- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- A-54-575/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01331-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) 2022 m. kovo 9 d. sprendimą „Atsisakyti priimti nagrinėti skundą“ Nr. 21R-129(AG-143/05-2022) (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti LAGK priimti iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundą pilna apimtimi.
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šias argumentais:
2.1. Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) administracija patalpas prekybai yra išnormavusi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Handelshus“. Ši įmonė, piktnaudžiaudama tuo, jog neturi konkurentų, užkėlė daugumos maisto prekių kainas, kai kurias net 10 kartų lyginant su geresnės kokybės prekių kainomis, kurios yra kituose prekybos tinkluose. Prekėms nėra taikomos jokios nuolaidos. Svarstyklių ir kasos aparatų ekranai būna išjungti, kad pirkėjas nematytų perkamos prekės svorio ir kainos, tokiu būdu bandant apgaudinėti. Daugelio mėsos gaminių etiketės yra nuplėšytos taip, kad nebūtų galima matyti parduodamo gaminio galiojimo datos. Telefono skambinimo kortelės parduodamos su 10 proc. antkainiu. Daugelis vaisių ir daržovių parduodamos apipuvusios, tarsi būtų surinktos iš atliekų konteinerio.
2.2. Pravieniškių PN-AK administracija ne tik nekovoja su tokiais vartotojų teisių pažeidimais ir ekonominiais nusikaltimais, bet ir visaip dangsto nuteistųjų asmenų teisių pažeidimus. Pravieniškių PN-AK administracija gauna naudos iš neteisėtos UAB „Handelshus“ veikos ir yra suinteresuota nuteistųjų apiplėšinėjimu įstaigos parduotuvėje.
2.3. Dėl šių faktų pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba) ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – ir VVTAT, Tarnyba). Konkurencijos taryba skundą nagrinėti atsisakė ir nepersiuntė jo nagrinėti tam viešojo administravimo subjektui, kuris jį turėtų nagrinėti. Šis viešojo administravimo subjektas akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo teises, atsisakydamas nagrinėti skundą.
2.4. VVTAT persiuntė skundą nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), o šis – Pravieniškių PN-AK administracijai, kuri skundą vienareikšmiškai atmetė.
2.5. Su skundu, kuriame buvo aiškiai ir suprantamai nurodytos ginčo nagrinėjimo ribos – įpareigoti Konkurencijos tarybą ir VVTAT išnagrinėti pateiktus skundus, pareiškėjas kreipėsi į LAGK. LAGK diskriminavo pareiškėją kaip socialinės grupės (kalinys) atstovą ir nusprendė, kad Konkurencijos taryba pareiškėjo skundo neturėtų nagrinėti ir pareikalavo pateikti naują vientisą skundą, kuriame aiškiai būtų nurodytas skundo dalykas ir pagrindas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Konkurencijos taryba pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo patikslintu skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Tais atvejais, kai tam tikri veiksmai, sprendimai ar teisės aktai nepatenka į įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, taikymo sritį, Konkurencijos tarybos atitinkamo skyriaus vedėjas, grupės vadovas, skyriaus ar grupės vyresnysis patarėjas priima sprendimą apie tai informuoti pareiškėją.
3.2. Gavusi pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. skundą ir nustačiusi, jog jame keliami klausimai nepriskirtini Konkurencijos tarybos kompetencijai, apie tai motyvuotu 2022 m. sausio 25 d. raštu Nr. (2.16MR-45)6V-87 (toliau – ir Raštas) Taryba informavo pareiškėją. Raštas pasirašytas Konkurencijos tarybos Dominuojančių ir viešųjų subjektų tyrimo grupės vadovės, pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Konkurencijos taryba pagal įgaliojimus įvertino pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. skundo turinį ir parengė Raštą, atitinkantį Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018) patvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas. Rašte pareiškėjui dėl 2021 m. gruodžio 22 d. skunde keliamų klausimų buvo pasiūlyta kreiptis į Kalėjimų departamentą, papildomai pareiškėjo kreipimąsi Kalėjimų departamentui persiuntė ir pati Konkurencijos taryba 2022 m. balandžio 19 d.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjas dėl parduotuvės veiklos Pravieniškių PN-AK su skundu kreipėsi ir į VVTAT, kuri pareiškėjo skundą pagal kompetenciją 2022 m. sausio 14 d. persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2022 m. sausio 24 d. pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Pravieniškių PN-AK, kur pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas 2022 m. vasario 14 d. Konkurencijos tarybos veiksmai priimant Raštą atitiko teisės aktų nuostatas ir nepažeidė pareiškėjo teisių.
