Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-2295-484/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-21
Bylos Nr.: eI2-2295-484/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07940-2023-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Borlika“
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Administracinė byla Nr. eI2-2295-484/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07940-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 7.2.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 21 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Borlika“ atstovui advokatui M. D.,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Borlika“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Borlika“ (toliau – ir pareiškėja, ar Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2023 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (10.10E) I-8116 (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, ar Fondo valdybos Vilniaus skyrius) 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (7.2E) DV_S-45523 „Dėl UAB „Borlika“ apdraustųjų duomenų tikslinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Borlika“ 2023 m. gegužės 10 d. prašymą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji, pasirinkusi prioritetu ne darbdavio, bet darbuotojų interesus, nusprendė savarankiškai perskaičiuoti ir deklaruoti papildomas valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir privalomojo socialinio draudimo (toliau – PSD) įmokas už dirbusius ir dirbančius Bendrovės darbuotojus, kurių dauguma yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Bendrovė, siekdama atlikti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) nustatytas pareigas, savo iniciatyva deklaravo papildomas darbuotojų pajamas, perskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – Fondas) mokėtinas įmokas ir kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl permokos įskaitymo į Fondo sąskaitą, tikslu sumažinti susidariusį įsiskolinimą Fondo biudžetui po draudėjo atlikto perskaičiavimo.

Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. gegužės 10 d. Fondo valdybai pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) priimti Bendrovės patikslintas deklaracijas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn.; 2) nevykdyti išieškojimo iš Bendrovės; 3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101–6.110 straipsnių nuostatomis perimti iš Bendrovės jos turimas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, Fondo turimo reikalavimo į Bendrovę ribose (tarpusavio priešpriešiniams reikalavimams įskaityti) arba sudaryti su Bendrove mokestinės paskolos sutartį pagal prašyme nurodytas sąlygas.

Pareiškėja paaiškina, kad Bendrovė Fondo biudžetui skolinga 20 113,02 Eur. Šios nepriemokos Bendrovė nėra pajėgi sumokėti iš karto, todėl Fondo valdybos prašė išdėstyti likusią mokėtiną 20 113,02 Eur nepriemoką per ilgesnį laiko tarpą, pvz.: per 36 mėnesius po 558,69 Eur.

Pareiškėjos teigimu, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, nagrinėdamas Bendrovės prašymą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatomis, reglamentuojančiomis mokestinės paskolos sudarymo galimybes, sąlygas ir tvarką, ir taikyti MAĮ 3 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.

Pareiškėjos tvirtinimu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalis, nustatanti, kad draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, kuria ir rėmėsi atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą, pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą bei teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo, socialinio solidarumo, valstybės socialinės orientacijos, taip pat protingumo bei sąžiningumo principus. Pareiškėja pažymi, kad analogiškas reguliavimas yra įtvirtintas ir Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 77 ir 80 punktuose.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nei Fondo valdybos Vilniaus skyrius, nei Fondo valdyba Bendrovės prašymo iš esmės neišnagrinėjo. Fondo valdybos Vilniaus skyrius nesiaiškino Bendrovės prašymo pateikimo priežasčių, Sprendime nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepasisakė dėl Bendrovės prašymo ir papildomų paaiškinimų esmės ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą ir 6 punkte – lygiateisiškumo principą.

Pareiškėja skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad vien formali aplinkybė, kad Bendrovės elektroninis prašymas nebuvo išsiųstas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – EDAS), negali nulemti jo nenagrinėjimo ar atmetimo, nes prašymas atitiko visus jam keliamus reikalavimus – jame buvo išdėstytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai, aiškiai suformuluoti reikalavimai (prašymai), pridėti priedai, patvirtinantys faktines aplinkybes ir argumentus, taip pat jis buvo pasirašytas Bendrovės atstovo advokato saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Šalies argumentai

Be to, pareiškėja pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, - atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

