Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. G. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neteisingai išaiškinus ir pritaikius teisės normas, formaliai ir biurokratiškai vykdant viešojo administravimo funkcijas.

Pareiškėjo sutuoktinei V. G. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugsėjo 25 d. posėdžio protokolu Nr. PV 6-8 nuo 2014 m. spalio 1 d. buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija už vaikus: V. G., gim. (duomenys neskelbtini), I. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir mokėta iki V. G. mirties (duomenys neskelbtini).

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcijai teisę į daugiavaikių tėvų pensiją įgijo ir tėvai: „Teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai: 1) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas)“.

2017 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-789 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta: „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui, jeigu daugiavaikei motinai iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai.“ Tačiau pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Įstatymo 5 straipsnio naują 6 dalį daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.

Daugiavaikės motinos V. G. nebėra jai mirus, todėl pareiškėjui turi būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė daugiavaikio tėvo pensija, kadangi jo sutuoktinei V. G. buvo paskirta valstybinė pensija už jų bendrus vaikus.

Pareiškėjas pažymi, kad jis supranta, jog asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Pareiškėjui yra paskirta ir mokama nukentėjusių asmenų (tremtinių) valstybinė pensija. Paskyrus daugiavaikio tėvo pensiją, jis atsisakytų nekentėjusių asmenų pensijos.

Motyvuojamoji dalis

Pakeitimo įstatymo (2017-11-21 Nr. XIII-789) 4 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui, jeigu daugiavaikei motinai iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai. Taip pat Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu daugiavaikiai motina arba tėvas pasinaudojo teise į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama. Iš šių normų turinio yra aišku, kad aptariamos rūšies valstybinė pensija gali būti skiriama tik vienam iš tėvų (motinai arba tėvui). T. y. jeigu vienam iš jų tokia pensija paskirta, lygiagrečiai kitam ji neskiriama. Teisingumo požiūriu tai suprantama.

Tačiau Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas daugiavaikių motinos arba tėvo teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojimas, jį taikant formaliai ir biurokratiškai, neatsižvelgus į kitas Įstatymo normas ir faktines aplinkybes, galimai yra teisingumo principo pažeidimas. Pareiškėjo sutuoktinei V. G. daugiavaikės motinos valstybinė pensija buvo paskirta nuo 2014 m. spalio 1 d., po jos mirties (duomenys neskelbtini) pensijos mokėjimas nutrauktas.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, atsirado teisė į daugiavaikio tėvo valstybinę pensiją, „kai nėra daugiavaikės motinos“. V. G. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta daugiavaikės motinos valstybinė pensija už kartu su pareiškėju užaugintus jų bendrus vaikus, t. y. ji teise į šią pensiją jau pasinaudojo, nors naudojosi nepilnus du metus. Faktiškai skundžiamu Sprendimu pareiškėjui pritaikytas teisės ribojimas. Nėra teisinga riboti teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams motinai arba tėvui dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Šiuo atveju nuo pareiškėjo nepriklausė ankstyva sutuoktinės mirtis. Minėtas teisių ribojimas galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.

Pareiškėjo teigimu, dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamas Sprendimas naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisiją Valstybinių pensijų įstatymo ir Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos pareiškėjui skyrimo.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo dokumentai negali būti teikiami Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes pareiškėjo kandidatūra neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme nustatytų šios pensijos skyrimo sąlygų. Daugiavaikė motina V. G. teise į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal įstatymo nuostatas jau pasinaudojo, todėl kitam iš tėvų ši pensija neskiriama.

Vadovaujantis 2017 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-789 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 1 straipsnio nuostatomis, buvo pakeistas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktas, numatant, kad teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi „motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų.“ Tuo pačiu Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnis papildytas 6 dalimi: „Daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.“

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama, kai nėra daugiavaikės motinos, argumentuodamas, kad daugiavaikės motinos nėra, nes ji mirusi.

Atsakovė nurodo, jog Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų, taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui, jeigu daugiavaikei motinai iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai.“ Pareiškėjo sutuoktinei V. G. buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija iki 2017 m. gruodžio 31 d. Taigi šiuo atveju, vadovaujantis 2017 m. lapkričio 21 d. Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimą kaip daugiavaikis tėvas. Atsakovė ginčijamu Sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo.

Šalių prašymu byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas yra dėl atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (5.1.26 E) A5-1784 „Dėl teikimo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiam tėvui“ (minėta, toliau – ir Sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisiją dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos pareiškėjui skyrimo, teisėtumo. Pareiškėjas prašo panaikinti minėtą Sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisiją dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos jam skyrimo.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255, 15 punkto 7 papunktis numato, kad motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas), arba jos (jo) teisėtas atstovas dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje daugiavaikiai motina arba tėvas yra deklaravę gyvenamąją vietą ar faktiškai gyvena, administraciją.

Tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjo sutuoktinei V. G. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugsėjo 25 d. posėdžio protokolu Nr. PV 6-8 nuo 2014 m. spalio 1 d. buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija už vaikus: V. G., gim. (duomenys neskelbtini), I. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir mokėta iki V. G. mirties (duomenys neskelbtini) .

Pareiškėjo teigimu, daugiavaikės motinos V. G. nebėra, nes ji mirė, todėl pareiškėjui turi būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė daugiavaikio tėvo pensija, kadangi jo sutuoktinei buvo paskirta valstybinė pensija už jų bendrus vaikus.

Atsakovė nurodo, jog pareiškėjas neturi teisinio pagrindo pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimą kaip daugiavaikis tėvas, nes jo sutuoktinei V. G., kaip daugiavaikei motinai, buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tai numatyta 2017 m. lapkričio 21 d. Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi.

Vadovaujantis 2017 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-789 (minėta, toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 1 straipsnio nuostatomis, buvo pakeistas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir numatyta, kad teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi „motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų.“ Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi Valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnis papildytas 6 dalimi, kuri numato: „Daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.“ Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, t. y. kad teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi „motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų“, taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui, jeigu daugiavaikei motinai iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai. Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu daugiavaikiai motina arba tėvas pasinaudojo teise į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama.

Pažymėtina, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatos reglamentavo teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją tik motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms. Įstatymo leidėjas 2017 m. lapkričio 21 d. Pakeitimo įstatymu nuo 2018 m. sausio 1 d. teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatė vienam iš tėvų, − motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui) numatant, kad daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų (Pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 dalis). Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų, taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui, jeigu daugiavaikei motinai iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai.“

Kaip jau minėta, pareiškėjo sutuoktinei V. G., kaip daugiavaikei motinai, buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, jog įvertinus minėtas įstatymų nuostatas, nėra reikšminga kokį laikotarpį (kiek metų) pareiškėjo sutuoktinė gavo antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Taigi, vadovaujantis 2017 m. lapkričio 21 d. Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimą kaip daugiavaikis tėvas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018 ir kt.).

Apibendrindama ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, atsakovė visas faktines aplinkybes išsamiai išdėstė, Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis priimtas Sprendimas, todėl konstatuojama, kad Sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius skundžiamo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisiją dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos pareiškėjui skyrimo. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Visus likusius pareiškėjo argumentus teismas laiko pertekliniais, neturinčiais esminės teisinės reikšmės pareiškėjo skundo sprendimui. Dėl šios priežasties kiti pareiškėjo argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo Jono R. G. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.