Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl 2015 m. birželio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto, prievolių padalijimo, atsakovo A. A. priešieškinį ieškovei I. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokos metu įgyto turto, prievolių padalijimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama santuoką tarp šalių, įregistruotą 2004-08-14 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 731), nutraukti dėl atsakovo kaltės; pripažinti, kad tarp ieškovės I. A. ir atsakovo A. A. nuo 1997 m. iki 2004-08-13 buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai; pripažinti I. A. ir A. A. nuo 1997 m. iki 2004-08-13 vykdytos bendrosios jungtinės veiklos pagrindu sukurtą / įgytą turtą – 64 780 Eur lėšas ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, kurioje ieškovės ir atsakovo dalys yra lygios, t. y. po 32 390 Eur; 98 471 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti I. A.; atsakovui A. A. iš I. A. priteisti 49 235 Eur kompensaciją už I. A. tenkančią A. A. priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį; automobilį „Ssang Yong Rexton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti A. A.; I. A. iš atsakovo A. A. priteisti 11 280 Eur kompensaciją už A. A. tenkančią I. A. priklausančią automobilio „Ssang Yong Rexton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį; I. A. iš atsakovo A. A. už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. kovo 23 d. priteisti 13 370 Eur būsto nuomos išlaidų; I. A. iš atsakovo A. A. priteisti 4 670 Eur pagal 2005-02-23 Kredito sutartį Nr. 05-009023-FA/05-009043-FA AB „Swedbank“ už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2015-03-23 sumokėtų kredito įmokų ir palūkanų; kreditinį įsiskolinimą AB „Swedbank“ pagal 2005-02-23 Kredito sutartį Nr. 05-009023-FA/05-009043-FA pripažinti asmenine I. A. prievole, atsakovą A. A. atleisti nuo solidariosios prievolės AB „Swedbank“ pagal 2005-02-23 Kredito sutartį Nr. 05-009023-FA/05-009043-FA; I. A. iš atsakovo A. A. priteisti 1/2 dalį pagal 2005-02-23 Kredito sutartį Nr. 05-009023-FA/05-009043-FA likusio mokėti bankui kredito, t. y. 12 069 Eur; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – A., o atsakovui palikti jo pavardę – A.; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008-03-01, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi; iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo neištikimas, dėl ko faktiškai nutrūko santuoka ir iširo šeima, bijodama fizinio smurto 2008 m. kovo mėnesį buvo priversta išsikraustyti iš namų. Nuo 2008-03-01 su atsakovu negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Teigia, kad dar iki susituokiant gyvenant kartu, kaupė lėšas nuosavam būstui įsigyti, bendru su atsakovu susitarimu, bendromis pastangomis ir lėšomis siekė gyvenamąjį būstą įsigyti jungtinės nuosavybės teise ir jame susituokus gyventi. Nuo 1997 metų iki santuokos sudarymo su atsakovu kartu gyvendami ir kartu tvarkydami finansinius reikalus, faktiškai esant susiklosčiusiems jungtinės veiklos teisiniams santykiams, kartu investavo, bendrai naudodami atsakovo investavimo patirtį ir ieškovės profesines finansų srities žinias, iki 2004-08-13 metų uždirbo pinigų sumas, kurios, tarp jų ir ieškovės iš darbo veiklos gautos pajamos – 64 780 Eur, 2004 metais buvo panaudotos įsigyti butui. Mano, kad nuo 1997 m. iki 2004-08-13 vykdytos bendrosios jungtinės veiklos pagrindu sukurtas / įgytas turtas – 64 780 Eur lėšos, pripažintinas šalių bendrąja daline nuosavybe, kurioje dalys yra lygios, t. y. po 32 390 Eur. Kadangi pati nuosavo būsto neturi, o santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėtų būti priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priteisiant 1/2 dalies turto vertės piniginę kompensaciją. Santuokoje 2011-05-24 įgyta negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra asmeninė ieškovės nuosavybė, 2013-04-05 Vertybinių popierių dovanojimo sutartimi dovanoti 3500 vnt. TEO LT, AB, paprastųjų vardinių akcijų bei 2011-01-01 lengvojo automobilio dovanojimo sutarties pagrindu įgytas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nedalijami ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės nuosavybe. Atsakovas gyvenant santuokoje pagal 2006 m. išperkamosios nuomos sutartį su UAB „SEB Lizingas“ valdė automobilį „Ssang Yong Rexton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 metais automobilio vertė buvo 22 559,18 Eur. Už minėtą automobilį buvo mokama bendromis lėšomis, šis automobilis liko atsakovui, todėl iš atsakovo priteistina 1/2 dalis automobilio vertės, buvusios 2008 m., kai nustojo kartu gyventi, t. y. 11 279,59 Eur. Bankui įsipareigojimus pagal kredito sutartį dėl buto įsigijimo vykdė iš asmeninių lėšų, nuo 2008-03-01 iki 2015-03-23 asmeniškai sumokėjo 9 339,37 Eur paskolos ir palūkanų, todėl iš atsakovo prašo priteisti pusę sumos. Kadangi butą, kuriam pirkti buvo suteiktas kreditas, siekia prisiteisti natūra sau, 24 137,36 Eur dydžio kreditinį įsiskolinimą AB „Swedbank“ prašo pripažinti jos asmenine prievole, o atsakovą atleisti nuo solidariosios prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu bankui prisiimta prievolė yra solidarioji, iš jos atsakovui priteistina 1/2 dalies buto vertės kompensacija, todėl atsakovas taip pat privalo kompensuoti 1/2 dalį likusio mokėti bankui kredito, t. y. 12 069 Eur.

