- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- I1-3909-386/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-7-00438-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A.D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Neturtinė žala
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė
2026 m. sausio 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovės atstovė, LKT), 30 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų LKT pareigūnų veiksmų, atlyginimo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PNAK) Trečiame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. – LKT Pravieniškių 1-asis kalėjimas) (toliau – ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y. nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamosios patalpos plotas, buvo toleruojamos subkultūros, pasivaikščiojimo kiemai neatitiko keliamų reikalavimų, pastatai avarinės būklės, už darbinę veiklą mokama per maža išmoka, gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, netinkama šildymo sistema. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė diskriminavimą, diskomfortą ir orumo pažeminimą. Pažymėjo, kad Pravieniškių 1-ame kalėjime buvo palaikoma subkultūra, nuteistieji skirstomi į kastas. Teigė, kad buvo žeminamas kitų „aukštesnės kastos“ nuteistųjų, prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas, jis buvo verčiamas „būti ant striomo“, kad kiti aukštesnės kastos nuteistieji galėtų naudotis mobiliaisiais telefonais, vartoti narkotines medžiagas ir alkoholį.
Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad valgykloje indai skiriami į dvi grupes, aukštesnei kastai priklausantys nuteistieji gauna naujus indus ir didesnes porcijas, o žemesnei kastai duodami seni žalios spalvos indai ir skiriamos mažesnės porcijos, be to, kalinimo įstaigos parduotuvėje pirmiausiai apsiperka aukštesnės kastos nuteistieji, o vėliau leidžiama apsipirkti žemesnės kastos nuteistiesiems.
Pareiškėjo tvirtinimu, pasivaikščiojimo kieme nebuvo įrengtų pavėsinių ar stoginių, skirtų pasislėpti nuo kritulių, be to, pasivaikščiojimo kiemo plotas neatitinka keliamų reikalavimų. Pasak pareiškėjo, pastate, pavadintu „Laisvalaikis“, po patikrinimo nuteistieji būdavo užrakinami ir, norint parūkyti, reikėdavo eiti į prausyklą, nes išeiti į lauką nebuvo galima. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. spalio 18 d. pastatas „Laisvalaikis“, kuriame jis gyveno, neegzistavo jokiuose planuose, gyveno neegzistuojančiame pastate, kuris buvo avarinės būklės, netinkamas gyventi žmonėms.
Pareiškėjas nesutiko su nuteistųjų darbo apmokėjimu pataisos namuose bei išdirbto laikotarpio neįskaitymu jiems į darbo stažą.
Nurodė, kad tarakonai ir blakės, kurių buvo daug, naikinami tik kas tris mėnesius, o šildymo sistemos radiatoriai neatitinka reikalavimų. Pasak pareiškėjo, 2022 m. vasarą 17-1 gyvenamojoje patalpoje buvo išimti radiatoriai, todėl rudenį atvėsus orams teko šalti, o prausykloje buvo įrengtos trys kriauklės ir dušo kabina 48-iems žmonėms, tualeto patalpoje įrengtos 3 tualeto kabinos ir dvi kriauklės 48-iems asmenims, iš visų kranų bėgo tik šaltas vanduo. Prausykloje nebuvo įrengtos šildymo sistemos, kuri užtikrintų tinkamą prausykloje temperatūrą, o dušo kabina buvo siaura. Atvėsus orams, lyjant lauke negalima sportuoti, nes labai šalta, o lyjant visa sporto įranga būdavo šlapia.
Pareiškėjas akcentavo, kad Pravieniškių 1-ame kalėjime buvo atvejų, kai nuteistieji negaudavo maitinimo tokio, koks jiems priklausydavo, nes neužtekdavo maisto porcijų visiems nuteistiesiems, o visi indai plaunami ne indaplovėse, kurias privalo turėti maitinimo įstaigos, bet paprasčiausiose voniose, be to, maistas gaminamas ne vietoje, bet yra atvežamas, jis be prieskonių, druskos. Pasak pareiškėjo, maisto porcijos neatitinka keliamų reikalavimų, o kokybė pagerėja tik tada, kai atvažiuoja kokia nors komisija.
