Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-30 · Administracinė byla Nr. eI2-9480-1247/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-30
Bylos Nr.
eI2-9480-1247/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00870-2025-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9480-1247/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00870-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 30 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 25S2463 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui M. S. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams.

2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais.

2.1. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje 36 mėnesius. Migracijos departamentas šiuo atveju netinkamai taikė Įstatymo nuostatas, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – Reglamentas). Atsakovas, remdamasis Reglamento, nuostatomis, suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas jokios nusikalstamos veikos nepadarė, todėl taikomos priemonės yra visiškai neproporcingos ir neteisingos.

2.2. Šiuo atveju pareiškėjas nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas sužinojo, kad jo Lietuvoje legalizuota (ne) teistumo pažyma (toliau – ir Pažyma) gali būti suklastota tik iš Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jis kreipėsi į jam žinomus asmenis (kitaip Pažyma Lietuvos Respublikos negali būti legalizuota), kurie Lietuvoje turėjo jam suteikti teisines paslaugas, už kurias pareiškėjas sumokėjo. Pareiškėjo nuomone, tuo atveju, jeigu atitinkamame dokumente yra suklastotas antspaudas ir parašas, atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti taikoma asmenims, kurie yra dėl jos kalti. Pareiškėjo vertinimu, jis pateikė įrodymus, neginčijamai patvirtinančius, kad jis elgėsi sąžiningai, persiųsdamas teistumo pažymos originalą asmeniui, kuris už atlygį sutiko surasti teisininkus ir legalizuoti jo teistumo pažymą.

2.3. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nenustatė pareiškėjo tyčios, taip pat to, kad pareiškėjas tyčia pateikė suklastotus arba neteisingus duomenis, taip pat nepriėmė atskiro administracinio akto dėl pareiškėjo grėsmės, todėl, pareiškėjo nuomone, neturėjo teisės priimti skundžiamą Sprendimą. Migracijos departamentas suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis, nors įstatymas tik numato teisę, o ne pareigą visais atvejais, kai atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, nustatyti draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas pabrėžia, kad diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas.

2.4. Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išsiaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė teistumo pažymą, kuri iš tikrųjų nėra legalizuota Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – Ministerija), kas reiškia, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė suklastotą Ministerijos dokumento legalizavimo spaudą su Ministerijos Konsulinio departamento antspaudu ir parašu, ir tai sudaro pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

4.2. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, jis Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo, duomenų apie jo atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra. Migracijos departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

4.3. Pareiškėjas, atsakovo nuomone, neneigia, kad legalizavimo spaudas ant teistumo pažymos, kurią jis pateikė Migracijos departamentui kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, yra suklastotas. Šiuo atveju nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis, kas ir kokiam tikslui siekia klastoti dokumentus. Kaip pabrėžia atsakovas, pareiškėjui, teikiančiam dokumentus, tenka atsakomybė įsitikinti, kad tokie dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus (šiuo atveju – ar jie nebuvo suklastoti).

4.4. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ginčijamame Sprendime nustatytas, įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi, taip pat tai, kad Migracijos departamentui pareiškėjo pateikta teistumo pažyma nebuvo legalizuota Ministerijos (kas reiškia, kad Ministerijos dokumento legalizavimo spaudas, Ministerijos Konsulinio departamento antspaudas, taip pat ir pasirašiusio asmens parašas suklastoti), tai rodo, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais siekė pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir piktnaudžiauti migracijos procedūromis.

4.5. Byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS. Migracijos departamentas turėjo pagrindą nuspręsti įvesti atitinkamą perspėjimą į SIS. Šiuo atveju Migracijos departamentas turėjo pagrindą manyti, kad pareiškėjas gali nesąžiningai siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 25S2463, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui M. S.. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams.

6. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir rašytiniais šalių paaiškinimais, nustatytos šios nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios faktinės aplinkybės.

6.1. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodė, kad planuoja dirbti UAB „Construction Era“ vamzdyno montuotoju. Kartu su prašymu buvo pateikta pažyma dėl (ne) teistumo.

6.2. Migracijos departamento atstovė pateikė užklausą Ministerijai dėl to, ar kai kurių asmenų kartu su atitinkamai prašymais Migracijos departamentui pateiktos (ne) teistumo pažymos yra tinkamai legalizuotos. Ministerijos atstovas 2024 m. gruodžio 16 d. informavo Migracijos departamento atstovę, kad M. S. pateikta Pažyma yra suklastota.

6.3. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 24S301146 atsisakė išduoti M. S., (duomenys neskelbtini) piliečiui, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pateiktas suklastotas dokumentas ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Toks sprendimas priimtas, be kita ko, įvertinus tai, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad ant Pažymos uždėtas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos(toliau – Ministerija) legalizavimo antspaudas ir pasirašiusio asmens parašas kelia pagrįstų įtarimų dėl jų tikrumo, el. paštu išsiuntė Ministerijos Konsuliniam departamentui paklausimą, prašydamas pateikti informaciją apie tai, ar pateikta Pažyma buvo legalizuota Ministerijos; Ministerija 2024 m. gruodžio 16 d. el. paštu informavo Migracijos departamentą, kad asmens pateikta Pažyma nebuvo legalizuota Ministerijoje. Taigi, kaip konstatavo Migracijos departamentas, Ministerijos legalizavimo spaugas, Ministerijos Konsulinio departamento spaudas ir pasirašiusio asmens parašas suklastoti. Pažymėtina, kad šis Migracijos departamento sprendimas yra apskųstas administraciniam teismui (Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-9129-596/2025 skundas dėl jo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas, 2025 m. balandžio 15 d. priimtas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo).