3.4. Pareiškėjo argumentas, jog LAGK 2022 m. kovo 9 d. Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundą dėl Rašto panaikinimo, diskriminuoja pareiškėją ir pažeidžia įstatymų nuostatas, yra visiškai nepagrįstas. Konkurencijos įstatymas numato specialiąją procedūrą Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmų apskundimui. Pagal ją Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmai ir priimti sprendimai pirmiausia skundžiami Konkurencijos tarybai, o tik po to – teismui. Pareiškėjui Rašte taip pat buvo nurodyta, jog pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio reikalavimus Raštas per 10 dienų gali būti skundžiamas Konkurencijos tarybai, bet pareiškėjas jį apskundė ne Konkurencijos tarybai, o LAGK. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos tarybos sprendimai ir nutarimai LAGK neskundžiami, LAGK pagrįstai 2022 m. kovo 9 d. Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundą dėl Rašto panaikinimo kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai. LAGK taip pat neturėjo pagrindo pasisakyti ir dėl išvestinio pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundo reikalavimo įpareigoti Konkurencijos tarybą išnagrinėti ankstesnį pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas VVTAT atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas LAGK pateikė skundą dėl dviejų institucijų, t. y. atsakovų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau LAGK 2022 m. kovo 9 d. rezoliucija pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundo reikalavimą dėl Tarnybos Vartojimo priekių skyriaus 2022 m. sausio 17 d. rašto Nr. 4E-1211 panaikinimo išskyrė į atskirą bylą, suteikiant jai numerį AG-149/05-2022, tačiau Tarnyba į minėtą bylą įtraukta nebuvo, LAGK priimtas sprendimas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, susijusio su Tarnybos Vartojimo priekių skyriaus 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. 4E-1211, Tarnybai nėra pateiktas. Tarnyba neturi informacijos, jog Tarnybos sprendimo pareiškėjo skundą persiųsti nagrinėti kompetentingai įstaigai (Kalėjimo departamentui) (2022 m. sausio 17 d. raštas Nr. 4E-1211) teisėtumas ir pagrįstumas ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka būtų nuginčytas.
5. Tarnyba dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti LAGK 2022 m. kovo 9 d. priimtą Sprendimą ir įpareigoti LAGK priimti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundą pilna apimtimi, nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra ne dėl Tarnybos Vartojimo prekių skyriaus 2022 m. sausio 17 d. rašto Nr. 4E-1211 panaikinimo, o būtent dėl Konkurencijos tarybos 2022 m. sausio 25 d. rašto Nr. (2.16MR-45)6V-87 panaikinimo. Tarnyba nėra įgaliota vertinti kito viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju – Konkurencijos tarybos) priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundą pilna apimtimi pagrįstumo nepasisakė.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
7.1. Konkurencijos taryboje 2022 m. sausio 11 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė imtis savo kompetencijos ribose galimų priemonių, kad Pravieniškių PN-AK veikiančioje prekybos vietoje nebūtų vykdomos korupcinio pobūdžio prekybos sąlygos ir nuteistieji nepatirtų žalos.
7.2. VVTAT 2022 m. sausio 14 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl Pravieniškių PN-AK veikiančios parduotuvės „Handelshus“ vykdomos veiklos.