Pareiškėja taip pat pateikė į bylą prašymą pradėti tyrimą, ar Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija), 77 punktas toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami draudėjo prašymu už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau tik elektroniniu būdu, ir 80 punktas toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus SD pranešimus ir duomenis apie apdraustojo asmens didesnes draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondą trūkstamas įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, - atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalį, teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, mokesčių mokėtojų lygybės, teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo principus, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytą reguliavimą, Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 4, 21 dalių, 7 straipsnio, 81 straipsnio 3 dalies, 88 straipsnio, 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 105 straipsnio 3 dalies, 141 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pagal MAĮ 14 straipsnio 5 dalį šio įstatymo 13 straipsnio 13 ir 19 punktuose nurodytos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos pagal šį įstatymą administruojamos tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 4 ir 41 dalyse. Mokesčių administravimo įstatyme yra numatyta, kad šio įstatymo nuostatos galioja administruojant valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas tik tais atvejais, kai tai tiesiogiai numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Sveikatos draudimo įstatyme. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Sveikatos draudimo įstatyme nėra įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų atidėjimui turi būti taikomos MAĮ nuostatos, reglamentuojančios mokestinės paskolos sutarties sudarymą. Priešingai, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų atidėjimą detaliai reglamentuoja specialioji teisės norma – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis.

Šalies argumentai

Fondo valdybos Vilniaus skyrius nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, jog ginčo atveju turėtų būti taikomos MAĮ nuostatos. Nurodo, kad Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra viešojo administravimo institucijos, kurios, atlikdamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų pavestas funkcijas, turi vadovautis galiojančiais jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir juos vykdyti. Nei Fondo valdybai, nei Fondo valdybos teritoriniams skyriams nėra suteikta teisė vadovautis kita tvarka nei nustatyta teisės aktuose. Atsakovo vertinimu, pareiškėja neteisingai supranta ir aiškina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Taisyklių nuostatas, klaidingai pritaikydama jas savo naudai. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėja skunde nenurodė pagrįstų argumentų dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Atsiliepimas

Dėl siūlymo perimti iš Bendrovės jos turimas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas atsiliepime pažymi, kad tai yra Fondo valdybos Vilniaus skyriaus kaip kreditoriaus teisė, bet ne pareiga. Teigia, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius teisėtai pasinaudojo teise neperimti minėtų reikalavimo teisių.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, MAĮ nuostatos dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo VSD įmokoms ir PSD įmokoms netaikomos. Fondo valdybos tvirtinimu, prieštaravimų tarp MAĮ nuostatų, reglamentuojančių mokestinės paskolos sutarties sudarymą, ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje numatyto reikalavimo sumokėti trūkstamas socialinio draudimo įmokas nėra.

Atsiliepimas

Fondo valdyba atsiliepime pažymi, kad nesumokėjus mokesčių, kuriuos administruoja VMI, neatsiranda būsimų valstybės prievolių. Draudėjui nesumokėjus priskaičiuotų ir į Registrą įrašytų socialinio draudimo įmokų (pvz., draudėjo nemokumo atveju), atsiranda (padidėja) būsimos Fondo prievolės apdraustiesiems asmenims kaip socialinio draudimo išmokų gavėjams. Fondo valdybos tvirtinimu, VMI administruojamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų nesumokėjimo pasekmės yra skirtingos. Todėl teigia, kad pareiškėjos teiginys, jog galiojantis teisinis reguliavimas pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą, yra nepagrįstas.

Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra viešojo administravimo institucijos, kurios, atlikdamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų pavestas funkcijas, turi vadovautis galiojančiais jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir juos vykdyti. Nei Fondo valdybai, nei Fondo valdybos teritoriniams skyriams nėra suteikta teisė vadovautis kita tvarka, nei nustatyta teisės aktuose. Fondo valdybos vertinimu, pareiškėja neteisingai supranta ir aiškina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir MAĮ nuostatas, klaidingai pritaikydama jas savo naudai.

