- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-1197-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12415-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis (pran.), Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- Z. K.
- Ieškovas
- J. R. J.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-313-638/2014 pagal ieškovės J. R. J. ieškinį atsakovei Z. K., trečiajam asmeniui V. P. dėl be pagrindo gauto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (b.l. 3–5) prašė priteisti jai iš atsakovės 50 000 Lt, 2 431,51 Lt palūkas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. ieškovė iš jai priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB Medicinos banke, bankiniu pavedimu į atsakovei priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, mokėjimo paskirties grafoje nurodydama „Sąskaitos papildymas“ pervedė 50 000 Lt sumą. Nors ieškovė ir atliko bankinį pavedimą, tačiau šios lėšos atsakovei buvo pervestos be teisinio pagrindo, t. y. ieškovė niekada su atsakove nebuvo sudariusi jokios sutarties ar susitarimo, kurio pagrindu būtų įsipareigojusi pervesti atsakovei 50 000 Lt sumą ar privalėjusi padengti kokį nors piniginį įsipareigojimą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl be pagrindo įgytos sumos grąžinimo, tačiau iki ieškovės nurodyto termino atsakovė jai lėšų negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. preliminariu sprendimu (b.l. 15–16) ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 50 000 Lt be pagrindo įgytas lėšas, 2 431,51 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 52 431,54 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 786 Lt žyminį mokestį. Teismas, atlikęs pateiktų įrodymų vertinimą, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, kadangi atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei be pagrindo įgytas lėšas, tačiau šių lėšų negrąžino.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (b.l. 20–22), prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad vien bankinio pavedimo pateikimo faktas nesudaro pagrindo tenkinti pareikštą ieškinį. Atsakovė ir ieškovė yra nepažįstamos, jų nesieja jokie santykiai. Ieškinyje ir teismo sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu ieškovė visiškai nepažįstamam asmeniui pervedė didelę pinigų sumą, kuo yra grindžiamas tokios pinigų sumos turėjimas bei iš kur ieškovei yra žinomi atsakovės banko sąskaitos duomenys. Atsakovė nurodė, kad 2008 m. kovo 20 d., įkalbėta ir įtikinta V. P., ji UAB Medicinos banko Kauno filiale pasirašė neprotestuotiną vekselį 60 000 Lt sumai, kuri bankui turėjo būti grąžinta iki 2008 m. rugsėjo 16 d. V. P. laidavo dėl pinigų bankui grąžinimo. Minėtame banke atsakovei buvo atidaryta sąskaita, iš kurios tą pačią dieną, t. y. 2008 m. kovo 20 d. jai buvo išmokėta 55 000 Lt suma. Pinigus atsakovė paskolino V. P., kuri skolos grąžinimo užtikrinimui pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį 60 000 Lt paskolos suma turėjo būti grąžintaiki 2008 m. rugsėjo 21 d. V. P. užtikrino, kad atsakovė neturėtų rūpintis dėl pinigų bankui grąžinimo, šį klausimą įsipareigojo išspręsti pati, todėl atsakovė šiuo klausimu daugiau nesidomėjo, atidaryta sąskaita nesinaudojo, jokių veiksmų šioje sąskaitoje neatliko. 2008 m. rugsėjo 17 d. raštu UAB Medicinos bankas atsakovei ir V. P. pranešė, kad yra likęs neapmokėtas vekselio likutis 9 999,99 Lt sumai. Kreipusis į V. P. ši pažadėjo viską sutvarkyti ir bankas daugiau dėl skolos sumokėjimo į atsakovę nesikreipė. Nereikalaujant kredito grąžinimo, atsakovė nereikalavo iš V. P. ir skolos priteisimo. Atsakovės duomenimis, ieškovė, įkalbėta V. P., paėmė kreditą, įkeitė savo turtą ir šiuo kreditu kaip laiduotoja V. P. padengė atsakovės įsiskolinimą bankui. Tačiau kodėl įsiskolinimą padengė ne V. P. savo vardu, bet pinigų pervedimą padarė J. R. J., nėra aišku. Atsakovė dėl galimo ieškovės ir V. P. sukčiavimo kreipėsi į policiją.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo pareiškimu (b.l. 78) nurodė, kad civilinėje byloje pasirinkta netinkama atsakovė, kadangi byloje atsakove turėjo būti nurodyta būtent V. P.. Nurodė, kad tarp ieškovėsir atsakovės nėra ir nebuvo susiklostę jokie piniginiai santykiai, todėl nurodyta atsakovė yra netinkama atsakovė byloje. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę piniginiai teisiniai santykiai, kuriuose trečiasis asmuo buvo kreditore, taip pat tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę piniginiai teisiniai santykiai, kuriuose trečiasis asmuo buvo skolininke. Ieškovė savo skolinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui įvykdė pinigus sumokėdama atsakovei ir taip padengė trečiojo asmens skolą jai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. galutiniu sprendimu (b.l. 82–84) 2013 m. rugpjūčio 2 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, priteista valstybei iš atsakovės 26 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad šalys nepateikėjokių įrodymų, kad ieškovė buvo skolinga atsakovei 50 000 Lt ar kitu kokiu pagrindu atsakovė būtų įgijusi teisę reikalauti iš ieškovės 50 000 Lt, todėl atsakovei ieškovės pervestą 50 000 Lt sumą laikė be pagrindo įgyta suma ir sprendė, kad atsakovė ją privalo grąžinti. Teismas nurodė, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė ir įsivaizdavo, kad tokiu būdu grąžina skolą trečiajam asmeniui V. P., tai prievolės įvykdymą atliko klaidingai, nes lėšas pervedė ne kreditorei, bet atsakovei, kuriai nieko nebuvo skolinga, o jeigu ir įsivaizdavo, kad lėšas skolina, tai pinigus pervedė ne skolininkei, o kitam asmeniui, t. y. atsakovei, su kuria jokios paskolos sutarties nebuvo sudariusi. Teismas nurodė, kad atsakovė iš UAB Medicinos banko gautus 60 000 Lt paskolino V. P., todėl atsakovei nėra užkirstas kelias reikalauti grąžinti skolą iš V. P..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 86–92) atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymus, kurie būtų padėję nustatyti byloje objektyvią tiesą. Teismas sprendime nurodė, kad šalys nepateikėjokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo skolinga apeliantei 50 000 Lt sumą ar kitu kokiu pagrindu apeliantė būtų įgijusi teisę gauti iš ieškovės nurodytą sumą, tačiau šiuo atveju jokių įrodymų, kad ieškovė būtų skolinga atsakovei ir nebuvo galima pateikti, kadangi jokių sutartinių santykių tarp šalių nebuvo susiklostę. Apeliantė pateikė teismui visus įrodymus, kurie patvirtina, jog prievolė buvo įvykdyta už trečiąjį asmenį. Faktą, jog ieškovė apeliantei pinigus pervedė ne be pagrindo, o vykdydama prievolę už trečiąjį asmenį, patvirtina tai, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, o apeliantę ir trečiąjį asmenį taip pat siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Teismas nesigilino į pateiktus įrodymus, paviršutiniškai išnagrinėjo bylą ir priėmė iš esmėsneteisėtą teismo sprendimą.Teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas, kadangi nebuvo patenkintas nei vienas apeliantės atstovės pateiktas prašymas tiek dėl ieškovės dalyvavimo pripažinimo būtinu, tiek ir dėl trečiojo asmensapklausos. Kadangi skolininke byloje turėjo būti trečiasis asmuo, teismas be pagrindo netenkino apeliantėsprašymo pakeisti netinkamą atsakovę tinkama. Teismas be pagrindo netenkino ir prašymo dėl civilinėsbylos, kurioje ieškovei priteista iš trečiojo asmens apie 800 000 Lt, prijungimo, kadangi joje esantys duomenys patvirtina, kad tarp jų buvo susiklostę ilgalaikiai piniginiai teisiniai santykiai. Teismastaip pat nepagrįstai netenkino prašymo apklausti UAB Medicinos banko atstovus. Visi šie teismo veiksmai rodo, kad teismas nesiekė nustatyti objektyvios tiesos byloje.Teismas, tenkindamas ieškinį, neanalizavo, ar yra sąlygų visuma, kad pinigų suma kaip be pagrindo įgyta galėtų būti priteista iš apeliantės, nesigilino į bylos aplinkybes bei pinigų pervedimo pagrindą, nesistengė tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kurie susiklostė įstatymo pagrindu, t. y. CK 6.50 straipsnio pagrindu ieškovei įvykdžius prievolę už trečiąjį asmenį. Esat susitarimui tarp ieškovėsir trečiojo asmens dėl prievolės įvykdymo, apeliantė turėjo teisę gauti pinigus. Be to, prievolė buvo įvykdyta netgi ne pačiai apeliantei, o bankui, tačiautik pasinaudojus apeliantėssąskaita kaip tranzitine, taip atliekant prievolę bankui už trečiąjį asmenį kaip laiduotoją pagal vekselį. Turtas buvo įgytasne apeliantės veiksmais, kadangi pati ieškovė pervedė pinigus į apeliantės banko sąskaitą, tačiau teismas neanalizavo, kodėl šie pinigai iš ieškovės sąskaitos buvo pervesti į apeliantės sąskaitą. Nagrinėjamoje situacijojenebuvo nei apeliantės tyčios, nei neatsargumo, kadangi ji žinojo, jog ieškovės pervesti pinigai buvo už V. P.. Šioje situacijoje įmanomi ir kiti civilinių teisių gynybos būdai, kuriuos numato CK 6.50 straipsnio 3 dalis.