Pareiškėjas tvirtino, kad norint tobulėti pataisos namuose, tai turi daryti savarankiškai, o norint išmokti užsienio kalbos, tam visiškai nėra sudaryta galimybių. Pareiškėjas teigė, kad norint kažką studijuoti, valstybė jokio mokslo neapmoka, išskyrus profesinį mokymą, kurio mokomoji bazė yra labai prasta, be to, norint kažką studijuoti privaloma už mokslą susimokėti ir asmuo turi pats susirasti dėstytoją, apmokėti jo kelionės išlaidas.
Nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, pasijutus blogai buvo neįmanoma išsikviesti pareigūno, nes durys nakčiai užrakinamos.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl gyvenamųjų patalpų nurodo, kad pareiškėjas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiąjį sektorių 2021 m. kovo 29 d. atvyko iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus, tęsti laisvės atėmimo bausmę. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais ir LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtas gyventi sekančiai: nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. į 17 būrį, 1 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,71 m², nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. birželio 9 d. į 15 būrį, 2 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,23 m², nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d. į 16 būrį, 2 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,34 m², nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. spalio 18 d. į 15 būrį, 2 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,23 m², nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. į 18 būrį, 2 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 m², nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. į 17 būrį, 12 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 m², nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. į 4 būrį, 3 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,53 m², nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. į 6 būrį, 1 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,20 m², nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. į 5 būrį, 8 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,81 m², nuo 2023 m. lapkričio 24 d. iki 2024 m. sausio 24 d. į 5 būrį, 5 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,31 m², nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. vasario 22 d. į 4 būrį, 10 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,69 m², nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. vasario 4 d. į 2 būrį, 9 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 4,64 m², nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. kovo 8 d. į 9 būrį, 8 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,46 m². Vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas buvo daugiau nei pakankamas. Nuteistiesiems skirtas gyvenamas plotas skaičiuojamas nepriklausomai nuo įstaigos inventoriaus ir nuteistųjų asmeninių daiktų užimamo ploto. Pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Dėl subkultūros palaikymo LKT nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija propaguoja nuteistųjų hierarchiją (subkultūrą), nėra pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais ir yra abstraktūs, todėl atmestini. Teigė, kad pareiškėjas nenurodo jokių tikslių aplinkybių, kada tiksliai ir kieno neva buvo žeminamas, nepateikia jokių objektyvių įrodymų (kreipimosi su prašymais (skundais) į LKT Kriminalinės žvalgybos valdybą ar Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją kopijų) dėl kitų nuteistųjų neva daromų nusikalstamų veikų, naudojamo psichologinio smurto ir kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pažymėjo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija nuteistųjų subkultūros apraiškų ar bet kokių įkalintų asmenų skirstymų, kurių nenumato teisės aktai, netoleruoja.
LKT dėl indų valgykloje, maisto porcijų nuteistiesiems pažymėjo, kad valgyklose išduodami indai nuolat yra atnaujinami, jie gali būti pateikiami metaliniai arba plastikiniai. Pasak LKT, gamintojai įvairias lėkštes, puodelius, dubenėlius arba jų rinkinius gamina pagal savo standartus 4 arba 6 spalvų, o maitinimo paslaugą teikianti įmonė pristato skirtingų spalvų puodelius bei lėkštes. LKT tvirtino, kad kalinimo įstaigos administracija neskirsto indų pagal spalvas, jie išduodami atsitiktine tvarka, o nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius. LKT pažymėjo, kad rašytiniu prašymu pasirenkamas vienas iš šių patvirtintų maitinimo valgiaraščių: valgiaraštis dirbantiems vyrams, valgiaraštį nedirbantiems vyrams; valgiaraštis dirbantiems vyrams vegetarams (jei esate dirbantis); valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams); dietinio maitinimo valgiaraštį (skiria gydytojai); valgiaraštį veganams; valgiaraštį (be kiaulienos) dirbantiems vyrams (jei esate dirbantis); valgiaraštį (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams, be to, vadovaujantis minėtais patvirtintais valgiaraščiais, maisto daviniai išduodami pagal patvirtinus svorius. LKT akcentavo, kad pareiškėjas į Turto valdymo skyrių su skundais (prašymais) dėl per mažų maisto porcijų ar netinkamų indų išdavimo nesikreipė.