7.3. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. (2.16MR-45)6V-87 „Dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo“, kuriame nurodė, kad pagal pareiškėjo nurodomas aplinkybes nėra pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad UAB „Handelshus“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Rašte pažymėta, jog pareiškėjo skunde keliamus klausimus reglamentuoja ne Konkurencijos įstatymas, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas bei Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-133 (toliau – ir Taisyklės). Pažymima, jog Konkurencijos taryba nėra įgaliota konsultuoti dėl minėtų teisės aktų normų taikymo, todėl dėl skunde keliamų klausimų pareiškėjas turėtų kreiptis į Kalėjimų departamentą, kuris atlieka nurodytų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo priežiūrą. Be to, paaiškinta, kad pagal Taisyklių 4 punktą, laisvės atėmimo vietų įstaigose veikiančių parduotuvių prekių kainų kontrolę atlieka šių įstaigų direktorių sudarytos komisijos, o pagal Taisyklių 11 punktą, Kalėjimų departamento direktorius paskiria atsakingą asmenį, kuris kaupia ir analizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigų pateiktą informaciją apie įstaigose veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainas, teikia siūlymus ir kontroliuoja šių Taisyklių įgyvendinimą laisvės atėmimo vietų įstaigose.
7.4. Konkurencijos taryba 2022 m. balandžio 19 d. persiuntė Kalėjimų departamentui pareiškėjo kreipimąsi.
7.5. VVTAT, įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. 4E-1211 informavo pareiškėją, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolę ir tvarką nustato Taisyklės, kurių 4 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietos įstaigose veikiančių parduotuvių prekių kainų kontrolę atlieka Taisyklėse nurodytų įstaigų direktorių sudarytos komisijos, o vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, įstaigos direktorius yra įpareigotas užtikrinti Taisyklių nuostatų tinkamą vykdymą. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad teisės aktų nėra įgaliota pasisakyti dėl nustatomų prekių kainų bei kitų, su skundžiamos parduotuvės vykdoma veikla susijusių klausimų, minėtu raštu pareiškėją informavo, kad perdavė jo skundą nagrinėti Kalėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Šalies argumentai
7.6. Pareiškėjas 2022 m. kovo 4 d. su skundu kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti VVTAT 2022 m. sausio 17 d. raštą Nr. 4E-1211, Konkurencijos tarnybos 2022 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (2.16MR-45)6V-87 ir įpareigoti atsakovus (VVTAT ir Konkurencijos tarybą) išnagrinėti jiems pateiktus pareiškėjo skundus.
7.7. LAGK 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. P-84(AG-149/05-2022) „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“ nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. LAGK pažymėjo, kad pareiškėjo skundas buvo pateiktas dėl kelių institucijų sprendimų, todėl skundo reikalavimai buvo išskirti į atskiras bylas. Pareiškėjas šioje byloje Nr. AG-149/05-2022 turi pateikti patikslintą skundą, kuriame atsakovu turėtų įvardinti tik VVTAT, suformuluoti reikalavimą tik dėl jos 2022 m. sausio 17 d. rašto Nr. 4E-1211 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, konkrečiai, išsamiai išdėstyti skundo pagrindą VVTAT atžvilgiu.
7.8. LAGK 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 21R-129(AG-143/05-2022) „Atsisakyti priimti nagrinėti skundą“ atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Konkurencijos tarybos 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (2.16MR-45)6V-87 kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai.
7.9. Pareiškėjas, nesutikdamas su LAGK Sprendimu ir su LAGK 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. P-84(AG-149/05-2022) „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šiuos sprendimus ir įpareigoti LAGK pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundą nagrinėti iš naujo ir pilna apimtimi. Teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl LAGK 2022 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 21R-129(AG-143/05-2022) „Atsisakyti priimti nagrinėti skundą“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundo dalį dėl LAGK 2022 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. P-84(AG-149/05-2022) „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“ atsisakė priimti.
