Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-04-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-461-1128/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-16
Bylos Nr.
eII-461-1128/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00310-2026-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Pareiškėjas
R. V.
Advokatai
Valdemaras Stančikas
Kategorijos
  • 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Administracinio nusižengimo byla Nr.
eII-461-1128/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00310-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo R. V. atstovui advokatui Valdemarui Stančikui,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3127-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas 2026 m. vasario 4 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 190 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) 3 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

R. V. nubaustas už tai, kad 2025 m. lapkričio 28 d. 07.14 val., Mokslininkų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, ir prieš lenkdamas neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, ir taip pažeidė KET 82.2 ir 140.7 punktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo advokatė atstovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo alternatyviai prašo panaikinti nutarimo dalį, kurioje pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir atitinkamai pakeisti nutarimu paskirtą galutinę nuobaudą arba pakeisti nutarimą ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį 1 mėnesio taikymo terminą. Nurodo, kad nutarime apsiribota formaliu ir deklaratyviu 2025 m. lapkričio 28 d. vaizdo įrašo ir 2025 m. gruodžio 3 d. administracinio nusižengimo protokolo vertinimu, tačiau nenurodoma, kokiais konkrečiais ir objektyviais duomenimis grindžiama išvada, jog buvo kirstas horizontalusis kelio ženklinimas siaura ištisinė linija bei neva tuo sukelta grėsmė eismo saugumui. Mano, kad Institucija nenustatė paties pažeidimo fakto, pavojingų padarinių ar realios jų kilimo grėsmės, taip pat tyčinės kaltės formos. Dėl pareiškėjo veiksmų niekas nebuvo priverstas keisti judėjimo krypties ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo arba kitų saugumui užtikrinti. Pareiškėjas pradėjo autobuso lenkimo manevrą, nebuvo jokių kelio ženklų, draudžiančių atlikti lenkimą, tai matyti ir pateiktame vaizdo įraše. Kelyje buvo įrengti tik įspėjamieji kelio ženklai, informuojantys apie greičio mažinimo priemones (kelio nelygumus, kalnelį ir pan.). Šie įspėjamieji ženklai nedraudė lenkimo manevro, o tik įpareigojo vairuotoją būti atsargesnį atliekant lenkimo manevrą. Minėtoje kelio atkarpoje važiuojamoji dalis pažymėta ne vien ištisinėmis, bet ir punktyrinėmis horizontaliojo ženklinimo linijomis (pagal KET tokiais atvejais leidžiama atlikti lenkimą), o pareiškėjas lenkimą atliko būtent per šį kelio ženklinimą. Atlikti lenkimą draudžiančių kelio ženklų ir (arba) kelio ženklinimo nebuvo. Pareiškėjas pradėjo lenkimą dar esant punktyrinei linijai, nes priešais važiavęs autobusas, nors rodė posūkį ir lėtėjo, stotelėje nesustojo ir tęsė judėjimą neįprastai mažu greičiu, taip sudarydamas pavojingą situaciją. Šį manevrą atlikto tik įsitikinus saugumu ir praleidus priešpriešinį transportą. Pažymėjo, kad ištisinė horizontaliojo kelio ženklinimo linija prasidėjo (atitinkamai ir tapo matoma vairuotojui) tik įpusėjus pareiškėjo atliekamam lenkimo manevrui, t. y. tuo momentu, kai jo vairuojamo automobilio priekiniai ratai jau buvo kirtę punktyrinę liniją, o transporto priemonės priekis buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Be kita ko, šis ženklinimas buvo tik trumpoje lenkimo atkarpoje. Autobusas prie stotelės lėtėjo iki maždaug 10 km/val., taip sudarydamas įspūdį, jog stos, nors už stotelės matomas kelio ženklas draudžia lenkti, jis leidžia apvažiuoti transportą, judantį lėčiau nei 30 km/val., todėl pareiškėjo manevras buvo teisiškai leistinas. Lenkimą saugiai užbaigė kelio vietoje, kur ženklinimas taip pat buvo punktyrinis. Taip