Dėl siūlymo perimti iš Bendrovės jos turimas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažymi, kad tai yra Fondo valdybos Vilniaus skyriaus kaip kreditoriaus teisė, bet ne pareiga. Tvirtina, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius teisėtai pasinaudojo teise neperimti minėtų reikalavimo teisių.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Fondo valdybos Vilniaus skyrius Sprendime teisingai atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad vadovaujantis Taisyklių 88 punktu PT elektroninis prašymas teikiamas siunčiant elektroninį dokumentą per EDAS. Fondo valdyba atsiliepime pažymi, kad PT prašymai Fondo valdybos Vilniaus skyriui buvo pateikti kaip priedai prie UAB ,,Borlika“ 2023 m. gegužės 10 d. pateikto prašymo.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. gegužės 24 d. sprendime pasisakė dėl esminių pareiškėjos prašymo aspektų, aiškiai nurodė priežastis dėl kurių atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą ir jas pagrindė. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. (7.2E) DV_S-45523 ir VSDFV 2023 m. liepos 19 d. sprendimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais, atlikus teisės aktuose nustatytas privalomas procedūras. Pareiškėja skunde nenurodė pagrįstų argumentų dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė atmesti vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (7.2E) DV_S-45523, kuriuo atsisakyta tenkinti Bendrovės prašymą dėl duomenų patikslinimo ir Fondo valdybos 2023 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. (10.10E) I-8116, kuriuo atmestas Bendrovės skundas dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (7.2E) DV_S-45523 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad UAB „Borlika“, atstovaujama advokato, 2023 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą Fondo valdybai, kuriuo prašė: 1) priimti Bendrovės patikslintas deklaracijas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn.; 2) nevykdyti išieškojimo iš Bendrovės; 3) perimti iš Bendrovės jos turimas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Fondo turimo reikalavimo į UAB „Borlika“ ribose arba sudaryti su Bendrove mokestinės paskolos sutartį pagal prašyme nurodytas sąlygas.

Bendrovė prašymą argumentavo tuo, jog Bendrovė, nusprendusi netaikyti neapmokestinamo pajamų dydžio Bendrovės darbuotojams, dirbusiems laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., savarankiškai perskaičiavo papildomai deklaruotinas VSD ir PSD įmokas. Bendrovė, remdamasi VMI duomenimis, prašyme nurodė, kad ji Fondo biudžetui skolinga 20 113,02 Eur. Bendrovė taip pat nurodė, kad šio įsiskolinimo sumokėti negali, todėl prašė perimti iš Bendrovės reikalavimo teises arba sudaryti su Bendrove mokestinės paskolos sutartį pagal Bendrovės nurodytas sąlygas.

Fondo valdyba Bendrovės prašymą nagrinėti persiuntė Fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (7.2E) DV_S-45523 „Dėl UAB „Borlika“ apdraustųjų duomenų tikslinimo“ Bendrovei nurodė, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalimi bei Taisyklių 77 ir 80 punktais apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal draudėjo teikiamus PT prašymus gali būti tikslinami tik sumokėjus papildomai apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojančius dydžius. Fondo valdybos Vilniaus skyrius Bendrovės prašymą tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad UAB „Borlika“ apdraustųjų asmenų duomenys už 2021 metų gruodžio – 2022 metų gegužės mėnesius nebus tikslinami iki kol nebus sumokėtos trūkstamos įmokos.

Bendrovė taip pat buvo informuota, kad įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimą draudėjams nustato Taisyklės ir nurodė, kad pagal Taisyklių 58 punktą Fondo valdybos teritorinis skyrius gali atidėti draudėjams socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo Fondui sumokėjimą iki vienerių metų, jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą arba jo įsiskolinimo Fondui sumokėjimas visiškai užtikrintas hipoteka (įkeitimu), laidavimu ir (ar) garantija. Fondo valdybos Vilniaus skyrius paaiškino, kad 2023 m. gegužės 24 d. duomenimis pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolos neturi.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (7.2E) DV_S-45523 „Dėl UAB „Borlika“ apdraustųjų duomenų tikslinimo“, remdamasis Taisyklių 88 punktu, atkreipė dėmesį, kad PT elektroninis prašymas teikiamas siunčiant elektroninį dokumentą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS). PT elektroninis prašymas (elektroninė FFData formato byla, kuri turi atitikti PT elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo formos duomenų struktūros apraše išdėstytus reikalavimus) turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (7.2E) DV_S-45523 „Dėl UAB „Borlika“ apdraustųjų duomenų tikslinimo“ papildomai informavo pareiškėją, kad UAB „Borlika“ 2023 m. balandžio 4 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2023 m. balandžio 3 d. prašymą dėl apdraustųjų asmenų duomenų tikslinimo ir įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, į kurį buvo atsakyta Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. DV_S-37012, išsiųstu per EDAS. Nurodytame rašte UAB „Borlika“ buvo informuota apie teisines galimybes tikslinti duomenis.