Dėl apsipirkimo parduotuvėje pažymėjo, kad nuteistųjų apsipirkimas organizuojamas vadovaujantis pagal kalinimo įstaigoje patvirtintus apsipirkimo parduotuvėje grafikus, tačiau pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais ir turėtų būti atmestini, o dėl pasivaikščiojimo kiemo įrengimo paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai, jog vaikštant pasivaikščiojimo kieme nebuvo kur pasislėpti nuo kritulių, yra neatitinkantys tikrovės.
Dėl galimybės rūkyti LKT nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos rūkymo patalpos, kadangi teisės aktai nenumato laisvės atėmimo vietoms prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, o rūkymo vietos įrengtos prie nuteistųjų gyvenamų pastatų kiemuose. LKT dėl pastato „Laisvalaikis“ egzistavimo akcentavo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. spalio 18 d. minėtas pastatas buvo eksploatuojamas, jo patalpos buvo tinkamai įrengtos. LKT pateikė 2022 m. gruodžio 13 d. Statinio(-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad pastato „Laisvalaikis“ pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė patenkinama, pagrindinių konstrukcijų deformacijų nepastebėta, sienoje matomas plytų mūro trūkimas per visą pastato aukštį, aptrupėjęs parapetų mūras. Todėl LKT vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl pastato „Laisvalaikis“ yra neatitinkantys tikrovės ir turėtų būti atmestini.
LKT pasisakydama dėl darbinės veiklos, pažymėjo, kad pareiškėjas tik kopijuoja tekstą iš Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendacijų ir jį bando pritaikyti sau, tačiau nurodomų aplinkybių nedetalizuoja, nepagrindžia jokiais įrodymais, neįvardina nei kur, nei kokiu laikotarpiu jis dirbo, nenurodo, kada jam buvo išmokėta per maža išmoka už darbinę veiklą, nei priklausė.
Pasisakydama dėl parazitų patalpose LKT nurodė, kad Pravieniškių PNAK 2020 m. kovo 9 d. sudarė sutartį Nr.76-41 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) ,,Utenos deratizacija“ ir 2023 m. balandžio 21 d. sudarė naują sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pasak LKT, apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o šis informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą, kuris gautą informaciją pateikia Turto valdymo skyriaus inspektoriui, pastarasis raštu informuoja ,,Utenos deratizacija“ apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą konkrečiose patalpose ir suderina darbų atlikimo laiką. Nurodė, kad UAB ,,Utenos deratizacija“ atvyksta sutartu laiku ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų), taigi, patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. LKT pateikė ginčo laikotarpiu atliktų parazitų naikinimo darbų aktų kopijas, kurios patvirtina, kad ėmėsi priemonių ir naikino parazitus patalpose.
Dėl šildymo patalpose pažymėjo, kad patalpų šildymas atitiko keliamus reikalavimus, o elektriniai konvekciniai šildymo radiatoriai pasibaigus šildymo sezonui būdavo surenkami, tačiau prasidėjus šildymo sezonui pastatomi į gyvenamas patalpas. LKT dėl prausyklos ir sanitarinio mazgo įrengimo akcentavo, jog prausykloje buvo įrengta 6 vienetai praustuvių, 3 vienetai dušo galvučių. Sanitariniame mazge buvo įrengta 5 vienetai sėdimų klozetų. Taigi, sanitarinių įrenginių skaičius buvo pakankamas. Kadangi Lietuvos Higienos normoje 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ karšto vandens tiekimas į prausyklas nereglamentuojamas, kalinimo įstaiga neturi pareigos užtikrinti karšto vandens tiekimo į prausyklas. Be to, prausykloje buvo įrengta elektrinė konvekcinė šildymo sistema.
