- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- ATP-576-1020/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04371-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Kategorijos
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta iškelti administracinę bylą ir pradėta teisena E. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo UAB „F“ kreditoriaus Z. V. pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „A" direktoriui E. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnį ir paskirti nuobaudą nuo 25 001 Lt iki 50 000 Lt, taip pat papildomą nuobaudą - nušalinimą nuo UAB „F“ administravimo. Pareiškime nurodoma, kad 2016 m. vasario 5 d. Swedbank mokėjimu UAB "F" gavo 502000 EUR iš pirkėjo UAB „M" už parduotą UAB "F" turtą ir sumokėjo visiems pirmos eilės kreditoriams skolininko UAB "F" mokėtinas sumas, išskyrus vienintelį pirmos eilės kreditorių - Z. V..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinę bylą ir nutraukė pradėtą administracinę teiseną E. D. pagal ATPK 50⁶ straipsnį nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismo nutarime nustatyta, kad bankrutuojanti UAB „F“, kurios administratoriumi paskirta UAB „A“, siekia įmonės bankroto procedūroje pasinaudoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta jos kaip kreditoriaus interesų gynimo numatyta priemone – sulaikymo teise. Dėl tokio tinkamo ar netinkamo šios civilinio kodekso numatytos teisės naudojimo tarp bankroto administratoriaus UAB „A“ ir bankrutuojančios UAB „F“ kreditoriaus Z. V. yra akivaizdžiai kilęs civilinis ginčas, kuris turi būti nagrinėjamas bankroto byloje. Teismas nurodė, kad susilaikymas vykdyti prievolę kreditoriaus Z. V. atžvilgiu šiuo atveju niekaip nereiškia kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Jokių duomenų, kad kreditoriui Z. V. sulaikyti ir dėl to neišmokėti pinigai buvo panaudoti kitų kreditorinių reikalavimų tenkinimui, juo labiau pažeidžiant teismo sprendimu pripažintą kreditorių eilę – nepateikė ir pats pareiškėjas. Apie tai, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymo numatyta teise skųsti, jo manymu, neteisėtus bankroto administratoriaus veiksmus – taip pat nėra. Teismas nustatė, kad susidariusioje situacijoje nėra jokių duomenų apie galimą bankrutuojančios UAB „F“ kreditoriaus Z. V. teisių pažeidimo dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ar tvarkos pažeidimo, todėl akivaizdžiai nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio sudėties požymių. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimu nušalinti bankroto administratoriaus UAB „A“ direktorių E. D. nuo UAB „F“ administravimo pareiškėjas neteisėtai siekia išspręsti klausimą dėl BUAB „F“ bankroto administratoriaus pakeitimo, kuris turi būti nagrinėjamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-866-413/2016. Nutarime taip pat išaiškinta, kad taikant administracinę atsakomybę pareiškėjas turėtų prašyti ir būtų galima spręsti dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso 29¹ straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – nušalinimo nuo darbo (pareigų) – skyrimo, kas reikštų E. D. nušalinimą nuo UAB „A“ direktoriaus pareigų, bet ne šios įmonės nušalinimą nuo bankroto procedūros ir UAB „F“ administravimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Z. V. prašo panaikinti 2016 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą. Apeliaciniame skunde Z. V. nurodo, kad nepagrįstų pretenzijų pareiškimas raštu Z. V. nesuteikia teisės bankroto administratoriui sulaikyti mokėjimus – ginčo atveju jis turi kreiptis į teismą ir teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bankroto administratoriui įstatymai nesuteikia teisės vykdyti teisingumą – tai teismo prerogatyva. Jokių teismo nustatytų apribojimų nėra, taigi bankroto administratoriui UAB „A“ nėra jokio teisinio pagrindo nevykdyti jo administruojamos UAB „F“ įsipareigojimų kreditoriui Z. V.. Apeliantas nurodo, kad CK 6.69 straipsnis suteikia teisę sulaikyti daiktą, bet ne pinigines lėšas, ir tą teisę suteikia kreditoriui, bet ne skolininkui. UAB „F“ yra Z. V. skolininkas, bet ne kreditorius, nėra jokio dokumento, kuriuo remiantis, būtų galima teigti priešingai. Z. V. nurodo, kad bankroto administratorius yra šališkas ir dirbtinai kuria su Z. V. konfliktinę situaciją, kadangi po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 2-1590-186/2015 priėmimo, UAB „F“ įpareigotas svarstyti bankroto administratoriaus keitimo klausimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „A“ neturi teisės nemokėti teismo patvirtinto reikalavimo kreditoriui Z. V..