6.4. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 3 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui M S. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams. Sprendimas priimtas dėl to, kad asmeniui atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, Sprendime nurodyta, kad M. S. anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo, duomenų apie jo atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra. Migracijos departamentas konstatavo, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog asmuo ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Migracijos departamentas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi, kad Migracijos departamentui asmens pateikta Teistumo pažyma nebuvo legalizuota Ministerijos (kas reiškia, kad Ministerijos dokumento legalizavimo spaudas, Ministerijos Konsulinio departamento antspaudas, taip pat ir pasirašiusio asmens parašas yra suklastoti), o tai rodo, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais siekė pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir piktnaudžiauti migracijos procedūromis, konstatavo, kad pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33) (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 12 punktą asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Migracijos departamentas pabrėžė, kad toks nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Remdamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (patvirtintos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo) (toliau – Taisyklės) 15 punktu, Reglamento 24 straipsnio 1 d dalies a punktu, 24 straipsnio 2 dalies c punktu, įvertinęs tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, tai, kad asmuo norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė suklastotus dokumentus sudaro rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, bei, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvyk ir apsigyventi į SIS, pažymėjo, kad asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

6.5. Nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką.

Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką

7. Vertinant Spendimo dalies, kuria pareiškėjui nustatytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublika 36 mėnesiams, teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausias aptartinas aktualus teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti administracinių teismų praktika.

8. Remiantis Įstatymo (byloje taikytina aktuali Įstatymo redakcija) nuostatomis, Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę (4 str. 3 d.).

9. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

10. Remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktu, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiama, be kita ko, į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 papunktis); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis). Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikosi nuoseklios pozicijos, kad įstatymų leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau ši diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012, 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

14. Kaip minėta, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas atsisakė išduoti M. S. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pateiktas suklastotas dokumentas ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Pažymėtina, kad sprendimas dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti leidimą šiuo metu yra galiojantis, jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

15. Įvertinusi pagrindą, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pateiktas suklastotas dokumentas ir yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė), atsižvelgdama į tai, kad, kaip nustatyta, pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, pareiškėjas nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką, jis nebuvo joje įdarbintas, nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. į tai, kad pareiškėjas, kaip matyti iš bylos medžiagos, neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu priimtame sprendime dėl atsisakymo išduoti leidimą nurodytos leidimo panaikinimo priežastys sudarė pagrindą pareiškėjui nustatyti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką.

16. Kartu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatytas individualias aplinkybės, be kita ko, tai, kad pareiškėjas nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką, jis ekonominių bei šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat įvertinusi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo pareiškėjui pagrindus, sprendžia, kad Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų prielaidų vertinti, kad nustatytas draudimo laikotarpis yra neproporcingas, t. y. nebūtinas tiems tikslams pasiekti, dėl kurių jis šiuo atveju ir buvo nustatytas.

17. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas, nustatydamas pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, nustatė ir ginčijamame Sprendime išsamiai aptarė visas šiuo aspektu aktualias faktines aplinkybes, nurodė aktualias teisės aktų nuostatas, tad ši Sprendimo dalis vertintina kaip atitinkanti viešojo administravimo subjektų priimamiems aktams keliamus reikalavimus.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui M. S. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl duomenų įvedimo į SIS

19. Kaip minėta, Sprendimu taip pat nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis) nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams.

20. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka Reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

21. Pagal Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal Reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

22. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei Reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/202).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad pateiktas suklastotas dokumentas ir yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Taigi, šiuo atveju yra priimtas administracinis sprendimas, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas bandė apeiti teisės aktų reikalavimus tam, kad galėtų būti Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsižvelgiant į tai, kad siekiant gauti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti suklastoti dokumentai, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), sprendžia, kad šiuo atveju nustatytos individualios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamas atvejis atitinka sąlygas, kuriomis turi būti įvedamas atitinkamas perspėjimas į SIS. Įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdama į atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui pagrindą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis) nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams įtraukimas į SIS pareiškėjo atžvilgiu prisideda prie siekio užkirsti kelią teisės aktų reikalavimus siekiantiems apeiti asmenims atvykti į Šengeno erdvę.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi Sprendime pateiktus argumentus, kuriais pareiškėjo atžvilgiu nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis) nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta nustatytomis individualiomis faktinėmis aplinkybėmis, o nustatyta priemonė yra būtina teisėtam tikslui pasiekti. Ši Sprendimo dalis priimta tinkamai nustačius ir įvertinus visas jos priėmimui svarbias aplinkybes, aktualias teisės aktų nuostatas, todėl paliktina nepakeista, o pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Linas BaublysJustina NasutavičienėIeva Saudargaitė