- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2-82-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00923-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera“
- Trečiasis asmuo
- D. P., V. P.
- Kategorijos
- 3.1.18Laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera“ ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys D. P., V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rekovera“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama iš atsakovo S. P.: priteisti skolą pagal tarp Nordea Bank Finland Plc (teisių ir pareigų perėmėjas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) ir atsakovo 2008 m. kovo 27 d. sudarytos Kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL/08/03/95VY, kurią sudaro 64 192,45 Eur negrąžinta kredito dalis, 4 996,50 Eur netesybos, 16 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2018 m. gruodžio 28 d. vykdomojo įrašo Nr. 1-4247 visiško įvykdymo; priteisti 199,15 Eur Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2018 m. gruodžio 28 d. vykdomojo įrašo Nr. 1-4247 atlikimo išlaidas bei 5 proc. procesines palūkanas. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą ieškiniui užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, nenustačius sąlygų laikinųjų apsaugos priemonėms taikyti.
Šalies argumentai
3. 2022 m. lapkričio 29 d. teisme gautas ieškovės pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – ginčo 86 705,80 Eur sumos dydžio atsakovo turto arešto taikymo. Ieškovė prašyme nurodė, kad ieškinio suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui, kuris yra pensinio amžiaus, kurio turtinė padėtis nėra žinoma, laikytina didele. Be to, atsakovas elgiasi nesąžiningai, todėl yra reali grėsmė, kad jis imsis veiksmų turtą paslėpti ar perleisti, tokiu būdu apsunkindamas galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „Rekovera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo – areštavo atsakovui nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 86 705,80 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
5. Teismas nustatė, kad tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas jau buvo įvertintas šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuria sprendimo dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo požiūriu ieškovės reikalavimai pripažinti tikėtinai pagrįstais, todėl pakartotinai šios sąlygos nevertino.
6. Teismas nurodė, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl nesąžiningumo pagrįsti.
Šalies argumentai
7. Teismas sutiko, kad ieškiniu prašoma priteisti suma (86 705,80 Eur) atsakovui kaip fiziniam asmeniui laikytina itin didele ir reikšminga.
Žemesnės instancijos teismas
8. Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo nesąžiningumo, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo savo kaip laiduoto prievolės vilkindamas procesą šioje byloje (atsakovas bei jo sūnus V. P. yra užvedę Vilniaus miesto apylinkės teisme civilines bylas Nr. e2-8329-862/2021 ir Nr. e2-15431-592/2022 dėl kredito ir laidavimo sutarčių ginčijimo); atsakovo sūnus nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, o 2018 m. birželio 11 d. su sutuoktine sudarė turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį, pagal kurią iš esmės visas turtas atiteko sutuoktinei (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1267-294/2022 dėl turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia); atsakovo sūnų ir jo sutuoktinę bylose atstovauja tas pats atstovas, tačiau, priklausomai nuo situacijos, tas pačias aplinkybes nurodo skirtingai, tai parodo, jog sutuoktiniai veikia kartu siekiant išvengti 86 705,80 Eur prievolės vykdymo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra nesąžiningas ir pripažino tikimybę, jog atsakovas gali imtis priemonių paslėpti ar perleisti jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims, turint siekį išvengti atsiskaitymo su ieškove.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų.
9.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, todėl net ir didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017 ir kt.).
9.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas paslėpė, išvaistė jam priklausantį turtą ir (ar) perleido kitiems asmenims, kitokiu būdu apsunkino daiktines teises į turtą (įkeitimas, hipoteka) ir (ar) atsakovas ketina tokius veiksmus atlikti, siekiant apsunkinti galimą teismo sprendimo įvykdymą.
9.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas asmeninės ar jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 356 829,49 Eur. Atsakovas nesiėmė veiksmų, kad jam priklausantis nekilnojamas turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims ar būtų kitaip apsunkintos daiktinės teisės į jį.
9.5. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 33,33 proc. UAB „Viko LT“ akcijų. Atsižvelgiant į UAB „Viko LT“ turto vertę (968 792 Eur), įsipareigojimus (254 249 Eur) bei pelną (684 398 Eur), visų UAB „Viko LT“ akcijų vertė yra 1 398 941 Eur (968 792 – 254 249 + 684 398), o atsakovui nuosavybės teise priklausančių akcijų (33,33 proc.) vertė sudaro 466 267,03 Eur. Net jeigu atsakovui priklausančios akcijos būtų vertinamos per gautinų dividendų dydį, atsakovui priklausančių akcijų dalis būtų vertinama 155 406 Eur.
9.6. Atsakovas dirba (UAB „Viko LT“ vadovas), gauna pastovias pajamas, turi akcijų ir nekilnojamojo turto, todėl jo elgesys nėra nukreiptas į galimo teismo sprendimo byloje įvykdymo išvengimą ar apsunkinimą.
9.7. Atsakovas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30, 109 straipsniuose, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnyje įtvirtintas teises, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su reikalavimu pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia (civilinės bylos Nr. e2-8329-862/2021), tačiau ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu bei Panevėžio apygardos teismo sprendimu (išnagrinėjus apeliacinį skundą) buvo atmestas, tačiau civilinės bylos inicijavimas nei patvirtina, nei paneigia atsakovo ketinimus vykdyti ar nevykdyti teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.