Atsakovas pateikė byloje priešieškinį, prašydamas santuoką, sudarytą tarp šalių ir įregistruotą 2004-08-14 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 731), nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008-03-01; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę A., o ieškovei – pagal jos pasirinkimą; po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; po santuokos nutraukimo atsakovo vardu registruotą pensijos fondą „Pensija2“, kuriame 2014-10-22 sukaupta 67,46 Eur (232,92 Lt), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; atlikus tarpusavio priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 2653,23 Eur (9161,07 Lt); po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2005-02-23 kredito sutartį ir laidavimo sutartį palikti šalių solidariąja prievole, nustatant, kad šią prievolę atsakovas vykdys vienas; iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad su ieškove pradėjo artimai bendrauti 1997 m., tačiau susituokė tik 2004 m. Nuo pat to laiko, kai pradėjo gyventi kartu, finansiškai išlaikė ieškovę. Asmeninėms santaupoms pasibaigus, 2008 m. kovo mėnesį ieškovė paliko atsakovą ir išėjo gyventi į nuomojamą butą. Santuokos metu su ieškove įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame išėjus ieškovei gyvena, jį prižiūri ir rūpinasi. Mano, kad butas turėtų būti priteistas jo asmeninėn nuosavybėn. Piniginės lėšos pensijų fonde pradėjo kauptis tik po 2008-03-01, todėl sukauptas fondas priteistinas jo nuosavybėn. Kadangi garažą ieškovė įsigijo taip pat po 2008-03-01, todėl po santuokos nutraukimo garažas turėtų būti priteistas ieškovei. Nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau didžiąja dalimi įgytas už asmenines jo lėšas. Kadangi bendras turtas buvo įsigytas už asmenines lėšas, todėl ieškovė turi kompensuoti 1/2 dalį asmeninių lėšų, t. y. 111 835,50 Lt. Nuo 2008-03-01 ieškovei pervedė 20 921 Lt, kadangi ieškovei turėjo kompensuoti 14 499,12 Lt, todėl ieškovė turi grąžinti permokėtus pinigus – 1 859,88 Eur (6 421,81 Lt).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-22 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą 2004-08-14 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 731) tarp I. A. ir atsakovo A. A., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – A., A., šalims viena kitai išlaikymo nepriteisė, nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008-03-01, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu, pripažino, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra asmeninė ieškovės I. A. nuosavybė, pripažino, kad atsakovo A. A. vardu registruotas pensijos fondas „Pensija2“, kuriame 2014-10-22 sukaupta 67,46 Eur (232,92 Lt), yra asmeninė atsakovo A. A. nuosavybė, padalijo santuokoje įgytą turtą: A. A. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis P-1 (1/9 dalis iš 525,22 kv. m), P-2 (1/33 dalis iš 11,6 kv. m), P-5 (1/33 dalis iš 3,35 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 98 470,80 Eur vertės, I. A. iš A. A. priteisė 35 777,27 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį, po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2005-02-23 kredito sutartį Nr. 05-009023-FA/05-009043-FA ir laidavimo sutartį Nr. 05-009023-LA1/05-009043-LA1 paliko šalių solidariąja prievole, nustatė, kad šią prievolę atsakovas A. A. vykdys asmeniškai, priteisė iš ieškovės I. A. 614,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. A., priteisė iš ieškovės I. A. 1172,15 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteisė iš atsakovo A. A. 212 Eur žyminio mokesčio valstybei, likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl to, kad abu sutuoktiniai pažeidė santuokines pareigas ir šie pažeidimai buvo esminiai. Nė vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų nesutarimams išspręsti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys atskirai pradėjo gyventi nuo 2008-03-01, todėl konstatavo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008-03-01. Teismas, spręsdamas dėl tarp šalių laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2004-08-13 