Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-2874-2022, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 85-ANR_N-2874-2022 A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 431 straipsnio 1 dalį 220 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. 00 val. 00 min. iki 2022 m. gegužės 6 d. 10 val. 29 min. sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su M. Š. nupirko automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui nedeklaravo automobilio nuosavybės teisės perėmimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio l dalies l punktą.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-2874-2022. Nurodo, kad 2022 m. gegužės 6 d., 10 val. 34 min. jam nedalyvaujant buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 85-ANR_P-2458-2022. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. 00 val. 00 min. iki 2022 m. gegužės 6 d. 10 val. 29 min. sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su M. Š., nupirko automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui nedeklaravo automobilio nuosavybės teisės perėmimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio l dalies l punktą. Jam nesupratus protokolo esmės ir pažeidimo, 2022 m. birželio 17 d. pareiškėjas išsiuntė raštą dėl protokolo esmės paaiškinimo, nes pirkimo pardavimo sutartis sudaryta su M. Š., nukentėjęs M. V.. 2022 m. birželio 17 d. gautas naujas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 85-ANR_P-3281-2022. Pažeidimo data: 2021 m. gegužės 1 d. 00 val. 00 min. iki 2022 m. gegužės 6 d. 10 val. 29 min. Pažeidimo esmė: „sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su M. Š., nupirko automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). LR kelių transporto priemonių registro tvarkytojui nedeklaravo automobilio nuosavybės teisės perėmimo.

3. Kadangi A. L. yra ūkininkas (dirba 400 ha ir turi galvijų ūkį), dėl darbų gausos, prasidėjus kūlimo darbams ir ruošimosi kasmetiniam ūkio patikrinimui VŠĮ „Ekoagros”, praleido terminą nusiųsti raštą, kad nesutinka su pažeidimu ir atvykti į 2022 m. rugpjūčio 3 d. bylos nagrinėjimą. 2022 m. rugpjūčio 3 d. 14 val. 05 min. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr.85-ANR_N-2874-2022, skiriant jam 220 Eur baudą, pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, tačiau minėto nusižengimo jis nepadarė, nes nepirko šio automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

7. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad norint asmenį pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015 ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. 00 val. 00 min. iki 2022 m. gegužės 6 d. 10 val. 29 min. sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su M. Š., nupirko automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui nedeklaravo automobilio nuosavybės teisės perėmimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio l dalies l punktą.

11. ANK 431 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, o šie subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo.

12. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo kaltė dėl nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymo, grindžiama 2022 m. balandžio 7 d. M. Š. pareiškimu dėl parduoto automobilio, kuriame jis nurodė, kad 2022 m. balandžio 7 d. apie 14 val. pasitikrinus savo banko sąskaitą, kuri yra SEB banke, pastebėjo, kad yra taikomas disponavimo lėšomis apribojimas 428 Eur. Iškart po to paskambino į banką pasiteirauti, kas uždėjo šį apribojimą ir jam paaiškino, kad antstolio „K. K.“ kontora uždėjo jam areštą šiai sumai. Susisiekus su antstolių kontora jam paaiškino, kad areštas uždėtas dėl trijų neapmokėtų administracinių nusižengimų su automobiliu „Audi A6“. Iškart suprato, kad tai automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi prieš tai ant šio automobilio buvo vardiniai valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos prieš parduodamas automobilį pakeitė. Automobilį „Audi A6“ su valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 2020 m. spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena. Išregistruoti automobilio su pirkimo pardavimo sutartimi nepavyko, kadangi pirkimo pardavimo sutartis sudegė su kitu jam priklausančiu automobiliu „Seat Cordoba“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (išdegė salono keleivio pusės dalis, kur buvo padėta sutartis ir kiti reikalingi jam dokumentai), automobilis neišregistruotas stovi draugo V. M. senelių sodyboje (duomenys neskelbtini). Pasiskambinus į VĮ Regitra jam aiškino, kad patvirtinti pirkimo-pardavimo negali be pirkimo pardavimo sutarties. O išregistruoti nepatarė, nes būtų dar daugiau bėdų su baudomis. Iki šios dienos jau yra sumokėjęs apie 50 Eur už baudas. Prašė policijos pagalbos surasti asmenį, kuriam pardavė „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis galėtų susimokėti savo baudas ir grąžintų jau iki dabar sumokėtus 50 Eur. Nurodė, kad padaryta žala gali kisti, kadangi kreipsis į atitinkamas institucijas pasitikslinti ar nebuvo nurašyta daugiau pinigų dėl pridarytų baudų šiuo automobiliu.