9.8. Atsakovo veiksmų teisėtumas dėl Laidavimo sutarties vykdymo sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamas kaip įrodytas ar pagrindžiantis atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017).
10. Ieškovė ir tretieji asmenys atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui ir areštavo ginčo vertės atsakovui nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo
13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė savo turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus: konsultaciją dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK221206 su priedais; valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išduotą naudos gavėjų sąrašą; pažymą apie darbo pajamas, balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. sausio 31 d. gautas ir apelianto teikiama Turto vertinimo ataskaita Nr. DGA 221219. Apeliantas teikiamais naujais duomenimis grindžia savo gerą turtinę padėtį ir nurodo, kad jis, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, galėtų atsiskaityti.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
15. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama teise dėl įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai, nors ir pateikti pavėluotai, yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, vertinant apelianto turtinę padėtį. Ieškovė yra susipažinusi su apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktais naujais duomenimis, todėl teikiami įrodymai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus prie atskirojo skundo priima į bylą ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Netenkinamas prašymas priimti į bylą Turto vertinimo ataskaitą, kadangi, viena vertus, duomenų apie apelianto turtinę padėtį byloje pakanka, kita vertus, teikiamos turto vertinimo ataskaitos priėmimas būtų pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą, o tai užvilkintų jos nagrinėjimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė šią sąlygą esant, atsakovas šios sąlygos buvimo atskirajame skunde nekvestionuoja. Todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – arešto – taikymo atsakovo turtui, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Rekovera“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu argumentavo tuo, kad ieškinio reikalavimų suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė; atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma ir, tikėtina, jog jis imsis veiksmų turtą paslėpti ar perleisti, tokiu būdu apsunkindamas galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą.
20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į nurodytų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).
21. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo bei taikymo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-453-464/2021).
22. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).
23. Turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne galimo skolininko turto suvaržymas, nesant tam pagrindo, juolab kad ir teismų praktika dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus nepakankamumo, taikant tokias varžančias asmens teises priemones, pakankamai aiški ir nurodanti, kad ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas tokiam prašymui patenkinti. Kaip nurodoma teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
24. Be to, civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl dar ir dėl šios priežasties nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitokius ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto (atsakovo) atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė šiuo atveju nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė jokių objektyvių (bent tikėtinų) duomenų, kad atsakovas turėtų ketinimų perleisti, slėpti turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Akivaizdžių aplinkybių, galinčių patvirtinti tikėtiną atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo savo kaip laiduoto prievolės; atsakovas bei jo sūnus yra inicijavę Vilniaus miesto apylinkės teisme civilines bylas Nr. e2-8329-862/2021 ir Nr. e2-15431-592/2022 dėl kredito ir laidavimo sutarčių ginčijimo; atsakovo sūnus nevykdė savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį ir 2018 m. birželio 11 d. su sutuoktine sudarė turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį, pagal kurią iš esmės visas turtas atiteko sutuoktinei; sutuoktinius bylose atstovauja tas pats atstovas.
27. Nagrinėjamoje byloje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiai ieškovei teko pareiga įrodyti apelianto nesąžiningumą kaip būtinąją sąlygą jos prašomų ribojimų (turto areštui) taikymui. Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Todėl, viena vertus, faktas, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovas ir jo sūnus buvo iniciavę civilines bylas Nr. e2-8329-862/2021 ir Nr. e2-15431-592/2022 (net ir teismui ieškinius atmetus) ar tai, jog atsakovo sūnus 2018 m. birželio 11 d. su sutuoktine sudarė turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį, pagal kurią iš esmės visas turtas atiteko sutuoktinei bei sutuoktinių atstovavimo klausimai savaime nesuponuoja išvados dėl paties apelianto nesąžiningumo, ar siekio pakeisti turtinę padėtį, turint tikslą išvengti išieškojimo pagal nagrinėjamoje byloje priimtą galimai jam nepalankų teismo sprendimą. Kita vertus, ieškovės nurodoma aplinkybė dėl galimo proceso vilkinimo, jei tokia būtų nustatyta, pati savaime nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo, o tokio galimo piktnaudžiavimo pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje. Tuo tarpu, atsakovo veiksmai, susiję su Laidavimo sutarties vykdymu, yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nevertintini kaip faktinė aplinkybė dėl atsakovo galimo nesąžiningumo. Pažymėtina, kad tikslas išvengti būsimo galbūt nepalankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymo turi būti aiškiai identifikuojamas iš prašančios tokių priemonių taikymo šalies pateiktų įrodymų, nes, kaip nurodyta pirmiau, būtent tai šaliai ir kyla pareiga įrodyti sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti visumos buvimą.
28. Be to, iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad jis valdo nuosavybės teise ir ne vieną nekilnojamojo turto objektą, kurio vertė – 356 829,49 Eur, jam priklauso 33,33 proc. UAB „Viko LT“ akcijų, atsakovas gauna pastovias pajamas, tai leidžia spręsti, jog atsakovas būtų finansiškai pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, kad apeliantas ketintų turimą nekilnojamą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, nėra konkrečių duomenų apie apelianto turto masės bei jo vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus. Ieškovės procesiniuose dokumentuose taip pat nesama įtikinamų argumentų, kad apeliantas gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jam priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindamas išvengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su ieškove.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera“ (įmonės kodas 300565180) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.