susiklosčiusios jungtinės veiklos, padarė išvadą, jog nenustatyta, kad šalys bendrai užsiėmė investavimo veikla ir gavo iš to pelną, todėl atmetė ieškovės reikalavimą dėl 64 780,00 Eur pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Teismas, nagrinėdamas reikalavimus dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo, nustatė, kad ieškovės vardu 2011-05-24 įsigyta negyvenamoji patalpa – garažas, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2013-04-05 Vertybinių popierių dovanojimo sutartimi ieškovei dovanoti 3 500 vnt. TEO LT, AB, paprastųjų vardinių akcijų ir dovanojimo sutartimi įsigyta transporto priemonė „Toyota Corolla“ yra ieškovės asmeninė nuosavybė, o atsakovo vardu registruotas pensijos fondas „Pensija2“ ir 7 336 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcijų yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalytini. Spręsdamas dėl santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyto buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, padalijimo, teismas nustatė, kad šio buto vertė yra 98 470,80 Eur, ieškovė šiame bute nebegyvena daugiau nei 7 metus, atsakovas rūpinasi butu, todėl butą priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o ieškovei – kompensaciją už jos turto dalį. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už automobilį „Ssang Yong Rexton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo, nes nenustatė, kad šis turtas kurios nors iš šalių buvo įsigytas nuosavybės teise. Spręsdamas dėl prievolės kreditorei AB „Swedbank“ padalijimo, pirmosios instancijos teismas paliko šią prievolę solidariąja šalių prievole, kurią po santuokos nutraukimo vykdys atsakovas. Spręsdamas dėl ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos, teismas ieškovei likusia padengti paskolos dalimi kreditorei AB „Swedbank“ ir atsakovo permokėta sumos dalimi už buto kreditą sumažino ieškovei priteistiną kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą ir ieškovei iš atsakovo priteisė 35 777,27 Eur kompensaciją. Spręsdamas dėl 32 389,80 Eur kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo už santuokos metu įsigytą butą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateikti kvitai neįrodo, kad mokėjimai buvo atlikti vien iš atsakovo asmeninių lėšų, notarinėje buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas iš pirkėjo gavo 223 671 Lt lygiomis dalimis prieš sutarties sudarymą, AB „Swedbank“ suteikė ieškovei 28 962 Eur paskolą prievolių pagal sutartį tinkamam įvykdymui, todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad 64 779,60 Eur už butą buvo sumokėta iš asmeninių atsakovo lėšų, todėl šį atsakovo reikalavimą atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuomos mokesčių už butą priteisimo, nes padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog iš bendro buto ieškovė buvo priversta išsikelti dėl atsakovo kaltės.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-22 sprendimą pakeisti ir patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 32 389,80 Eur kompensacijos iš ieškovės priteisimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovas nurodė, kad teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 64 780,00 Eur pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, todėl, atsakovo nuomone, akivaizdu, kad 64 780,00 Eur, kurie buvo sumokėti kaip avansas už butą, yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Apelianto nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, kad 64 780,00 Eur buvo sumokėti iš jos asmeninių lėšų. Apelianto nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai (preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 9/30, UAB „Pamario būstas“ pažyma, banko išrašai, kasos pajamų orderiai) patvirtina, kad 64 890 Eur suma sumokėta atsakovo asmeninėmis lėšomis, ieškovė neįrodinėjo, kad įmoką atliko iš savo asmeninių lėšų. Apelianto nuomone, 2005-03-31 buto pirkimo–pardavimo sutartis nenustatė šalių kaip sutuoktinių tarpusavio teisių ir pareigų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 32 389,80 Eur kompensacijos iš ieškovės priteisimo.

Ieškovės I. A. atstovas advokatas R. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas laisva valia išreiškė valią butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigyti bendrosios nuosavybės su sutuoktine teise bei laisva valia patvirtino, kad dalis buto kainos yra sumokėta jo ir ieškovės lygiomis dalimis. Atsakovas 2014-10-17 atsiliepime į ieškinį pripažino, kad su ieškove artimai pradėjo bendrauti ir gyventi 1997 m., o susipažino anksčiau. Ieškovės nuomone, 2004-08-12 preliminarioji sutartis neįrodo, kad atsakovas ketino įsigyti butą asmeninės nuosavybės teise, nes 2005-03-31 buto pirkimo–pardavimo sutartis rodo įgyvendintą tikrąjį šalių tikslą ir ketinimą įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tarp šalių iki santuokos sudarymo buvo susiklostę labai artimi santykiai ne tik emociniu, bet ir finansiniu pagrindu, kai visos jų gaunamos lėšos buvo laikomos bendromis (bendrąja nuosavybe – analogiškai kaip ir gyvenant santuokoje), ilgą laiką dar iki santuokos sudarymo tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, tarpusavio pasitikėjimas bei bendras susitarimas dėl bendro turto, kai atsakovas savanoriškai dalydavosi ir bendroms reikmėms skirdavo iš investicinės ir kitokios veiklos gautas lėšas. Nurodė, kad teisme buvo pateikti ir nepaneigti duomenys, jog iki santuokos sudarymo ieškovė dirbo ir gavo stabilias pajamas, kurios taip pat buvo panaudotos bendro ūkio vedimo tikslais. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus dėl šalių bendro ūkio vedimo iki santuokos, bendro šalių lėšų naudojimo ir kooperavimosi bendrų tikslų įgyvendinimui, neskirstant kiekvieno iš šalių tiesioginio ar netiesioginio indėlio į bendrą ūkį, negalima daryti išvados, jog konkrečios pinigų sumos pervedimas ginčo buto pardavėjui iš vienos šalies banko sąskaitos reiškia neginčijamą asmeninės nuosavybės patvirtinimą. Laisvą šalių valią susitarti dėl mokamos kainos už butą bendrumo ir perkamo buto priskyrimo bendrajai jungtinei šalių nuosavybei patvirtina vien ieškovės vardu 2005-02-23 su AB „Swedbank“ sudaryta 28 962 Eur sumos kredito sutartis.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 32 389,80 Eur kompensacijos iš ieškovės priteisimo, nes, apelianto nuomone, 64 780,60 Eur, sumokėti 2004-08-12, 2004-09-08 ir 2005-10-20 kaip avansas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra atsakovo asmeninė nuosavybė.

Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalydamas sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno jų asmeninį turtą. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010) išaiškinta turto sąvoka CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme.

Apeliantas, teigdamas, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsigijimui buvo panaudotos jo asmeninės 64 780,00 Eur lėšos, privalo šią aplinkybę įrodyti, tai yra iš esmės privalo paneigti prezumpciją, jog butas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šios prezumpcijos atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą nepaneigė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).

Šalys pripažįsta, kad nuo 1997 metų ėmė gyventi kartu, tai yra vesti bendrą ūkį, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių santuoka buvo įregistruota 2004-08-14, butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigytas 2005-03-31 pirkimo–pardavimo sutartimi, šis turtas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovė 2005-02-23 sudarė kredito sutartį Nr. 05-009023-FA/05-009043-FA su „Swedbank“, AB, dėl 28 962,00 Eur kredito butui (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsigyti suteikimo. Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, už 1996 metus gavo 650 864,06 Lt, o už 1997 m. – 807 705 Lt dividendų.

Paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš už 1996 m., ir už 1997 m. gautus dividendus turėjo galimybę sumokėti įmokas už 2005-03-31 įsigyjamą butą, tačiau atsakovas neįrodė, kad būtent šias lėšas panaudojo atlikdamas įmokas 2004-08-12, 2004-09-08 ir 2005-10-20. Atsakovas byloje neteikė rašytinių įrodymų apie gautų dividendų už 1996 ir 1997 m. panaudojimą, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys vedė bendrą ūkį nuo 1997 m., atsakovas pripažįsta, kad iki 2004 m. studijavo Taline, 2005-03-31 pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktu buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pardavėjas patvirtino, kad 223 671 Lt gavo iš pirkėjų, tai yra ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, apeliantas šių aplinkybių nepaneigė, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad už santuokoje įgytą butą 64 779,60 Eur (223 671 Lt) buvo sumokėta asmeninėmis atsakovo lėšomis, ir tuo pagrindu priteisti atsakovui kompensaciją. Priešinga išvada prieštarautų logikos dėsniams, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 str.).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą atmetus, apelianto (atsakovo) turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinto maksimalaus dydžio, jos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš apelianto (atsakovo) A. A. ieškovės I. A. naudai priteisti 600,00 Eur (šešis šimtus Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.