pat nurodė, kad KET 135.3 punktas draudžia vairuotojams važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą. Mano, jog byloje taip pat nenustatyta reali, o ne hipotetinė, pavojinga situacija, t. y. minėtas lenkimo manevras buvo atliekamas laikantis saugaus atstumo, nesukeliant jokios realios grėsmės eismo saugumui, ankstyvu paros metu, kai eismo intensyvumas yra minimalus ir eismo dalyvių, įskaitant pėsčiuosius, faktiškai nebuvo, o svarbiausia – iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad nei vienas eismo dalyvis dėl R. V. manevro niekaip nekeitė savo važiavimo, tame tarpe staigiai nestabdė, nekeitė judėjimo krypties. Taip pat pažymėjo, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be kita ko, pareiškėjas yra drausmingas vairuotojas, turintis (duomenys neskelbtini) metų stažą ir jokių galiojančių nuobaudų. Nusižengimą nulėmė ne tyčia, o klaidinantis autobuso elgesys bei vėlyvas ženklinimo pasikeitimas, kurio nebuvo įmanoma numatyti dėl įspėjamųjų ženklų trūkumo. Be to, prašoma nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl pareiškėjo amžiaus.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad byloje surinktų įrodymų, kuriais rėmėsi pareigūnas, pakako pripažinti pareiškėją kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu, vaizdo ir kita medžiaga. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, lenkimas draudžiamose vietose laikomas nusižengimu, nes šis manevras teisiškai traktuojamas ne kaip momentinis, o kaip tęstinis veiksmas, apimantis visą procesą nuo išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą iki saugaus sugrįžimo į savąją. Įstatymas nenumato jokių išimčių atvejams, kai manevras pradedamas leidžiamoje zonoje, todėl vairuotojas privalo užtikrinti, kad jokia lenkimo dalis nekirstų draudžiamojo ženklinimo ar ženklų galiojimo ribos. Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pareiškėjo skundas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir švelninti paskirtą nuobaudą, nes jame nėra išdėstyta jokių išimtinių aplinkybių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas V. S. skundą palaikė ir nurodė, kad šioje situacijoje nebuvo nustatytas pavojingumo požymis, o iš įrašo matoma, kad visi dalyviai, kurie dalyvavo šioje eismo situacijoje saugiai važiavo, tik, kad autobusas važiavo lėtai, ir būtent dėl tokio jo manevro pareiškėjas nutarė, kad yra saugiau jį aplenkti. Iš paskos važiavo policijos automobilis ir, kuris nufilmavo įvykį. Kitų dalyvių ten nebuvo, o pareigūnai privalėjo įrodyti realų kilusį pavojų. Pareigūnai jokio konkretaus požymio, kokiais veiksmais pasireiškė tas pavojus nenurodė. Pareiškėjas turi ilgą vairavimo patirtį ir drausmingas vairuotojas, per 3 metus nėra padaręs jokio pažeidimo. Sutiko su pažeidimu dėl posūkio neįjungimo pradedant lenkimo manevrą, kitoje dalyje prašo nutarimą panaikinti. Be to pareigūnai neįrodė kaltės formos, t. y. nenustatė tiesioginės tyčios. Mano, kad kelio ženklinimas šioje vietoje yra akivaizdžiai netinkamas. Byloje pateikė vaizdo įrašą su kelio ruožu nuo pat pradžios iki šios vietos, kas akivaizdžiai rodo, kad nėra kelio ženklų, kuris įspėtų apie lenkimo draudimą. Autobuso vairuotojas pradeda elgtis keistais, labai sulėtina greitį, įjungia dešinį posūkį, tačiau juo nesivadovauja, o vis tiek juda lėtai, tuo metu pareiškėjas, esant punktyriniam ženklinimui, išvažiuoja į priešpriešinę juostą, o išvažiavus po to atsiranda ištisinė linija, kurią užstoja autobusas. Institucija atsiliepime parašė tik, kad kaltę įrodo protokolas, tačiau toks vertinimas nesuprantamas, nes įrodo tie įrodymai, kurie yra pirminiai, o ne išvestiniai. Turi būti liudytojų parodymai, vaizdo įrašas, realybė to ženklinimo, bet to nėra padaryta. Taigi asmuo darė, tai, ką leidžia kelio ženklinimas, jo tyčios nebuvo, o autobuso vairuotojas, kuris važiavo priešais pareiškėją, padarė KET pažeidimą. Jeigu teismas netenkins skundo dėl bylos nutraukimo, tai prašo netaikyti specialiosios teisės atėmimo arba taikyti trumpesnį laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