Pareiškėja, nesutikdama su Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu, įformintu raštu Nr. (7.2E) DV_S-45523 „Dėl UAB „Borlika“ apdraustųjų duomenų tikslinimo“, dėl jo 2023 m. birželio 19 d. pateikė skundą Fondo valdybai.

Fondo valdyba, išnagrinėjusi Bendrovės skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2023 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (10.10E) I-8116 skundą tenkinti atsisakė, patvirtindama Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (7.2E) DV_S-45523 „Dėl UAB „Borlika“ apdraustųjų duomenų tikslinimo“ teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas), Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 ,,Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija; toliau – Taisyklės) nuostatos.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.

Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).

Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas (išskyrus įmokas už šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus asmenis) skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras (toliau – finansų ministras).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir draudėjui skiriama bauda mutatis mutandis taikant Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nurodytus baudų dydžius ir nustatytą baudų skyrimo tvarką. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jeigu pavedimo nėra – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pateikė patikslintus socialinio draudimo pranešimus ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių draudėjui skirta bauda akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, turi teisę skirti mažesnio, negu nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje, dydžio baudą.

Taigi, pagal šį teisinį reguliavimą draudėjas Fondo administravimo įstaigoms privalo ne tik laiku teikti duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis, bet ir teisingus. Draudėjui pažeidus šią pareigą, taikomos poveikio priemonės.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 11 dalyje yra numatyta galimybė duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas patikslinti: 1) pagal draudėjo prašymą – už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos; 2) pagal apdraustojo asmens prašymą – draudėjui sumokėjus už apdraustąjį asmenį priklausančias socialinio draudimo įmokas, netaikant 5 metų termino. Šis terminas taip pat netaikomas, kai į Fondą pervedamos lėšos už asmens įgytas pensines teises iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą, taip pat kai duomenys tikslinami dėl Europos Sąjungos reglamentų, koordinuojančių socialinės apsaugos sistemas, arba tarptautinių sutarčių nuostatų, reglamentuojančių asmeniui taikytiną socialinio draudimo teisę, taikymo.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius.

Duomenų apie apdraustųjų asmenų (išskyrus savarankiškai dirbančius asmenis) valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokas, informacijos, reikalingos ligos ir motinystės išmokų skyrimui bei duomenų apie draudėjo reorganizavimą, pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, socialinio draudimo pranešimų ir elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo (toliau – SD pranešimai) pildymo bei pateiktų duomenų apie apdraustuosius asmenis įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą ir jų tikslinimo tvarką, nustato Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija; toliau – Taisyklės).

Taisyklių 77.1.1 punkte nustatyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau draudėjo prašymu gali būti tikslinami tik elektroniniu būdu, pateikiant Prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo (Forma PT; toliau – PT elektroninis prašymas), per EDAS – elektroninė draudėjų aptarnavimo sistemą, skirtą elektroninių socialinio draudimo pranešimų ir elektroninių prašymų teikimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui bei informacijos gavimui iš Fondo valdybos Informacinės sistemos elektroniniu būdu (Taisyklių 4.9 punktas, 3.3 punktas).

Taisyklių 78 punkte nustatyta, kad duomenys apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpį, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos, išskyrus kai į Valstybinio socialinio draudimo fondą pervedamos lėšos už asmens įgytas pensines teises iš ES institucijų pensijų sistemos pagal Lietuvos Respublikos ES institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą.

Taisyklių 80 punkte įtvirtinta, kad draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus SD pranešimus ir duomenis apie apdraustojo asmens didesnes draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondą trūkstamas įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, išskyrus atvejus, kai duomenys tikslinami įmonės administratoriaus prašymu, kai įmonei yra iškelta bankroto byla.

Taisyklių 82 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo už praėjusį ataskaitinį laikotarpį priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (jo pavaduotojas) arba direktoriaus įgaliotas jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas (toliau – Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (jo pavaduotojas) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo draudėjo prašymo tikslinti duomenis gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje.

Apie priimtą Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo draudėjas informuojamas EDAS priemonėmis, išsiunčiant priimtą elektroninės formos sprendimą (Taisyklių 84.1 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Borlika“ 2023 m. balandžio 6 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė elektroninius prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo – Formas PT už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., kurie Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS) užregistruoti Nr. VRE_PTE-23932, Nr. VRE_PTE-23936, Nr. VRE_PTE-23939, Nr. VRE_PTE-23971, Nr. VRE_PTE-23973, Nr. VRE_PTE-23975, Nr. VRE_PTE-23977, Nr. VRE_PTE-23978, Nr. VRE_PTE-23980. Pagal pateiktus PT prašymus bendra pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (draudžiamosios pajamos), suma didinama 91 206,05 Eur ir valstybinio socialinio draudimo įmokų suma didinama 20 113,02 Eur.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 14 punktu, 2023 m. balandžio 27 d. žinute, siųsta į Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, įpareigojo UAB „Borlika“ per 5 darbo dienas sumokėti trūkstamas socialinio draudimo įmokas.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. DV_S-37012 „Dėl įmokų sumokėjimo ir duomenų tikslinimo“ informavo draudėją, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalimi ir Taisyklių 77 ir 80 punktais, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, draudėjas privalo sumokėti trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, ir nurodė, kad UAB „Borlika“ apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal draudėjo pateiktus PT prašymus nebus tikslinamos iki kol nebus sumokėtos trūkstamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir delspinigiai.

Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. DV_S-37012 „Dėl įmokų sumokėjimo ir duomenų tikslinimo“ Bendrovei išaiškino, kad šis atsakymas gali būti apskųstas Fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie šio sprendimo priėmimą, vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“.

Apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų bei sprendimų nagrinėja Fondo valdyba (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų, šalpos išmokų, vienišo asmens išmokų ir pagal Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymą mokamų kompensacinių išmokų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo Fondo valdyboje tvarką nustato Fondo valdybos direktorius (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalis).

Bendrovė Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. DV_S-37012 „Dėl įmokų sumokėjimo ir duomenų tikslinimo“, kuriuo Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsisakė tenkinti Bendrovės PT prašymus, pateiktus per EDAS, kol Bendrovė nesumokės trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tikslinamo laikotarpio galiojusius dydžius, Fondo valdybai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neskundė. Šią aplinkybę pareiškėja pripažįsta.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, pateikto teismui, pareiškėja pripažįsta, kad ji į Fondo valdybą 2023 m. gegužės 10 d. kreipėsi su savarankišku prašymu priimti Bendrovės patikslintas deklaracijas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn.; nevykdyti išieškojimo iš Bendrovės; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101–6.110 straipsnių nuostatomis perimti iš Bendrovės jos turimas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, Fondo turimo reikalavimo į Bendrovę ribose (tarpusavio priešpriešiniams reikalavimams įskaityti) arba sudaryti su Bendrove mokestinės paskolos sutartį pagal prašyme nurodytas sąlygas. Šį Bendrovės prašymą Fondo valdyba persiuntė Fondo valdybos Vilniaus skyriui, kuris išnagrinėjęs Bendrovės prašymą ir priėmė Bendrovės šioje byloje skundžiamą Sprendimą.

Kaip jau buvo nurodyta, Fondo valdybos Vilniaus skyrius skundžiamu Sprendimu Bendrovei dar kartą nurodė, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalimi bei Taisyklių 77 ir 80 punktais, apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal draudėjo teikiamus PT prašymus gali būti tikslinami tik sumokėjus papildomai apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojančius dydžius, atkreipdamas dėmesį ir tai, kad Bendrovės 2023 m. gegužės 10 d. prašymas, kuriuo ji prašo tikslinti apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, pateiktas ne per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) ir draudėjo nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė 2023 m. gegužės 10 d. prašymą Fondo valdybai pateikė atstovaujama advokato. Bendrovė pripažįsta, kad šį prašymą pateikė ne per EDAS ir kad patikslintas deklaracijas pateikė, kaip priedus prie prašymo. Taigi Bendrovė sutinka su šia Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Sprendime konstatuota faktine aplinkybe.

Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus aptarnaujami draudėjai SD pranešimus įforminę juos kaip rašytinius (popieriuje spausdintus ir pasirašytus) dokumentus, teikia tik apie šių Taisyklių 5.1 papunktyje nurodytus apdraustuosius.