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 107–110) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantėsbylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas išvadą dėl ginčo sumos apeliantei perdavimo be pagrindo padarė tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, visapusiškai išnagrinėjęs byloje įrodinėtinas aplinkybes. Pagal suformuotą teismų praktiką, būtent apeliantė turėjo įrodyti, jog iš ieškovės lėšas ji gavo esant teisiniam pagrindui, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių jos atsikirtimuose nurodytus teiginius dėl prievolės už trečiąjį asmenį įvykdymą, apeliantė nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė buvo įsipareigojusi ar turėjo pagrindą įvykdyti trečiojo asmens skolinesprievoles atsakovėsnaudai, taip pat ieškovės skolines prievoles trečiajam asmeniui. Ieškovė nurodė, kad apeliantės banko sąskaitos numerį jai nurodė trečiasis asmuo, ieškovė, atlikdama pavedimą, klaidingai įsivaizdavo, kad skolina pinigus trečiojo asmens draugei, tačiau jokia paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Teismas nenustatė, kad tarp šalių egzistuoja koks nors sandoris, kurio pagrindu ieškovė būtų turėjusi pervesti apeliantei 50 000 Lt, todėl pagrįstai sprendė, kad apeliantė pinigus įgijo be pagrindo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas be pagrindo atsisakė apklausti trečiąjįasmenį, kadangi apeliantės atstovė niekada nepasisakė dėl trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, nereiškė pozicijos, kad byla nenagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant, neteikė prašymo trečiąjį asmenį apklausti, o priešingai – sutiko, kad būtų remiamasi trečiojo asmens raštu išdėstyta pozicija. Nepagrįstai teigiama, kad teismas be pagrindo atsisakė prijungti kitos civilinės bylos medžiagą ar apklausti UAB „Medicinos bankas“ atstovą, kadangi nei bylos medžiaga, nei banko darbuotojo parodymai neturi tiesioginio ryšio su byla. Apeliantė nenurodė, kokių aplinkybių negalėjo paaiškinti ieškovės atstovas, dėl ko buvo būtinas ieškovės dalyvavimas byloje. Nurodytų prašymų netenkinimas nerodo teismo šališkumo, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų teismo šališkumą, apeliantė nepateikė.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. galutinio sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Trečiasis asmuo V. P. 2014 06 13 pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydama, kad ji pageidauja pateikti atsiliepimą. Teisėjų kolegija netenkina šio prašymo, pripažindama, kad byloje dalyvaujančio asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikimas nėra kliūtis bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas, kuriuo paliktas nepakeistas 2013 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo preliminarus sprendimas, kuriuo priteista ieškovei iš apeliantės 50 000 Lt be pagrindo įgytos lėšos, 2 431,51 Lt palūkanos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 242525 (b.l. 7) ieškovė iš savo sąskaitos, esančios UAB Medicinos banke, Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į atsakovės Z. K. sąskaitą, taip pat esančią UAB Medicinos banke, Nr. (duomenys neskelbtini), 50 000 Lt mokėjimo paskirtyje nurodant „Sąskaitos papildymas“. 2012 m. rugpjūčio 8 d. prašymu (b.l. 8) ieškovė kreipėsi į apeliantę dėl be pagrindo gautų 50 000 Lt grąžinimo, tačiau apeliantė šios sumos ieškovei negrąžino. Ieškovės teigimu, ji pinigus į apeliantės sąskaitą, kurią jai nurodė trečiasis asmuo V. P., pervedė manydama, kad tarp šalių bus sudarytapaskolos sutartis, tačiau jokia paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, šalių nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl apeliantė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Pažymėtina, kad apeliantė taip pat nurodo, jog šalių nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl pagrįstomis laikytinos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis, kurią tikėdamasi sudaryti ji pervedė į apeliantės sąskaitą 50 000 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalys nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė buvo skolinga apeliantei 50 000 Lt, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kadangi tokie santykiai tarp šalių neegzistavo. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad ieškovė yra pervedusi į apeliantei priklausančią sąskaitą 50 000 Lt nekilo, ši pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė nėra kvestionuojama, tačiau apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad pinigai į jos sąskaitą pervesti teisėtai, vykdant prievolę už trečiąjį asmenį, todėl teismui netinkamai kvalifikavus materialinius šalis siejančiusteisinius santykius, teismas nepagrįstai sprendė nagrinėjamu atveju esant pagrindą taikyti be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Kasacinio teismo praktikoje, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbitprobatio, quidicitnonquinegat),yra pripažįstama, kad nagrinėjant civilines bylas dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimoieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (probatiodiabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