Pasisakydama dėl sporto inventoriaus LKT nurodė, kad prie gyvenamųjų pastatų buvo įrengtos stoginės, kur nuteistiesiems sudarytos sąlygos sportuoti, įrengtas sporto inventorius. LKT nuomone, pareiškėjas išsakė tik deklaratyvius nusiskundimus. LKT dėl maitinimo, higienos valgykloje pažymėjo, kad valgykloje indai plaunami tam tikslui skirtuose induose – voniose, kuriose bėga tekantis vanduo, kriauklės nėra pritaikytos masiniam indų plovimui. Teigė, kad pareiškėjas kelia abstraktaus pobūdžio argumentus dėl menamų pažeidimų ir kitų nuteistųjų atžvilgiu, be to, neįvardina, kada būtent nebuvo išduotas jam priklausantis maitinimas, nepateikia kreipimųsi į kalinimo įstaigos administraciją dėl netinkamo (neišduoto) maitinimo, todėl tokie deklaratyvūs pareiškėjo argumentai turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti.
LKT dėl mokymosi akcentavo, kad neturi teisės aktais reglamentuotos pareigos apmokėti nuteistiesiems už aukštąjį mokslą. Pareiškėjas, norėdamas tobulėti, mokytis, turi pats įdėti dėl to pastangų. LKT vertino, jog pareiškėjas neįvardino jokių jos neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, neparemti objektyviais įrodymais, todėl turėtų būti atmestini. Dėl pareigūnų iškvietimo galimybės nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko gyvenamosiose (bendrabučio tipo) patalpose. Iškvietimo mygtukai turi būti įrengti tik kamerų tipo patalpose, o bendrabučio tipo patalpose nėra įpareigojimo įrengti iškvietimo mygtukų.
Pasisakydama dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų, LKT tvirtino, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. LKT teigė, kad pareiškėjas abstrakčiai išvardina galimus pažeidimus, tačiau jų nedetalizuoja, neįvardina, kada jie tiksliai atsirado, nepateikia jokių objektyvių duomenų, kad dėl to jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės. LKT dėl pareiškėjo emocinės būklės nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė, todėl jo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
Pasisakydama dėl neturtinės žalos priteisimo LKT vertino, kad neteisėtų jos veiksmų (neveikimo) nenustatyta, o pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą, o nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. LKT tvirtino, kad nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Atsiliepimas
2024 m. balandžio 22 d. pareiškėjas teismui pateikė rašytinį atsikirtimą į atsakovės atstovės atsiliepimą, kuriame prašė jį atmesti, nes atsiliepimas yra melagingas. Pareiškėjas akcentavo, kad jis buvo laikomas kamerų tipo patalpų sąlygomis nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d., nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d., nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. liepos 30 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. kovo 8 d. Šiose kamerose sąlygos buvo itin prastos, trūko ploto, buvo drėgna, nebuvo iškvietimo mygtukų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, jog Regionų apygardos administracinio teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-7778-473/2024 pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, 30 000 Eur.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-106-552/2025 patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį tiek, kiek ja atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui neužtikrinimą dėl gyvenamojo ploto trūkumo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d. ir perdavė šią bylos dalį Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Taigi, šioje administracinėje byloje ginčas kilo tik dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, dėl netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su gyvenamojo ploto trūkumu, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ame kalėjime nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.
Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Teismų praktikoje pažymima, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime bausmę atlieka nuo 2021 m. kovo mėn. pabaigos ir bausmę buvo paskirtas atlikti nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. spalio 18 d. 17 būryje (pastate „Laisvalaikis“), nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. vasario 20 d. 17 būryje (moduliniuose namukuose – lengvoje grupėje), o nuo 2023 m. vasario 20 d. iki šiol 19 būryje (moduliniuose namukuose – lengvoje grupėje).