7.10. Teisme 2022 m. gegužės 6 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kurį teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakyta priimti. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad byloje atsakove turėtų būti ne tik Konkurencijos taryba, tačiau ir VVTAT. Teismas minėta nutartimi į bylą atsakove įtraukė ir VVTAT.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad VVTAT atsakovu į bylą buvo įtraukta pareiškėjo pageidavimu, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad byloje ginčas keliamas tik dėl LAGK Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundą dėl Konkurencijos tarybos 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (2.16MR-45)6V-87 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai.
9. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 2 straipsnio 1ir 3 dalių, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, aktualia teismų praktika, patvirtinančia, jog Konkurencijos įstatymas nustato specialią procedūrą Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmų apskundimui. Pagal ją Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmai ir priimti sprendimai pirmiausia skundžiami Konkurencijos tarybai, o tik po to – teismui.
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Konkurencijos tarybos 2022 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (2.16MR-45)6V-87, su skundu kreipėsi ne į Konkurencijos tarybą, o į LAGK, nors Rašte buvo labai detaliai nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl konstatavo, kad LAGK pagrįstai Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundą dėl Konkurencijos tarybos 2022 m. sausio 25 d. Rašto panaikinimo kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Konkurencijos tarybą nagrinėti pareiškėjo skundą pagrįstai LAGK buvo įvertintas kaip išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti Konkurencijos tarybos 2022 m. sausio 25 d. Raštą Atitinkamai LAGK atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, išvestinis reikalavimas taip pat negalėjo būti priimtas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. kovo 9 d. sprendimas „Atsisakyti priimti nagrinėti skundą“ Nr. 21R-129(AG-143/05-2022) priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, taip pat atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti LAGK išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundą pilna apimtimi.
III.
12. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Konkurencijos tarybos 2022 m. sausio 25 d. raštą Nr. (2.16MR-45) 6V-87 ir įpareigoti Konkurencijos tarybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. skundą; 2) panaikinti Tarnybos 2022 m. sausio 17 d. raštą Nr. 4E-1211 ir įpareigoti Tarnybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 10 d. skundą; 3) panaikinti LAGK 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą laikyti skundą nepaduotu Nr. 21R-189 (AG-149/05-2022);.4) panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m birželio 9 d. sprendimą.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl Pravieniškių PN-AK veikiančios parduotuvės, taip pat dėl Konkurencijos tarybai ir Tarnybai teiktų skundų, bei papildomai nurodo tokias aplinkybes:
13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio, 46 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kadangi pažeidžia pareiškėjo teisę į sveiką aplinką, tinkamas kalinimo sąlygas, bei neužtikrina sąžiningos konkurencijos, diskriminuoja nuteistuosius.
13.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą, t. y. kitų nuteistųjų teisę nebūti diskriminuojamais, teisę į sveikatą, kad nebūtų žeminamas kitų nuteistųjų žmogiškasis orumas. Nagrinėjamu atveju skundo ribos gali būti peržengiamos, atsižvelgiant į byloje egzistuojantį viešąjį interesą.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Tarnybai skunde nereiškiami jokie reikalavimai, kadangi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimą apskundus teismui, bylos šalys nesikeičia.
Atsiliepimas
14. Konkurencijos taryba pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus skundo reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas dėl jų nepasisako. Konkurencijos taryba nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas diskriminuoja pareiškėją ar kitaip pažeidžia įstatymų nuostatas, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Konkurencijos įstatymas nustato specialiąją procedūrą Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmams apskųsti, todėl, pareiškėjui nesilaikius Rašto apskundimo procedūros, LAGK pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo.