KET 140.7 punkte nustatytas draudimas lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. KET 3 priede numatyta, kad horizontalusis ženklinimas nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką. Šių taisyklių 3 priede 1.1 punktu pažymėta siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2025 m. lapkričio 28 d. 7.14 val., Mokslininkų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, prieš lenkdamas neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilį vairavo pats pareiškėjas ir dėl to, jog, prieš atlikdamas lenkimą, neįjungė posūkio signalo. Pareiškėjas nesutinka, jog atlikdamas lenkimo manevrą kirto ištisinę ženklinimo liniją, todėl mano, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra patrauktas nepagrįstai, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, posėdyje išklausęs jo atstovo teiktus paaiškinimus, įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje esančiu vaizdo įrašu, K. B. pranešimu bei administracinio nusižengimo protokolu, todėl Institucijos vyriausiasis tyrėjas 2026 m. vasario 4 d. nutarimu R. V. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą patraukė pagrįstai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Institucija rėmėsi tik deklaratyviu vaizdo įrašo ir protokolo vertinimu, nenurodant, kokiais konkrečiais duomenimis grindžiama išvada dėl ištisinės linijos kirtimo ir sukeltos grėsmės eismo saugumui, todėl nebuvo nustatyta nei pati veika, nei pavojingi padariniai (reali grėsmė transporto saugumui nekilo), nei tyčinė kaltė. Autobusas lėtėjo ir rodė posūkį, tačiau stotelėje nesustojo ir tęsė judėjimą neįprastai mažu greičiu, taip sudarydamas kliūtį ir priversdamas pareiškėją atlikti lenkimą. Pareiškėjas šį manevrą atliko tik įsitikinęs saugumu ir praleidęs priešpriešinį transportą, atkarpoje nebuvo lenkimą draudžiančių kelio ženklų. Buvo tik įspėjamieji ženklai, kurie lenkimo nedraudžia, o tik įpareigoja būti atsargiems. Manevras pradėtas kirtus punktyrinę liniją, kuri pagal KET leidžia lenkimą, o ištisinė linija tapo matoma tik automobiliui esant priešpriešinėje eismo juostoje, todėl pareiškėjas negalėjo numatyti ženklinimo pasikeitimo. Teismas su šiais pareiškėjo skunde pateiktais argumentais neturi pagrindo sutikti. Nutarime matyti, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas aprašė vaizdo įraše matomą situaciją, ją išanalizavo bei konstatavo padarytus kelių eismo pažeidimus. Teismui išnagrinėjus byloje esantį vaizdo įrašą, pareigūno nutarime nurodytos aplinkybės pasitvirtino: aiškiai matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz“ iš pradžių važiavo arčiau kairiojo krašto, o privažiavęs ištisinę liniją, neįjungęs posūkio signalo, ją kirto ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, t. y. padarė KET 140.7 punkte numatytą pažeidimą. Šio pažeidimo padarymą patvirtina ir byloje esantis K. B. pranešimas, kuriame jis parodo, kad 2025 m. lapkričio 28 d. 7.15 val., Mokslininkų g. Vilniuje, automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkia autobusą, kur tą daryti draudžiama, t. y. kertant ištisinę liniją. Vairuotojams kirsti ištisines linijas galima tik KET 3 priede nurodytais išimtiniais atvejais (pvz., kai jos žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą), o šiuo atveju pareiškėjas kirsti ištisinės linijos negalėjo, kadangi ji laikytina eismo skiriamąja juosta. Be to, pareiškėjo teiginiai, esą nebuvo vertikaliųjų įspėjamųjų ženklų, informuojančių apie ženklinimo pasikeitimą, yra nepagrįsti, nes pagal KET 3 priedą horizontalusis ženklinimas taip pat atlieka eismo režimo ir tvarkos nustatymo funkciją. Šiuo atveju didžioji dalis Mokslininkų g. yra suženklinta ištisine skiriamąja juosta (išskyrus įvažiavimus į šalia kelio esančias teritorijas, gyvenamąsias vietas bei jų teritorijas ir t. t.), tad pareiškėjas, kaip patyręs vairuotojas, privalėjo tinkamai įvertinti situaciją ir numatyti lenkimo manevro pradžią ir pabaigą, vadovaudamasis matomu horizontaliuoju ženklinimu. Taip pat pažymėtina, kad įspėjamasis kelio ženklas Nr. 125 (KET 1 priedas) stovėjo už stotelės, t. y. toliau, nei buvo pradėtas lenkimo manevras, be kita ko, šio ženklo galiojimo zona gyvenvietėje prasideda tik už 50-100 m nuo jo įrengimo vietos, tad pareiškėjo lenkimas buvo atliktas iki šio ženklo galiojimo zonos pradžios. Taip pat nesutiktina su pareiškėju bei jo atstovu advokatu, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla nustačius KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra numatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas, o R. V. nubaustas už šio straipsnio dispozicijoje numatytą alternatyvią veiką – lenkimą draudžiamoje vietoje, kuri padaroma vien lenkimu draudžiamoje vietoje, nereikalaujant konkrečių tokio pažeidimo padarinių. Taigi, atsižvelgiant į visas nustatytas ir aukščiau įvertintas aplinkybes, pareiškėjo veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo naikinti Institucijos priimto nutarimo ir administracinę teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo, jei jo veiksmų kvalifikavimas bus nepakeistas, pakeisti nutarimu paskirtą galutinę nuobaudą arba netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesių terminui ar ją sumažinti iki 1 mėnesio.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda arba administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Prašymą netaikyti specialiosios teisės atėmimo pareiškėjas grindžia tuo, kad yra drausmingas vairuotojas, turintis (duomenys neskelbtini) metų stažą ir jokių galiojančių nuobaudų. Nusižengimą nulėmė klaidinantis autobuso elgesys bei vėlyvas ženklinimo pasikeitimas, kurio nebuvo įmanoma numatyti dėl įspėjamųjų ženklų trūkumo. Be to, prašo atsižvelgti į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – asmens amžių.