2024 m. kovo 26 d. LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažymoje Nr. RV-22-3081 „Apie nuteistojo A. D. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad pareiškėjas atvyko 2021 m. kovo 29 d. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiąjį sektorių tęsti laisvės atėmimo bausmę. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais ir Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtas gyventi:
nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. į 17 būrį, 1 patalpą;
nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. birželio 9 d. į 15 būrį, 2 patalpą;
nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d. į 16 būrį, 2 patalpą;
nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. spalio 18 d. į 15 būrį, 2 patalpą;
nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. į 18 būrį, 2 patalpą;
nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. į 17 būrį, 12 patalpą;
nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. į 4 būrį, 3 patalpą;
nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. į 6 būrį, 1 patalpą;
nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. į 5 būrį, 8 patalpą;
nuo 2023 m. lapkričio 24 d. iki 2024 m. sausio 24 d. į 5 būrį, 5 patalpą;
nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. vasario 22 d. į 4 būrį, 10 patalpą;
nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. vasario 4 d. į 2 būrį, 9 patalpą;
nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. kovo 8 d. į 9 būrį, 8 patalpą.
Vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojanti teisės akto redakcija nuo 2023 m. sausio 5 d.) 1.2.1 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis negali būti mažesnis kaip 3,1 m². Analogiška minimali gyvenamojo ploto norma, buvo nustatyta ir anksčiau galiojusiose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose nustatančiuose didžiausią laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičių ir minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas LKT Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (nuo 2023 m. sausio 1 d. LKT Pravieniškių 1-jame kalėjime) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais ir LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtas gyventi:
nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. į 17 būrį, 1 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,71 m²;
nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. birželio 9 d. į 15 būrį, 2 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,23 m²;
nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d. į 16 būrį, 2 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,34 m²;
nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. spalio 18 d. į 15 būrį, 2 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,23 m²;
nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. į 18 būrį, 2 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 m²;
nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. į 17 būrį, 12 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 m²;
nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. į 4 būrį, 3 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,53 m²;
nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. į 6 būrį, 1 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,20 m²;
nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. į 5 būrį, 8 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,81 m²;
nuo 2023 m. lapkričio 24 d. iki 2024 m. sausio 24 d. į 5 būrį, 5 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 3,31 m²;
nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. vasario 22 d. į 4 būrį, 10 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,69 m²;
nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. vasario 4 d. į 2 būrį, 9 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 4,64 m²;
nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. kovo 8 d. į 9 būrį, 8 patalpą, vienam asmeniui tekęs plotas 5,46 m².
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. balandžio 22 d. pareiškėjas teismui pateikė atsikirtimą į LKT atsiliepimą, kuriame nurodė, kad buvo laikomas kamerų tipo patalpose, t. y. uždaromis sąlygomis nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d., nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d., nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. liepos 30 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. kovo 8 d., šiose kamerose buvo ploto trūkumas.
Bylos nagrinėjimo metu 2025 m. lapkričio 13 d. LKT teismui pateikė raštą „Dėl duomenų teikimo“. Iš šio rašto matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d. buvo kalinamas LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo kamerų tipo patalpose:
nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 11, kurioje yra 2 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 2, kameros plotas 14,95 m², vienam asmeniui tekęs plotas 7,47 m²;
nuo 2022 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. kameroje Nr. 11, kurioje yra 2 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 1, kameros plotas 14,95 m², vienam asmeniui tekęs plotas 14,95 m²;
nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 11, kurioje yra 2 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 2, kameros plotas 14,95 m², vienam asmeniui tekęs plotas 7,47 m²;
nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. kameroje Nr. 9, kurioje yra 3 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 3, kameros plotas 14,91 m², vienam asmeniui tekęs plotas 4,97 m²;
nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2023 m. liepos 31 d. kameroje Nr. 7, kurioje yra 3 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 1, kameros plotas 12,97 m², vienam asmeniui tekęs plotas 12,97 m²;
nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. kameroje Nr. 1, kurioje yra 3 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 1, kameros plotas 13,34 m², vienam asmeniui tekęs plotas 13,34 m²;
nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 13, kurioje yra 1 miegamoji vieta, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 1, kameros plotas 7,57 m², vienam asmeniui tekęs plotas 7,57 m²;
nuo 2024 m. vasario 23 d. iki 2024 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 5, kurioje yra 2 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 2, kameros plotas 13,57 m², vienam asmeniui tekęs plotas 6,78 m²;
nuo 2024 m. vasario 25 d. iki 2024 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 5, kurioje yra 2 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 1, kameros plotas 13,57 m², vienam asmeniui tekęs plotas 13,57 m²;
nuo 2024 m. kovo 2 d. iki 2024 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 5, kurioje yra 2 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 2, kameros plotas 13,57 m², vienam asmeniui tekęs plotas 16,78 m²;
nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 6, kurioje yra 3 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 2, kameros plotas 13,95 m², vienam asmeniui tekęs plotas 6,97 m²;
nuo 2024 m. kovo 5 d. iki 2024 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 6, kurioje yra 3 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 2, kameros plotas 13,95 m², vienam asmeniui tekęs plotas 6,97 m²;
nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 6, kurioje yra 3 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius kameroje 2, kameros plotas 13,95 m², vienam asmeniui tekęs plotas 6,97 m².
Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad kamerų tipo patalpose uždaromis sąlygomis buvo laikomas nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d., nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d., nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. liepos 30 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. kovo 8 d.
LKT 2025 m. lapkričio 13 d. rašte „Dėl duomenų teikimo“ teigia, kad pareiškėjas atsikirtime nurodė klaidingas datas ir pateikia teisingus duomenis. Teismas neturi pagrindo nesutikti su LKT 2025 m. lapkričio 13 d. rašte pateiktais duomenimis dėl pareiškėjo kalinimo laikotarpių, jam bausmę atliekant kamerų tipo patalpose (uždaro tipo sąlygomis), todėl vertina LKT pateiktus duomenis.
Dėl vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje teismas pažymi, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) nustatytais standartais vienam asmeniui turi tekti nemažiau kaip 4 kv. m ploto, o sanitarinis mazgas į šį plotą nėra įskaičiuojamas.
Nacionalinių teismų praktikoje pažymima, kad pagal subsidiarumo doktriną pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausiai tenka valstybių nacionalinėms institucijoms, joms yra suteikiama pakankamai plati diskrecija šioje srityje. Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra palikta pirmiausiai teisė įvertinti įvardijamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą, be kita ko, tai darydamas jis turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tai pagrindžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimai, kad visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr., pvz., EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą E. M. G. S. A. prieš Ispaniją).
Nors tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek CPT pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose, tačiau valstybės raginamos remtis jais taikydamos savo įstatymus ir strategijas bei užtikrinti plačią jų sklaidą teisminėms institucijoms, įkalinimo įstaigų darbuotojams bei asmenims, kuriems atimta laisvė (žr., pvz., EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje T. V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42615/06, 73 p.).
Vadovaujantis LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2. punktu:
„1.2. Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip:
1.2.1. 3,1 kv. m - asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis;
1.2.2. 3,6 kv. m - asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis.
Teisės aktai, reglamentuojantys minimalios gyvenamojo ploto normos dydį, jį nustato skirtingą asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis (3,1 kv. m. ) ir asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis (3,6 kv. m.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas LKT Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (nuo 2023 m. sausio 1 d. LKT Pravieniškių 1-jame kalėjime) atskirai išvardintais laikotarpiais nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d. buvo laikomas pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis bei uždaro tipo sąlygomis. Kaip jau anksčiau nurodyta, iš byloje esančios informacijos apie kamerų plotus ir lovų skaičių matyti, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas visu ginčui aktualiu laikotarpiu buvo daugiau nei pakankamas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Įvertinus pateiktus duomenis nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos netinkamos pareiškėjo kalinimo sąlygos, kiek tai susiję su pareiškėjui tekusio kameros plotu.
Pažymėtina, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 8 d. į psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeidimo, kuriuos galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime, t. y., per mažas gyvenamasis plotas, nesikreipė.
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos dydžio priteisimo.
Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.