13. Iš 2022 m. balandžio 11 d. policijos pareigūnės A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal M. Š. pareiškimą tikslinant aplinkybes nustatyta, kad automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi A. L., kuris susisiekus telefonu, patvirtino, kad įsigijo minėtą automobilį, tačiau juo nesinaudoja, nes yra be techninės apžiūros ir galiojančio draudimo. Pareiškėjo buvo paklausta, ar jis vis dar turi pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jis teigė nežinantis, nes reikia ieškoti.

14. Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. paaiškino, kad vykdydama jei pavestą užduotį susisiekė su A. L. telefonu ir jis nurodė, kad pas jį kieme yra automobilis dėl kurio daromų administracinių nusižengimų kreipėsi M. Š.. Pareiškėjas jai sakė, kad tas automobilis yra nenaudojamas, nes yra be techninės apžiūros ir draudimo. Paprašius atsiųsti to automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, jis atsakė, kad paieškos, bet vėliau neatsiliepė telefonu ir neperskambino. Nustatant, jog automobilį pirko būtent A. L., liudytoja nurodė, kad pareiškėjas pokalbio metu patvirtino automobilio valstybinius numerius bei, kad turi paieškoti automobilio pirkimo pardavimo sutarties. Ji buvo surašiusi pavedimą, kad pareiškėjas būtų apklaustas, tačiau šis kategoriškai atsisakė.

15. Iš 2022 m. balandžio 14 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnas susiekė su A. L. siekiant jį apklausti, tačiau pareiškėjas atsisakė nurodyti bet kokias aplinkybes.

16. 2022 m. birželio 17 d. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas A. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 85-ANR_P-3281-2022 ir administracinį nurodymą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. 00 val. 00 min. iki 2022 m. gegužės 6 d. 10 val. 29 min. sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su M. Š., nupirko automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui nedeklaravo automobilio nuosavybės teisės perėmimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio l dalies l punktą. A. L. neįvykdžius administracinio nurodymo, pagal minėtą administracinio nusižengimo protokolą 2022 m. rugpjūčio 3 d. priimtas nutarimas Nr. 85-ANR_N-2874-2022 ir jam paskirta 220 Eur dydžio bauda.

17. Analizuojant rašytinę bylos medžiagą, policijos pareigūnės parodymus, nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas surašyti nedalyvaujant A. L.. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą buvo nustatyta, kad automobilį galimai pirko A. L., todėl su juo buvo susisiekta telefonu siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes. Apklausta liudytoja pareigūnė patvirtino, kad iš pokalbio turinio buvo galima suprasti, kad pareiškėjas patvirtino, jog įsigijo automobilį, dėl kurio įsigijimo vyksta tyrimas. Teismo vertinimu, telefoninio pokalbio metu gauta informacija turėjo būti patikrinta, tačiau tai nebuvo atlikta. Šioje byloje iš esmės vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinimas A. L., yra policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuriame ji nurodo, kad bendraujant telefonu A. L. nurodė, jog tai jo automobilis, tačiau atliekant administracinio nusižengimo tyrimą neatlikti jokie kiti veiksmai, kurie būtų leidę nustatyti neginčijamą objektyvią tiesą bei administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Tyrimo metu nebuvo apklaustas pats automobilio pardavėjas, kuris būtų galėjęs detaliau papasakoti apie automobilio pardavimo aplinkybes, neapklaustas A. L., nesiaiškinta, kur faktiškai administracinio nusižengimo tyrimo metu yra pats automobilis, ar jis vis dar pas A. L. ar kitur, bei neatlikti kiti veiksmai. A. L., nors ir buvo kviečiamas į apklausas, tačiau pareigūnai apsiribojo, kad jis formaliai nurodydavo negalėjimo atvykti į apklausą priežastis, nereikalavo pateikti šias priežastis patvirtinančių duomenų, todėl, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nesiimant visų įmanomų priemonių atskleisti galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes.

18. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

19. Pateikiant skundą dėl priimto nutarimo, pareiškėjas nurodė, kad nors ir yra vairavęs administraciniame nusižengime nurodytą automobilį, tačiau jis jo nepirko, dėl to ir neturėjo pareigos automobilį įregistruoti savo vardu. Jis teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį skolinosi iš R. A.. Automobilis stovėjo pas A. L. dirbtuvėse seniai, jis nematė automobilio registracijos dokumentų ir jam nekilo dėl to klausimų, jau koks pusmetis, kai to automobilio pas jį nebėra.

20. Teismas, siekdamas išsiaiškinti ir patikrinti A. L. nurodytas aplinkybes, liudytoju apklausė R. A., kuris parodė, kad jo pažįstamas ukrainietis Aleksandras, kuris šiuo metu išvykęs į Ukrainą, paprašė, kad galėtų palikti automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Aleksandro draugo draugui, pas jį ūkyje. Automobilis buvo pastatytas patvory ir net nežino, kada jį pasiėmė. Nebuvo apibrėžta, kad A. L. negali naudotis tuo automobiliu. Kai A. L. pasiėmė, automobilį, jis net neperspėjo R. A., net nepasiskambinęs pačiam R. A. pasiėmė, jis pats vieną kartą važiavo tuo automobiliu. Šie liudytojo parodymai, kuriais teismas nenustatė pagrindo netikėti, patvirtina pareiškėjo iškeltą versiją.

21. Liudytoju apklaustas M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pardavė, prasivažinėjo apie 3 metus. Kadangi pats buvo išvykęs į komandiruotę, tai automobilį buvo palikęs draugui L. K. pardavinėti. Jis pats pirkėjo nematė ir ne pats pardavė automobilį. Jis taip pat nurodė, kad neturi išsaugojęs automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, nes ši sudegė kartu su kitu jam priklausančiu automobiliu.

22. Siekiant nustatyti objektyvią tiesą bei išsiaiškinti galimai padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, liudytoju apklaustas L. K., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad M. Š. paprašė jo parduoti automobilį, paliko savo vardu užpildytą pirkimo-pardavimo sutartį mašinoje ir jam reikėjo ją parodyti pirkėjui. Nepamena, kada ją pardavė, gal prieš du metus apie gruodžio mėnesį. Jam tik reikėjo paduoti raktus pirkėjui ir tiek. Mašina stovėjo prie jo garažo garažų masyve. Buvo pavakarys, kai atvažiavo pirkėjai (du vyrai). Nepamena, kaip jie atrodė, atpažinti negalėtų. Pirkėjai buvo atvykę lyg su „Mercedes Benz“ markės automobiliu. Jis negalėjo patvirtinti, kad A. L. buvo tas asmuo pirkęs automobilį. Liudytoją R. A. teismo posėdžio metu jis matė pirmą kartą, o dėl A. L. abejojo. Nepamena, kokia buvo automobilio kaina, nes ne su juo tą kainą derino. Jo paprašė tik aprodyti automobilį, jis jokių duomenų nepildė. Pinigus pirkėjai padavė jam, o kai grįžo M. Š. jis jam padavė pinigus ir sutartį. Vėliau dar priminė M. Š., kad šis nepamirštų išregistruoti automobilio.