Vertinant pareiškėją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad per pastaruosius penkerius metus jis ne kartą baustas už KET pažeidimus, nors šie nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas yra drausmingas vairuotojas. Kita vertus, baudos už ankstesnius pažeidimus yra sumokėtos, o ilgametė vairavimo patirtis bei tai, kad už tokio pobūdžio nusižengimą pareiškėjas atsako pirmą kartą, leidžia teigti, jog pažeidimas yra atsitiktinis (vienkartinis) ir ateityje jis atidžiau stebės kelio ženklinimą. Pažymėtina, kad Institucija nutarime nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatė jokių sunkinančių. Sutiktina su pareiškėjo atstovės argumentu, kad Institucija neįvertino asmens amžiaus – pareiškėjui yra sukakę 65 metai, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

ANK 35 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas ANK 35 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad priešais pareiškėjo automobilį važiavęs autobusas važiavo nedideliu greičiu, nerodydamas posūkio prie stotelės dar sulėtino greitį, tačiau visiškai nesustojo, tada, parodęs kairiojo posūkio signalą, tęsė važiavimą toliau. Tokie autobuso vairuotojo veiksmai akivaizdžiai laikytini neteisėtais, o vienas iš pareiškėjo argumentų yra tas, kad sprendimą atlikti autobuso lenkimą lėmė būtent autobuso vairuotojo veiksmai, teismas laiko, kad neteisėti autobuso vairuotojo veiksmai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, ir ši aplinkybė pripažintina lengvinančia pareiškėjo atsakomybę (ANK 35 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pareiškėjo asmenybę, nusižengimo padarymo aplinkybes, tai, kad yra trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Tačiau, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų visai neskirti administracinio poveikio priemonės arba sumažinti paskirtos nuobaudos dydį, tačiau, įvertinus visus aptartus duomenis, manytina, kad šiuo konkrečiu atveju sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Teismo įsitikinimu, toks administracinio poveikio priemonės taikymo terminas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Įvertinęs tai, kas nurodyta anksčiau, teismas sprendžia, jog R. V. skundas tenkintinas iš dalies ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. V. skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) – 1 mėnesiui.

Pagal ANK 666 straipsnio 2 dalį, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pareiškėjo atstovas prašė R. V. naudai priteisti patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti – 2 400 Eur. Kadangi administracinio nusižengimo teisena nagrinėjamu atveju nėra nutraukiama, R. V. lieka nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tokio pobūdžio išlaidos negali būti priteistos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

R. V. atstovės advokatės skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. vasario 4 d. nutarimą pakeisti ir R. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) – 1 mėnesiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

R. V. atstovo advokato V. S. prašymą dėl išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas