Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo pareiškėjas prašė: 1. pripažinti, kad atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) 2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 (teisminio proceso Nr. 1-20-9- 00783-2013-6) apie pareiškėją V. J. paskleidė šiuos žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės duomenis (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis): 1) V. J. jaučia malonumą rašydamas skundus į įvairias instancijas; 2) V. J. pradėjo rašyti, kad yra nusikalstama gauja, V. B. priklauso nusikalstamai gaujai; 3) V. J. rašė, jog V. B. yra gaujos narys; 4) aplinkiniai gyventojai V. B. skambina, pasakoja: „J. eina, terorizuoja, šneka visokias nesąmones“; 5) aplinkiniai gyventojai V. B. skambina, pasakoja, jog V. J. V. B. įžeidinėja; 6) V. J. terorizavo ir terorizuoja gyventojus, jiems šnekėjo ir šneka visokias nesąmones; 7) V. B. reikėjo kreiptis į teismą, kad J. žinotų, jog yra įstatymai Lietuvoje ir jų laikytųsi; 8) V. J. rašė, kad V. B. yra nusikalstamos gaujos narys; 9) V. J. V. B. kaltina esant nusikalstamos gaujos nariu; 10) V. J. prisigalvojo ir daugiau visokių nesąmonių; 11) iš daugumos kaimynų V. B. gavo skundą dėl V. J. grasinimų; 12) V. B. gavo informaciją, jog V. J. eina ir terorizuoja, šneka visokias nesąmones; 13) V. J. terorizuoja, šmeižia V. B., aplinkinius; 14) V. J. užsiima destrukcine veikla; 15) V. J. V. B. sugadino nervus ir sveikatą; 2. įpareigoti Lietuvos valstybę atlyginti pareiškėjui V. J. 4 570 Eur neturtinę žalą; 3. panaikinti Kauno AVPK 2016 m. lapkričio 23 d. aktą Nr.20-S-171134 (2.5K); 4. įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. skundą Nr. 20-AP-30026 (2.2K).

Šalies argumentai

Pareiškėjas 1- uoju skundo reikalavimu prašo teismą pripažinti faktus, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 apie pareiškėją V. J. paskleidė jo garbę ir orumą žeminančius bei tikrovės neatitinkančius duomenis. Reikalavimas dėl veiksmų neteisėtumo pripažinimo negali būti savarankišku reikalavimu byloje. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks reikalavimas negali būti skundo dalyku – veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti neteisėtais Kauno AVPK veiksmus (t. y., kad Kauno AVPK pareigūnas V. B. Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje paskleidė tikrovės neatitinkančius, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius duomenis), nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, skundas šia apimtimi atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti Lietuvos valstybę atlyginti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš nukentėjusiojo V. B. duotų parodymų Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamasis. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. B. baudžiamojoje byloje duodamas parodymus buvo įspėtas dėl atsakomybės, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnyje, kaip fizinis asmuo, veikė ne kaip valstybės ar savivaldybės administravimo subjektas, o kaip fizinis asmuo, taigi, žala kildinama ne iš asmens veiksmų viešojo administravimo srityje, todėl ginčas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, kaip kilęs iš civilinių teisinių santykių, yra priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22, 25 str.). Pastebėtina ir tai, kad nusikaltimu (BK 235 str.) padarytos žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja specialios teisės normos (BPK X skyrius), pagal kurias, nepareiškus civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, gali būti reiškiamas ieškinys civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.). Kadangi bylų dėl neturtinės žalos, kildinamos iš nukentėjusiojo asmens parodymų davimo baudžiamojoje byloje, atlyginimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 str.), todėl skundą šia apimtimi atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjui išaiškinta, jog jis turi teisę pareikšti ieškinį bendros kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 25 str., 26 str., 27 str., 29 str.).

Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį dalyje dėl skundo 2 reikalavimo (neturtinės žalos atlyginimo) nepriėmimo ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teigia, kad prašomą atlyginti žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo institucijos veiksmų, kurie atlikti šioje institucijoje policijos pareigūnu dirbančio ir policijos pareigūno statusą turinčio asmens, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus pareiškėjui kaip nepavaldžiam asmeniui. Policijos pareigūno statusą turėjęs asmuo V. B. veikė atsakovo įgaliojimais, pareiškėją atsakovo įgaliojimu kaltino BK 290 straipsnyje numatytomis veikomis.