Taisyklių 5.1. punkte nurodyta, kad visus SD pranešimus apie apdraustuosius asmenis, kurių valstybiniam socialiniam draudimui užtikrinti būtini duomenys (bent dalis jų) sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, draudėjai teikia Fondo valdybos Vilniaus skyriui šių Taisyklių 9 punkte nustatyta tvarka.

Byloje duomenų, kad apdraustųjų asmenų, kurių draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas siekia patikslinti Bendrovė, duomenys sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, nėra. Todėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Sprendimo argumentas, kad Bendrovės 2023 m. gegužės 10 d. pateiktas prašymas nesilaikant Taisyklių 77 punkte įtvirtintų reikalavimų, yra pagrįstas ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą atsisakyti tenkinti Bendrovės prašymą ir tikslinti apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, pagal prie prašymo pateiktas popierines patikslintas deklaracijas.

Bendrovė, siekdama pasinaudoti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 11 dalyje numatyta galimybe patikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, kvestionuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą pareigą prieš pateikiant patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius. Pareiškėja šią pareigą kvestionuoja, motyvuodama tuo, jog ji sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis neturi galimybės dėl lėšų trūkumo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įrašius į Registrą socialinio draudimo įmokas, Fondui atsiranda prievolė apdraustiesiems asmenims kaip socialinio draudimo išmokų gavėjams, išmokėti jiems priklausančias išmokas, nepaisant to, kad draudėjas priskaičiuotų ir į Registrą įrašytų socialinio draudimo įmokų nesumokėjo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje įtvirtintas reikalavimas prieš pateikiant patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius yra imperatyvus.

Taigi, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus reikalavimas Bendrovei sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius yra teisėtas ir pagrįstas.

Nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, nei Taisyklės nenumato galimybės sudaryti su draudėju mokestinės paskolos sutartį ar išdėstyti trūkstamų socialinio draudimo įmokų mokėjimą už apdraustuosius asmenis pagal patikslintus prašymus.

Fondo administravimo įstaigos neturi pareigos perimti iš draudėjo jo turimas reikalavimo teises, todėl Bendrovės prašymas perimti iš UAB „Borlika“ jos turimas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, Fondo turimo reikalavimo į UAB „Borlika“ ribose taip pat yra nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą. Įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Teismas, įvertinęs ginčijamų Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Sprendimo ir Fondo valdybos sprendimo turinį, daro išvadą, kad jie atitinka VAĮ reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, Sprendimuose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Fondo valdyba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.

Teismui pripažinus, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą, t. y. įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. gegužės 10 d. prašymą iš naujo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Pareiškėjos skunde nurodyti kiti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

Teismas pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkina. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, kad pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginčą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-1062/2020; kt.).

Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teisėjas, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą, turi nurodyti, kuri konkreti norma, taikytina nagrinėjamoje byloje, kokiam konkrečiam Konstitucijos straipsniui prieštarauja. Vadinasi, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teisė kreiptis kyla tik dėl byloje taikytino konkretaus teisės akto (jo dalies) nuostatų.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiškėjo prašymą, konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Dėl norminės bylos iškėlimo

Pareiškėja pateikė prašymą pradėti ir norminę administracinę bylą, būtent prašo ištirti, ar Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija), 77 punktas toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami draudėjo prašymu už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau tik elektroniniu būdu, ir 80 punktas toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus SD pranešimus ir duomenis apie apdraustojo asmens didesnes draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondą trūkstamas įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, - atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalį, teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, mokesčių mokėtojų lygybės, teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo principus, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytą reguliavimą, Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 4, 21 dalių, 7 straipsnio, 81 straipsnio 3 dalies, 88 straipsnio, 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 105 straipsnio 3 dalies, 141 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis prašymas motyvuojamas tuo, kad Taisyklėse įtvirtintas reguliavimas, kuriuo įtvirtinta, kad prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, draudėjas privalo sumokėti trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, nesuteikiant galimybės sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar išdėstyti įmokų mokėjimo, prieštarauja MAĮ įtvirtintam reguliavimui.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo inicijuoti norminės bylos, nes teismui nekyla abejonių, kad Taisyklių 77 ir 80 punktuose įtvirtintas reikalavimas sumokėti trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius yra neaiškus ar gali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjos išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti Taisyklių 77 ir 80 punktų teisėtumu.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjos skundą, jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atmetamas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Borlika“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Borlika“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė