Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės A. K. prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „Alytaus butų ūkis“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl skolininko P. J. pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja antstolė A. K. pateikė teismui prašymą vykdymo procese pakeisti skolininką P. J. valstybe. Nurodė, kad skolininkas 2006 m. gegužės 18 d. mirė. Pagal Testamentų registro duomenis, mirusio skolininko P. J. palikimą 2016 m. spalio 26 d. priėmė valstybė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teismui kartu su prašymu pateikti duomenys vykdomojoje byloje Nr. 0133/05/03879 patvirtina, kad išieškotoja UAB ‚Alytaus butų ūkis“ 2005 m. gruodžio 22 d. pateikė antstolės A. K. kontorai vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4229-470/2005 dėl 629,37 Lt skolos, 9,64 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, 10,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko P. J.. Antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, skolininkui P. J. išsiuntė 2005 m. gruodžio 22 d. raginimą įvykdyti sprendimą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Nekilnojamojo turto registro 2006 m. birželio 13 d. duomenimis P. J. vardu registruotas nekilnojamas turtas butas (duomenys neskelbtini). Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją, 2006 m. sausio 9 d. priėmė patvarkymą „Vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo“ ir išsiuntė jį VSDFV Alytaus skyriui vykdyti. VSDFV 2006 m. birželio 9 d. grąžino antstolei vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4229-470/2005, nurodė, kad skolininkui P. J. invalidumo/netekto darbingumo pensija buvo mokama iki 2006 m. kovo 31 d., taip pat, kad P. J. 2006 m. gegužės 18 d. mirė. Antstolė 2011 m. gegužės 2 d. Gyventojų registro duomenimis nustatė, kad palikėjas mirė santuokoje ir turi dukrą, tačiau Testamentų registro 2011 m. gegužės 2 d. išrašas patvirtina, kad įregistruotų palikėjo testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra. Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarė Rasuolė Sereikienė 2013 m. spalio 18 d. raštu Nr. 68 antstolei A. K. informavo, kad po P. J., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notaro biure neužvesta. Pagal Centrinės hipotekos įstaigos registro 2011 m. gruodžio 15 d. išrašą P. J. neįrašytas įkeisto daikto savininku ar skolininku nė viename hipotekos dokumente. Antstolė 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. S-14030323 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodydama, kad kontoroje vykdomos dvi skolininko P. J. atžvilgiu bylos, tai, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė, jo turto niekas nepaveldėjo, skolininko sutuoktinė E. J. (duomenys neskelbtini) mirė, ir prašė spręsti skolininko nekilnojamojo turto paveldėjimo valstybės vardu klausimą. Palikimo perėjimo valstybei 2016 m. spalio 26 d. liudijimas patvirtina, kad P. J. ½ buto (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei.

Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis).

Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procese skolininkas P. J. mirė (duomenys neskelbtini)., todėl CPK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2006 m. rugpjūčio 14 d. Ir nors antstolė apie skolininko mirtį sužinojo 2016 m. birželio 9 d., tačiau apie skolininko skolas Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo tik 2014 m. rugsėjo 25 d. Teismas pažymi, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad būtų taikytas kreditorės UAB „Alytaus butų ūkis“ 649,01 Lt reikalavimo įvykdymo užtikrinimui areštas palikėjo nekilnojamam turtui ir turto areštas išviešintas viešajame registre, taip pat, kad kreditorė kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2005 m. rugpjūčio 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad po skolininkės mirties antstolė ar išieškotoja per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą perėmusiai valstybei, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo P. J. kreditorę UAB „Alytaus butų ūkis“ ir jos 469,01 Lt reikalavimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad palikėjo kreditorė ar vykdomąją bylą vykdanti antstolė kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 596 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

atmesti antstolės A. K. prašymą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio skolininko P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0133/05/03879 į jos teisių perėmėją – valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko, į. k. 112021042.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.