nurodė pirmos apklausos metu) buvo sugedęs, todėl jį po savaitės nuo pirkimo atidavė remontuoti E. (ar J. Č. (ar Č.), dirbusiam autoservise Karoliniškėse – tokių aplinkybių apklausos 2020 m. spalio 28 d. metu išvis net neminėjo. Teisme pareiškėjas teigė, kad buvo didelių problemų su varikliu, šis buvo lūžęs, todėl automobilį už 130 eurų pardavė būtent šiam asmeniui, su juo sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Iš tokių itin prieštaringų parodymų akivaizdu, kad pareiškėjas iš esmės pakeitė savo versiją dėl automobilio perleidimo kitam asmeniui. Jo nurodytų aplinkybių, kad automobilio variklis buvo lūžęs, nepatvirtino šį automobilį jau 2020 m. sausio 18 d. įsigijęs D. J., kuris teisme parodė, kad automobilis buvo važiuojantis, jokių problemų su varikliu nebuvo, o automobilį jis pirko už tokią pačią sumą, kokią buvo mokėjęs už automobilį ir pats pareiškėjas, taigi, neįtikima, kad šiam automobiliui buvo keistas ar remontuotas variklis, nes toks remontas ar variklio keitimas automobilio kainą būtų žymiai padidinęs. Nors automobilio pirkimo pardavimo sutartyje, sudarytoje su D. J., esantis S. S. parašas skiriasi nuo pareiškėjo parašo, esančio 2019 m. gruodžio 2 d. sutartyje, tai, kas tiksliai sudarė 2020 m. sausio 18 d. sutartį su D. J., nagrinėjamai bylai reikšmės neturi, nes pareiškėjas nepateikė reikalaujamų duomenų apie asmenį, kuris 2019 m. gruodžio 22 d. – eismo įvykio metu – naudojosi šiuo automobiliu. S. S., kuris teigia automobilį pardavęs iki eismo įvykio, tokiu atveju privalėjo žinoti ir policijos pareigūnams, tiriantiems eismo įvykį, nurodyti įstatymo reikalaujamus duomenis apie asmenį, kuriam jis automobilį pardavė. Nors pareiškėjas teisme ir skunde teigė, kad tų duomenų prisiminti negalėjo dėl problemų su atmintimi, teismas tokią versiją laiko tik jo gynybine, niekuo nepagrįsta versija. Taigi S. S., kuris, kaip buvęs automobilio „Opel Astra“ savininkas, turėjo pareigą pateikti įstatymo numatytus išsamius duomenis apie asmenį, kuriam jis pats esą pardavė automobilį, tokių duomenų nepateikė, galimai siekdamas išvengti atsakomybės pats ar padėti išvengti šios atsakomybės kitam asmeniui. Pareiškėjo sąmoningas įstatymų nustatytos pareigos nevykdymas sutrukdė operatyviai nustatyti ir nubausti asmenį padariusį teisės pažeidimą, todėl jis pagrįstai nubaustas dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jo bylą Institucija išnagrinėjo šališkai pažymėtina, kad jokių duomenų apie galimą šališkumą jis nenurodė, argumentas visiškai deklaratyvus. Dėl to, jog byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, pažymėtina, kad pareiškėjui 2020 m. gruodžio 23 d. įteiktame administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data ir laikas, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad S. S. būtų pateikęs Institucijai prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai, remiantis ANK 616 straipsnio 3 dalimi, bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu, visais kitais atvejais administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą (ANK 616 straipsnio 1 dalis). Teisė teikti prašymus, kaip ir kitos administracinėn atsakomybė traukiamo asmens teisės ir pareigos buvo išaiškintos pareiškėjui įteiktame administracinio nusižengimo protokole, tačiau jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs kokius nors prašymus, rašytinius paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje, nėra, to nenurodė nė pats pareiškėjas teisme.

S. S. į administracinio nusižengimo protokolą, sutinkamai su ANK 610 straipsnio 1 dalimi, buvo įrašytas administracinis nurodymas, tai yra pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. ANK 610 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmeniui per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą (...), laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, jei šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju nepriimamas nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. ANK 613 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Protokolas nesiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, jei asmuo nustatytu laiku įvykdo administracinį nurodymą. Šiuo konkrečiu atveju S. S. neįvykdė administracinio nurodymo, todėl Institucija išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. S. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir, vadovaudamasi ANK VI skyriaus reikalavimais, paskyrė jam nuobaudą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje ribose, atsižvelgiant į tai, jog nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, kiek mažesnę nei sankcijoje numatyto jos dydžio vidurkis.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus bei teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko Š. O. 2021 m. vasario 4 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija, nagrinėdama S. S. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai paskyrė S. S. baudą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti skundžiamą Nutarimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir S. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko Š. O. 2021 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4025-2021, kuriuo S. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir pareiškėjo S. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.