- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- eAS-392-624/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01996-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- J. I.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. I. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas apginant visuomeninį interesą, išsaugoti karo grėsmės sąlygomis priedangai tinkamas patalpas Žemaitės g. 6, Trakuose, įpareigojus Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) byloje, kurioje siekta statinių ir įrenginių sunaikinimo, pasirašyti su jų statytoju – pareiškėju – taikos sutartį Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis sąlygomis.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti skundą.
Teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su 2024 m. kovo 28 d. siūlymu sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) (595 str.). Inspekcija 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2D-8804, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, informavo pareiškėją, kad atsisako sudaryti taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0007/16/00994, dėl to pareiškėjas nagrinėjamu atveju su skundu kreipėsi į teismą.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 2D-8804, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo siūlymą sudaryti taikos sutartį, o dėl pasiūlymo nurodyta, kad Inspekcijai nėra teisinio pagrindo spręsti dėl taikos sutarties sudarymo, kai yra priimti įsiteisėję teismo sprendimai. Teismo vertinimu, Inspekcijos atsakymas pareiškėjui dėl taikos sutarties sudarymo pasiūlymo nėra sprendimas, kuris priimtas vykdant viešąjį administravimą, ir jis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šiuo aspektu teismas kartu atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisės aktų, kurie įpareigoja Inspekciją kaip viešojo administravimo subjektą spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo ar nustato, jog Inspekcijai atsisakius sudaryti taikos sutartį, toks atsisakymas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl CPK 595 straipsnio taikymo, nes ši nuostata nustato išieškotojo ir skolininko teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo proceso metu. Kartu teismas nurodė, jog Inspekcijos atsakyme nurodyta skundimo tvarka negali lemti šio akto teisinio vertinimo. Įvertinęs tai, teismas atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą pagal Inspekcijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendime Nr. 2D-8804 nurodytą skundimo tvarką kaip fizinis asmuo, ginantis viešąjį interesą (ABTĮ 55 str. 1 d.). Byloje neturėtų būti priešinamasi viešojo intereso gynimui dėl formalių kriterijų, o pagal ABTĮ 17 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai gali būti priskirtos ir kitokios bylos nei išvardintos šio straipsnio 1 dalyje. Kadangi ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas bylų sąrašas nėra baigtinis, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog šioje byloje neturėtų būti ignoruojama ABTĮ 55 straipsnio 1 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, motyvuodamas tuo, kad Inspekcijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 2D-8804 nebuvo priimtas vykdant viešąjį administravimą ir jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, o reikalavimo įpareigoti Inspekciją sudaryti taikos sutartį teisinis pagrindas nėra nurodytas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šia teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog jis į teismą kreipėsi Inspekcijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendime Nr. 2D-8804 nurodyta šio sprendimo skundimo tvarka kaip fizinis asmuo, ginantis viešąjį interesą (ABTĮ 55 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindo šią nutartį naikinti: pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 18 d.).
Kai ginčas nėra kilęs viešojo administravimo srityje, pareiškėjo skundas, su kuriuo kreipiamasi į teismą, pripažintinas nenagrinėtinu teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir jį atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-202-624/2017).
Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo ir aiškinimo pripažinta tai, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Pateiktais duomenimis, Inspekcija 2024 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 2D-8804 nesutiko su pareiškėjo siūlymu sudaryti taikos sutartį, kuria po statiniais esančias rūsio patalpas pritaikyti požeminėms priedangoms visuomenės interesams, t. y. jų negriauti, kadangi įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019) nurodyta nugriauti ginčo statinius kartu su po jais įrengtais rūsiais bei sutvarkyti statybvietę, todėl teismų sprendimai vykdytini juose nurodytu būdu ir taikos sutartimi vykdymo procese šalys negali sudaryti prielaidų nevykdyti teismų sprendimų, tokiu būdu paneigdamos imperatyviomis teisės normomis nustatytą teismų sprendimų privalomumą.
Nesutikdamas su šiuo Inspekcijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 2D-8804, pareiškėjas kreipėsi teismą su skundu, iš esmės prašydamas įpareigoti Inspekciją pasirašyti su pareiškėju taikos sutartį vykdomojoje byloje.
Vertindama šio pareiškėjo reikalavimo priskirtinumą administracinio teismo kompetencijai, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant faktinėmis aplinkybėmis ir taikytina teise iš esmės analogišką klausimą dėl asmens teisės ginčyti administraciniame teisme Inspekcijos atsakymą dėl taikos sutarties sudarymo pasiūlymo, yra pripažinta, jog Inspekcijos atsakymas asmeniui dėl taikos sutarties sudarymo pasiūlymo nėra sprendimas, kuris priimtas Inspekcijai atliekant viešąjį administravimą, ir jis šiam asmeniui nesukelia jokių teisinių pasekmių (žr. 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-445-520/2021).
Įvertinusi pareiškėjo reikalavimą išdėstyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Inspekcijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 2D-8804, kuriuo Inspekcija atsisakė su pareiškėju sudaryti taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0007/16/00994, nebuvo priimtas Inspekcijai vykdant viešąjį administravimą, nes šiuo sprendimu Inspekcija atsisakė sudaryti taikos sutartį vykdomojoje byloje, kuri buvo užvesta dėl teismų sprendimų, priimtų civilinėse bylose, vykdymo.
Be to, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisės aktų, nustatančių, jog Inspekcijos atsisakymas sudaryti taikos sutartį gali būti ginčijamas administraciniame teisme (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-445-520/2021).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėjas iš esmės prašo įpareigoti Inspekcija pasirašyti su pareiškėju taikos sutartį vykdomojoje byloje, yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, jog jis kreipėsi į administracinį teismą dėl to, jog tokia skundimo tvarka nurodyta pačiame Inspekcijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. 2D-8804, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde nepareiškė reikalavimo dėl šio sprendimo panaikinimo, pareikšdamas savarankišką reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. pareiškėjas neskundė teismui Inspekcijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2D-8804, dėl ko šie argumentai dėl minėto sprendimo skundimo tvarkos nėra reikšmingi.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su Inspekcijos atsakymu, išdėstytu 2024 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. 2D-8804, pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir panašiai, o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Taigi nepaisant Inspekcijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. 2D-8804 nurodytos šio sprendimo skundimo tvarkos, administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-489-520/2018). Kadangi pareiškėjo reikalavimas nėra priskirtas administracinio teismo kompetencijai, šiame Inspekcijos sprendime nurodyta jo skundimo tvarka negali pakeisti išvados dėl įstatyme nustatytos administracinio teismo kompetencijos.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą (ABTĮ 55 str. 1 d.), pažymėtina tai, jog jie nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo kontekste; kita vertus, nėra duomenų, kad pareiškėjas turi teisęs kreiptis į teismą tokio pobūdžio ginčuose, gindamas viešąjį interesą: pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas imasi nagrinėti administracinę bylą, be kita ko, įstatymų nustatytais atvejais pagal fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, o pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytais atvejais <...> fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šios teisės normos formuluotė „įstatymų numatytais atvejais“ expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustato, kad ABTĮ 55 straipsnyje nurodyti subjektai gali teismine tvarka ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismą tik tuomet, kai tokia jų teisė yra įtvirtinta įstatyme. Viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-575/2024).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vadovaujantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. I. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.