23. Taigi, kaip matyti, liudytojais apklausti automobilio savininkas M. Š. ir L. K., kuris buvo įgaliotas perduoti automobilį pirkėjui, nepatvirtino, kad automobilį įsigijo būtent A. L.. Iš surinktų duomenų matyti, kad nei vienas jų negalėjo patikslinti, kam pardavė automobilį.

24. Iš 2022 m. spalio 27 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų administracinių nusižengimų registrų duomenų bazės (toliau – ANR) išrašų apie automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytus administracinius nusižengimus, nustatyta, kad minėtu automobiliu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. yra registruota 40 padarytų administracinių nusižengimų. Peržiūrint fiksuotų administracinių nusižengimų nuotraukas, nustatyta, kad didžioji dalis nusiengimų yra užfiksuoti transporto priemonei tolstant, o tos nuotraukos, kurios padarytos iš transporto priemonės priekio, vairuotojų veidų niekur nesimato, nes daugumoje atvejų vairuotojai automobiliu pravažiuoja nusileidę automobilio skydelį nuo saulės, kuris veidus užstoja.

24.1. Administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21152294860, kuri ANR registruota dėl 2021 m. spalio 21 d. užfiksuoto pažeidimo, matosi užfiksuotas tolstantis automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio prikabinta priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus priekabos registracijos duomenis Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre, nustatyta, kad priekaba yra registruota A. L. vardu.

24.2. Administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21128846611, kuri ANR registruota dėl 2021 m. vasario 24 d. užfiksuoto pažeidimo dėl ANK 417 straipsnio 3 d. (vairuodamas automobilį naudojosi, mobiliojo ryšio priemone rankų pagalba), matyti, kad pareiškėjas nubaustas 30 Eur dydžio bauda vairuojant automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Visgi, teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad būtent A. L. įsigijo minėtą transporto priemonę. Atvirkščiai, šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo nurodytą versiją, kad jis iš tiesų naudojosi minėtu automobiliu, kaip jis pats nurodė, keletą kartų, šią jo versiją iš dalies patvirtino ir liudytojas R. A., kuris paaiškino, kad automobilis stovėjo bendroje teritorijoje ir nebuvo jokio draudimo automobilį naudoti. Be to, jis paaiškino, kad automobilį prašė leisti laikyti pas jį ukrainietis vardu Aleksandras, kuris teigė, kad automobilis priklauso jo draugo draugui.

26. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižangimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, priimdamas nutarimą A. L. pripažinti kaltu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to neteisingai išsprendė A. L. kaltės klausimą. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pripažinti A. L. kaltu dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

27. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. L. skundžiamame nutarime nurodytu laiku apskritai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su M. Š. ir nupirko automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei dėl to jam būtų kilusi pareiga Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti automobilio nuosavybės teisės perėmimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, apklausus liudytojus A. S., M. Š., R. A. ir L. K., nenustatyta, kad automobilį M. Š. pardavė A. L., dėl to jam ir nekilo pareiga deklaruoti šios transporto priemonės įsigijimo. Aptarti duomenys nėra pakankami neabejotinai pripažinti, kad A. L. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su M. Š. ir nupirko automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. L. neneigė, kad jis yra naudojęsis minėtu automobiliu, tai patvirtina ir byloje esantys duomenys apie jam paskirtą nuobaudą dėl kalbėjimo telefonu naudojantis būtent šiuo automobiliu, taip pat duomenys apie tai, kad minėtu automobiliu, prie kurio buvo prijungta A. L. priklausanti priekaba, buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, tačiau vien šie faktai negali patvirtinti aplinkybės, kad būtent jis ir įsigijo minėtą automobilį. Jokių duomenų, kurie paneigtų A. L. nurodytas aplinkybes apie naudojimąsi šiuo automobiliu, byloje nėra. Byloje taip pat yra duomenys, kad su minėtu automobiliu buvo padaryti ir kiti administraciniai nusižengimai, tačiau juos padarę asmenys nenustatyti.

28. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

29. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje, išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, A. L. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Institucijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. 85-ANR_N-2874-2022 naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena A. L. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-2874-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną A. L., nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.