15. Tarnyba pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, ir plikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tarnyba nurodo, kad, gavusi pareiškėjo 2022 m. sausio 10 d. skundą, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis šį skundą teisėtai ir pagrįstai persiuntė Kalėjimų departamentui, ir šis skundas pagal kompetenciją buvo išnagrinėtas įgaliotos institucijos. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje ginčas keliamas tik dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. kovo 9 d. sprendimo „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“ Nr. P-84(AG-149/05-2022), todėl nėra pagrindo naikinti Tarnybos Vartojimo prekių skyriaus 2022 m. sausio 17 d. rašto Nr. 4E-1211 ir įpareigoti Tarnybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio mėn. skundą (reg. 2022-01-14 Nr. 7E-167) bei panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Konkurencijos tarybos Raštu, su skundu kreipėsi ne į Konkurencijos tarybą, o į LAGK, nors Rašte buvo labai detaliai nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl konstatavo, kad LAGK pagrįstai Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundą dėl Konkurencijos tarybos Rašto panaikinimo kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai, bei netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti Konkurencijos tarybą nagrinėti pareiškėjo skundą.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismo sprendimas priimtas diskriminuojant pareiškėją, taip pat pažeidžiant jo teises į sveiką ir saugią aplinką, be to, neatsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas gina viešąjį interesą.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.). Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. <...>, taigi apeliacinį skundą teikiantis asmuo apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017; kt.).
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus (apeliacinio skundo 1-3 reikalavimai), kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi (I t., l. l. 25-26) priėmė pareiškėjo skundą dalyje dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. kovo 9 d. sprendimo „Atsisakyti priimti nagrinėti skundą“ Nr. 21R-129(AG-143/05-2002) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, o skundą dalyje dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. kovo 9 d. sprendimo „Dėl trūkumų pašalinimo“ Nr. P-84 (AG-149/05-2002) panaikinimo atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi (I t., b. l. 61-63) atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus, t. y. reikalavimus įpareigoti Konkurencijos tarybą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. skundą iš esmės (apeliacinio skundo 1 reikalavimo dalis) ir įpareigoti VVTAT išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 10 d. skundą iš esmės (apeliacinio skundo 2 reikalavimo dalis).
21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, daro išvadą, kad reikalavimai, kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teismo, negali būti nagrinėjami apeliacinio proceso tvarka. Atitinkamai nevertinami ir su jais susiję argumentai. Taigi toliau teisėjų kolegija pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi priimtų pareiškėjo reikalavimų: panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. kovo 9 d. sprendimą „Atsisakyti priimti nagrinėti skundą“ Nr. 21R-129(AG-143/05-2022); 2) įpareigoti LAGK priimti iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundą pilna apimtimi, kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai (1-3 reikalavimai) nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui arba jie nebuvo priimti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčas nagrinėjamoje byloje iš Komisijos persikėlė į teismą, kadangi Komisijoje pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti, ir jis iš esmės nebuvo išnagrinėtas. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje sprendžiamas ginčas dėl LAGK Sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti argumentai dėl pareiškėjo pažeidžiamų teisių apsiperkant Pravieniškių PN-AK veikiančioje parduotuvėje, taip pat argumentai dėl atsakovų priimtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo nevertinami.
23. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą, t. y. savo ir kitų nuteistųjų teisę nebūti diskriminuojamais, teisę į sveikatą, kad nebūtų žeminamas kitų nuteistųjų žmogiškasis orumas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą peržengti skundo ribas ir ginčą išnagrinėti iš esmės.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą, be kita ko, įstatymų nustatytais atvejais pagal fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, o pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytais atvejais <...> fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šios teisės normos formuluotė „įstatymų numatytais atvejais“ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustato, kad ABTĮ 55 straipsnyje nurodyti subjektai gali teismine tvarka ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismą tik tuomet, kai tokia jų teisė yra įtvirtinta įstatyme. Tokio ABTĮ 55 straipsnio 1 dalies nuostatų (iki 2016 m. liepos 1 d. – analogiška ABTĮ 56 str. 1 d. nuostata) aiškinimo nuosekliai yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, 2013 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1721/2013). Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje (iki 2016 m. liepos 1 d. – analogiškos ABTĮ 5 str. 2 d. 3 p. ir 56 str. 1 d. nuostatos) įtvirtintą reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013; 2014 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1646/2014).
25. Kadangi nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėjas turėtų įstatyme nustatytą teisę kreiptis į teismą dėl Konkurencijos tarybos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiksmų nėra, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo skundą vertinti kaip paduotą ginant viešąjį interesą, taip pat neturėjo teisinio pagrindo peržengti skundo ribų, kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, kad neperžengus pareiškėjo skundo reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, nes, minėta, pareiškėjas į teismą kreipėsi ne ginčydamas atsakovų priimtus administracinius aktus, bet ginčydamas Komisijos sprendimą atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
26. Komisija atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, konstatavusi, jog tokio pobūdžio ginčai nėra priskirti Komisijos kompetencijai.
27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą inter alia (be kita ko) suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos taip pat pripažįstama ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
28. Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydamas panaikinti VVTAT 2022 m. sausio 17 d. raštą Nr. 4E-1211, panaikinti Konkurencijos tarnybos 2022 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (2.16MR-45)6V-87 ir įpareigoti atsakovus (VVTAT ir Konkurencijos tarybą) išnagrinėti jiems pateiktus pareiškėjo skundus. Komisijos nario 2022 m. kovo 9 d. rezoliucija skundo reikalavimas dėl VVTAT sprendimo panaikinimo buvo išskirtas į atskirą bylą. Komisija skundžiamu 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 21R-129(AG-143/05-2022) „Atsisakyti priimti nagrinėti skundą“ atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Konkurencijos tarybos 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (2.16MR-45)6V-87 panaikinimo kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.
30. Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dali nustato, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją, o 3 dalis – kad įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką. IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
31. Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimas reglamentuotas Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per 10 dienų nuo skundo gavimo dienos. Jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per 10 dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.<...> (32 str. 3 d.). Pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma Konkurencijos tarybos darbuotojų priimtiems sprendimams ir atliktiems veiksmams šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytos koncentracijos priežiūros procedūros metu ir kitais atvejais, kai tokie veiksmai ir sprendimai yra susiję su Konkurencijos tarybai šiuo įstatymu, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, priskirtų funkcijų atlikimu.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas konkurencijos įstatymo 32 straipsnio nuostatas dėl Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimo, yra pasisakęs, kad Konkurencijos įstatyme numatyta speciali tvarka, pagal kurią Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmai ir priimti sprendimai pirmiausia skundžiami Konkurencijos tarybai, o tik po to – teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1000/2014, 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-671-1062/2018 ir kt.). Taigi, Konkurencijos įstatymas, kaip lex specialis (specialusis įstatymas), numato specialiąją procedūrą Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmų apskundimui ir numato išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimtas administracinėse bylose Nr. eAS-565-575/2018, Nr. eAS-564-629/2018, Nr. eAS-566-556/2018).
33. Konkurencijos tarybos 2022 m. sausio 25 d. rašte Nr. (2.16MR-45)6V-87 buvo nurodyta, kad „šis atsakymas gali būti skundžiamas Konkurencijos tarybai (Jogailos g. 14, 01116 Vilnius) pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio reikalavimus per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos“. Iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Konkurencijos tarybos Rašto dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo Konkurencijos tarybai neskundė, tačiau pateikė skundą iškart Komisijai.
34. Taigi Komisija, atsižvelgdama į IAGNTĮ 1 straipsnio 3 dalį (kad įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką), vadovaudamasi šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Konkurencijos tarybos Rašto panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjui neapskundus Rašto Konkurencijos tarybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė specialiajame įstatyme – Konkurencijos įstatyme – nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, t. y. skundą pateikė ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, kuri nėra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio ginčų, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek Komisijos tiek pirmosios instancijos teismo sprendimai negali būti vertinami kaip ribojantys pareiškėjo teisę kreiptis į teismą ar diskriminuojantys pareiškėją, kadangi, kaip jau buvo minėta šios nutarties 27 punkte, asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo laikytis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų, tačiau pareiškėjas tokios tvarkos nesilaikė.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, konstatuodami, kad pareiškėjas, siekiamas nuginčyti Konkurencijos tarybos Raštą, nesilaikė specialiajame įstatyme nustatytos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos tokio pobūdžio administraciniams aktams ginčyti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.