Nagrinėjamu atveju esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovė yra pervedusi į apeliantės sąskaitą 50 000 Lt ir ieškovei teigiant, kad ši suma į apeliantės sąskaitą buvo pervesta be pagrindo, apeliantė, neigdama šią aplinkybę, turi įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą. Apeliantė turto gavimo teisiniu pagrindu nurodo CK 6.50 straipsnį, kuriame yra įtvirtinta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę, ir teigia, kad jai piniginės lėšos buvo pervestos įstatymo pagrindu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. kovo 20 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu apeliantė įsipareigojo 2008 m. rugsėjo 16 d. UAB Medicinos bankui sumokėti 60 000 Lt (b.l. 23). Pagal šį vekselį laidavo ir įsipareigojo solidariai atsakyti ir trečiasis asmuo V. P.. Apeliantės teigimu, pagal šį vekselį gautos piniginės lėšos – 55 000 Lt - buvo paskolintos trečiajam asmeniui V. P., o ši paskolos rašteliu įsipareigojo grąžinti apeliantei iki 2008 m. rugsėjo 21 d. 60 000 Lt. Kaip matyti iš įrašų vekselyje, o taip pat apeliantės sąskaitos, esančios UAB Medicinos banke, išrašo (b.l. 23, 25–26), į apeliantės sąskaitą pervesta 50 000 Lt suma buvo panaudota skolos pagal paprastąjį vekselį UAB Medicinos bankui grąžinimui. Apeliantės teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kadprievolė buvo įvykdyta už trečiąjį asmenį. Byloje esantys įrodymai, o taip pat nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti tokios išvados. Visų pirma, nepagrįsta laikytina apeliantės nurodyta aplinkybė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. P. buvo susitarimas dėl prievolės už trečiąjį asmenį įvykdymo. Nei apeliantė, nei trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių tokio susitarimo tarp ieškovės ir trečiojo asmens egzistavimą, todėl ieškovei nepatvirtinus tokio susitarimo egzistavimo fakto, jį neigiant, pinigų pervedimo pagrindu nurodant kitas aplinkybes, negalima pripažinti, kad toks susitarimas tarp šalių egzistavo. Be to, tokio susitarimo egzistavimo nepatvirtina ir apeliantės nurodytos aplinkybės, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, kuriuose ieškovė buvo skolininkė, o taip pat kadapeliantę ir trečiąjį asmenį siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad tiek apeliantės, tiek trečiojo asmens pareiškime nurodytos aplinkybės dėl ieškovę ir trečiąjį asmenį siejančių paskolos teisinių santykių yra niekuo nepagrįstos, byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų ieškovės kokius nors skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuojant ieškovės piniginei prievolei trečiajam asmeniui, o trečiajam asmeniui esant skolingam apeliantei, ieškovė, vykdydama savo prievolę trečiajam asmeniui, jam skirtas pinigines sumas būtų pervedusi apeliantei ir tokiu būdu būtų įvykdžiusi šiai trečiojo asmens prievolę. Priešingai, pati apeliantė, argumentuodama teismo šališkumą nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad teismas atsisakė prijungti civilinę bylą, kurioje ieškovei priteista iš trečiojo asmens apie 800 000 Lt, kas tik patvirtina, jog šiuo atveju ne ieškovė, bet trečiasis asmuo buvo skolininkas ieškovę ir trečiąjį asmenį siejusiuose teisiniuose santykiuose. Apeliantės nurodytų aplinkybių nepagrįstumą patvirtina ir apeliantės nevienareikšmiška pozicija ir nenuoseklumas nagrinėjamu klausimu. Nors apeliantė teigia, kad ieškovė, pervesdama į jos sąskaitą 50 000 Lt, įvykdė apeliantei prievolę už trečiąjį asmenį, kurią sieja su suteiktos paskolos trečiajam asmeniui grąžinimu, tačiau tuo pačiu bylos nagrinėjimo metu, o taip pat teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji paskolos sumos iš trečiojo asmens nereikalavo ir neketina skolos reikalauti. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra aišku, kokią prievolę už trečiąjį asmenį tuomet, apeliantės teigimu, įvykdė ieškovė. Be to, apeliantė taip pat apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė prievolę įvykdė netgi ne pačiai apeliantei, bet bankui ir tik pasinaudojoapeliantės sąskaita kaip tranzitine, taip atliekant prievolę bankui už trečiąjį asmenį kaip laiduotoją pagal vekselį, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu tuomet apeliantė teigia, kad ieškovė būtent jai, o ne bankui įvykdė prievolę už trečiąjį asmenį. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad apeliantės pozicija dėl prievolės įvykdymo už trečiąjį asmenį yra nenuosekli, kas leidžia apeliantės nurodytas aplinkybes vertinti kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo turinį, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė ir išnagrinėjo aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, tinkamai, remdamasis vidiniu įsitikinimu ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė objektyvią tiesą byloje, todėl nepagrįstais pripažintini apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ar netinkamo šalis siejusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė į apeliantės sąskaitą 50 000 Lt sumą pervedė be jokio teisinio pagrindo, o apeliantei neįrodžius šios sumos gavimo teisinio pagrindo egzistavimo, šalių nesiejant sutartiniams teisiniams santykiams, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas. Nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti ieškovės pažeistų teisių gynybą taikyti sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normas, taip pat apeliantės nurodytus ir kitus civilinių teisių gynybos būdus, numatytus CK 6.50 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą taikius nesant tam teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, o taip pat teismo veiksmų, kuriais teismas nesiekė nustatyti objektyvios tiesos byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl bylą nagrinėjusios teisėjos priimtų procesinių sprendimų, nesudaro pagrindo abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu. Vien ta aplinkybė, kad yra priimtas apeliantei nepalankus teismo sprendimas ar kad buvo netenkinti jos prašymai bylos nagrinėjimo teisme metu, negali būti laikoma pakankama pripažinti bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą ar palankumą priešingai bylos šaliai. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nesiekė nustatyti objektyvios tiesos byloje. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog byla išnagrinėta paviršutiniškai, nesiekiant nustatyti objektyvios tiesos byloje. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai gali būti vertinami kaip neteisėti. Nors apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos atstovės prašymą tiek dėl ieškovės dalyvavimo pripažinimo būtinu, tiek ir dėl trečiojo asmens ar UAB Medicinos bankas atstovų apklausos, tačiau nenurodo, kokias svarbias nagrinėjamai bylai aplinkybes būtų nurodę ar patvirtinę šie asmenys. Tas pats pasakytina ir dėl apeliantės prašymo prijungti prie civilinės bylos bylą, kurioje ieškovei priteista iš trečiojo asmens apie 800 000 Lt. Nors apeliantė nurodė, kad šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę ilgalaikiai piniginiai teisiniai santykiai, tačiau šios bylos duomenys nepatvirtina bylai reikšmingos aplinkybės, kuria apeliantė grindė pinigų pervedimo jai teisėtumą, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovės egzistavo susitarimas dėl prievolės už trečiąjį asmenį įvykdymo. CPK 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Remiantis nurodyta CPK nuostata ne teismo, o būtent ieškovo pasirinkimas lemia, ar byloje netinkamas atsakovas gali būti pakeistas kitu asmeniu ar ne, todėl apeliantės nurodytas argumentas, kad teismas be pagrindo netenkino jos prašymo pakeisti netinkamą atsakovę tinkama, nesudaro pagrindo nei abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, nei manyti, kad tokiais veiksmais teismas nesiekė nustatyti objektyvios tiesos byloje.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 str., 263 str.), jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (b.l. 98), iš dalies patenkinus apeliantės prašymą, už pareikštą apeliacinį skundą mokėtino dalies žyminio mokesčio 1 373 Lt sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Kadangi apeliantės pareikštas apeliacinis skundas atmetamas, valstybei priteistina iš apeliantės 1 373 Lt žyminis mokestis (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti jai iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš teismui pateikto prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo bei įrodymų, pagrindžiančių šių išlaidų dydį, ieškovė už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 904 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas sudaro apeliacinio skundo teisinė analizė, konsultacijos su kliente bei atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (8.11 punktas), tačiau nei bylos sudėtingumas, nei advokato darbo ir laiko sąnaudos atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti, nesudaro pagrindo viršyti Rekomendacijoje nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl ieškovei priteistina iš apeliantės 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1 373 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt tris litus) žyminį mokestįvalstybei. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Priteisti ieškovei J. R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.