Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. P., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Dianai Romaškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad teismo priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį yra nepakankamas, nes kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga apie 660 Eur suma. Vaikai auga, todėl dažnai reikia pirkti rūbus, avalynę. Abu vaikai lanko darželį, kuris sūnui kainuoja 26,20 Eur per mėnesį, dukrai – 25,36 Eur per mėnesį. Sūnus taip pat lanko krepšinio būrelį, dukra – šokių. Viena krepšinio treniruotė kainuoja 2 Eur, šokių būrelis 10 Eur per mėnesį. Sūnus yra išrankesnis maistui, ne viską valgo, dėl ko ieškovė patiria didesnes išlaidas pirkdama maistą. Vaikams reikalingos higienos, ugdymo priemonės, vitaminai. Vaikai dažnai serga, todėl ieškovė turi papildomų išlaidų. Sveikatos sutrikimų vaikai neturi, tik sūnui yra reikalingi akiniai dėl astigmatizmo, kurie kainavo 200 Eur. Atsakovas reguliaraus išlaikymo vaikams nemoka, bet vienintelį kartą balandžio mėn. pervedė 200 Eur, kurie buvo panaudoti akinių sūnui įsigijimui. Atsakovas su vaikais nebendrauja. Ieškovė yra baigusi vienuolika klasių, specialybės neturi, dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis buvo apie 600 Eur per mėnesį. Nuo liepos mėn. vidurio nedirba, ieško darbo, šiuo metu gauna socialinio draudimo išmokas, apie 400 Eur per mėnesį, taip pat gauna išmokas už vaikus apie 100 Eur vienam vaikui. Ieškovė taip pat turi dar vieną nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) amžiaus. Pragyvenimui ir vaikų išlaikymui lėšų nepakanka, todėl skolinasi iš artimų giminaičių, jiems bendrai yra skolinga apie 800 Eur. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena išsinuomotam bute, moka 150 Eur dydžio nuomos mokestį, tačiau nuomotojas ketina mokestį padidinti iki 200-250 Eur per mėnesį. Su atsakovu nebendrauja, iš pažįstamų žino, kad jis dirba nelegaliai statybose, atlikdamas vidaus apdailos darbus. Tuo metu, kai santuokoje gyveno kartu, atsakovas dirbo analogiškus darbus, uždirbdavo iki 3000 Eur per mėnesį.

Atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo siunčiami paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu. Kadangi atsakovo tiksli gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, procesiniai įteikti ir apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovas informuotas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, laikytinos nesvarbiomis, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė palaikė pateiktą rašytinę išvadą, kurioje nurodyta, kad išlaikymo didinimas atitiktų nepilnamečių geriausius interesus, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečių vaikų interesų naudai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra J. P. ir E. P. vaikai. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. P. ir L. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam nuo ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė J. P.. Ieškovė taip pat turi sūnų U. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko motinos ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tėvų turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita. Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais.

Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvo, privalančio teikti išlaikymą, nedarbas ar gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo priteistas teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo priteistas išlaikymas šiuo metu nepakankamas tenkinti vaikų poreikius. Ieškovės paskaičiavimu kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga apie 660 Eur suma, kuri išleidžiama vaikų maistui, drabužiams, avalynei, higienai, vitaminams, ugdymo priemonėms, gyvenamojo būsto nuomai ir komunalinėms išlaidoms, mokesčiui už vaikų darželį ir lankomus būrelius. Vaikai dažnai serga, todėl patiriamos papildomos išlaidos vaistams. Ieškovės nurodyta vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma 660 Eur, teismo vertinimu nėra nepagrįstai didelė, juolab, kad Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

Šios bylos nagrinėjimo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 924,00 Eur, atskaičius privalomus mokėti mokesčius sudaro apie 709,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 50169 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Tai reiškia, jog ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymas vaikams po 270 Eur kiekvienam kas mėnesį neviršija numatyto orientacinio vienos MMA (709 Eur/2=354,50 Eur) dydžio. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, nustatant vaiko poreikius ieškovė neturėtų teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Atsakovui nepateikus teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių mažesnes vaiko išlaikymo išlaidas, teismas vadovaujasi pirmiau nustatyta aplinkybe, kad šalių vieno vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 660 Eur suma. Ieškovė iš vaiko poreikių patenkinimui reikalingos sumos išskaičiuoja valstybės mokamą išmoką vaikui, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 270 Eur kiekvienam kas mėnesį.

Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vadovaujantis minėtu tėvų valdžios lygybės principu, abu vaiko tėvai, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis buvo apie 600 Eur per mėnesį. Nuo liepos mėn. vidurio nedirba, ieško darbo, šiuo metu gauna socialinio draudimo išmokas apie 400 Eur per mėnesį, taip pat gauna išmokas už vaikus apie 100 Eur vienam vaikui. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Turi automobilį (duomenys neskelbtini). Turi skolų apie 800 Eur artimiems giminaičiams, taip pat dar vieną išlaikytinį nepilnametį sūnų U. M. (duomenys neskelbtini) amžiaus. Bylos duomenimis atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vertėsi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Nekilnojamojo turto ar registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovės žiniomis atsakovas nelegaliai dirba statybose, atlikdamas vidaus apdailos darbus. Tuo metu, kai šalys santuokoje gyveno kartu, atsakovas dirbo statybose, uždirbdavo iki 3000 Eur per mėnesį.

Byloje nėra duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę ir dėl to sumažintą atsakovo darbingumą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Nekilnojamojo turto bei transporto priemonių registro duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, registruojamo turto neturi, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, ieškovės paaiškinimu, jis kaip ir anksčiau dirba nelegaliai statybose. Nesant byloje jokių duomenų, kurie galėtų paneigti ieškovės paaiškinimus apie atsakovo darbinę veiklą bei pajamų gavimą, teismas sprendžia, kad atsakovas būdamas darbingo amžiaus, dirba ir gauna pajamas, reikalingas ne tik jo paties asmeninių poreikių, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Iš esmės objektyvių priežasčių, leidžiančių nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo, nenustatyta, todėl atsakovas turi prisidėti tokia pačia kaip ir ieškovė dalimi prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas ir pakeistina Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. P. ir L. P. po 270,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaikų pilnametystės (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti skirtina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė – motina su kuria nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje esančius duomenis, ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą ieškinį, tačiau ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteisiamas valstybei 86,00 Eur žyminis mokestis ((270 Eur - 150 Eur) × 12 mėn. × 2 vaikai × 3 proc.=86 Eur), 404,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Teismas už procesinių dokumentų siuntimą byloje patyrė 15,86 Eur išlaidas, kurios ieškinį tenkinus visiškai priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 404,17 Eur (keturių šimtų keturių eurų 17 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 86,00 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas – 5630, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.