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „F“ administratoriaus UAB „A“ direktorius E. D. prašo atmesti apelianto skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad CK 6.69 straipsnyje įtvirtinta sulaikymo teisė, kuria pagrįstai pasinaudojo BUAB „F“, nesietina su kreditoriaus kreipimusi į teismą ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymu civilinėse bylose. E. D. pabrėžia, kad apeliantas nėra įvykdęs ne tik savo prievolės 13 302,09 Eur sumai, tačiau nėra įvykdęs ir dar 2013 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų pagal Įmonių bankroto įstatymą perduoti bankroto administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus. Neperduoto turto vertė – 2 400 117,01 Eur. Atitinkamai BUAB „F“ administratorius pasinaudojo sulaikymo teise ir sulaikė apeliantui mokėtiną pirmojo etapo ir antrojo etapo sumą iki to momento, kol apeliantas įvykdys savo prievoles. Tiek 13 302,09 Eur turtinės žalos atlyginimo, tiek 2 400 117,01 Eur vertės trumpalaikio turto/atsargų perdavimo bankroto administratoriui terminai yra suėję, taigi BUAB „F“ teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo sulaikymo teise ir apie sulaikymą, kaip to reikalauja teisės aktai, informavo pareiškėją. Atsiliepime pažymima, kad ginčas sprendžiamas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-866-413/2016 ir civilinių ginčų nagrinėjimas nepriklauso administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1680-560/2014 Z. V. yra patvirtintas BUAB „F“ pirmos eilės kreditorius 59 445,75 Eur dydžio sumai. BUAB „F“ bankroto byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, bankroto administratoriumi 2013 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta UAB „A“. 2016 m. vasario 5 d. mokėjimu UAB „F“ gavo 502 000 Eur iš pirkėjo UAB „M“ už parduotą turtą ir sumokėjo visiems pirmos eilės kreditoriams, išskyrus Z. V.. BUAB „F“ 2016 m. kovo 7 d. ir 2016 m. kovo 24 d. pranešimais UAB „A“ nurodė Z. V., kad BUAB „F“ gavo 502 000 Eur, tačiau sulaikė kreditorinio Z. V. reikalavimo patenkinimą, pasinaudodama CK 6.69 straipsnyje numatytu institutu (b. l. 19 – 21). BUAB „F“ laikosi pozicijos, kad Z. V. yra skolingas BUAB „F“ 13 202,09 Eur už atliktą priverstinį vienašališką turto ir dokumentų perėmimą ir nėra perdavęs bankroto administratoriui 2 400 117,01 Eur dydžio balansinės vertės BUAB „F“ atsargų. Bendra BUAB „F“ reikalavimo teisė į Z. V. sudaro 2 413 319,10 Eur. Dėl šių įsipareigojimų nevykdymo BUAB „F“ pasinaudojo sulaikymo teise ir neatsiskaitė su Z. V. kaip pirmosios eilės kreditoriumi, nors tai padarė su kitais kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp BUAB „F“ bankroto administratoriaus ir Z. V. yra susiklostęs civilinio teisinio pobūdžio ginčas, kilęs BUAB „F“ bankroto eigoje. BUAB „F“ bankroto byla šiuo metu dar nagrinėjama Kauno apygardos teisme, taigi visi susiję klausimai turi būti nagrinėjami būtent bankroto byloje.
ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais). Pagal teismų praktiką, ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-199-107/2015). Šioje byloje nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti tyčinį administracinio teisės pažeidimo padarymą. Pažymėtina, kad su Z. V., kaip pirmosios eilės kreditoriumi, BAUB „F“ išties neatsiskaitė. Tačiau toks sprendimas priimtas tik dėl to, kad bankrutuojančios bendrovės duomenimis, Z. V. pats yra skolingas BUAB „F“. Tai rodo, kad bendrovė nesiekė tyčia pažeisti atsiskaitymo su Z. V. tvarkos, tačiau gynė savo, kaip kreditoriaus, teises ir apie tai 2016 m. kovo 7 d. ir 2016 m. kovo 24 d. pranešimais informavo Z. V.. Aplinkybių, kuriomis buvo pasinaudota CK 6.69 straipsnyje numatyta teisinės gynybos priemone, pagrįstumas ir teisėtumas gali būti nustatytas tik civiline teisine tvarka sprendžiant asmenų ginčą. Šiuo atveju apygardos teismas tik konstatuoja, kad BUAB „F“ bankroto administratoriaus veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnyje, sudėties. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sulaikymo teisės panaudojimas savaime nereiškia kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, juolab, kai apie tai buvo pranešta.
Pažymėtina, kad skirtingos teisinės atsakomybės rūšys yra numatytos būtent tam, kad kiekvienu individualiu atveju būtų taikomos efektyviausios ir tinkamos teisinės gynybos priemonės. Šiuo atveju būtent klausimo nagrinėjimas bankroto byloje civilinio proceso tvarka yra veiksminga ir tinkama teisinės gynybos priemonė asmeniui, manančiam, kad jo teisės ir interesai galimai nukentėjo konkrečiais kito subjekto veiksmais ar neveikimu, o administracinės atsakomybės klausimas, neišsprendus minėto ginčo, būtų ankstyvas ir nepagrįstas.
Apygardos teismas pastebi, kad bankroto administratoriaus UAB „A“ nušalinimo klausimą pareiškėjas kelia ir civilinėje BUAB „F“ bankroto byloje, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo momentu, pareiškėjo prašymas nušalinti bankroto administratorių nėra tenkintas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo teisena neturi būti naudojama su konkrečiu pažeidimu nesusijusiems tikslams siekti. Prašydamas nušalinti bankroto administratorių, pareiškėjas siekia būtent šio tikslo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, administracinio teisės pažeidimo procese vienintelis sprendimas, kurio rezultate bankroto administratorius galėtų būti nušalinimas, yra ATPK 29¹ straipsnio taikymas ir papildomos nuobaudos – nušalinimo nuo pareigų paskyrimas, tačiau jis reikštų netgi ne UAB „A“ nušalinimą, tačiau tik jos direktoriaus E. D. nušalinimą nuo bankroto procedūros. Apygardos teismas, nenustatęs pagrindo taikyti ATPK 50⁶ ir skirti E. D. nuobaudą, negali taikyti ATPK 29¹ straipsnio ir paskirti jame numatytą papildomą nuobaudą.
Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti apelianto Z. V. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarimo.