Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 28 - 252- 2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1033-126-2015 pagal antstolės I. B. pareiškimą išieškotojui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, skolininkui R. P. dėl sprendimo neįvykdymo bei skolininko R. P. prašymą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28-620-2015 vykdymo atidėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruoju skundu išieškotojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-09-14 nutartį dalyje, kurioje nustatyta, kad atsakovui nustatytu terminu nenugriovus dalies pastato ir nesutvarkius statybvietės, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti pastato dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis, kartu išieškant iš atsakovo reikiamas išlaidas, panaikinti. Nurodo, kad ši skundžiamos nutarties dalis yra nepagrįsta, nemotyvuota, priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas neatsižvelgė į Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-28-620/2015 nustatytas aplinkybes, jog atsakovas R. P. savavališkai atliko statinio rekonstravimo darbus (įrengė naują laikančiąją konstrukciją ir pakeitė tvarto išorės matmenis – aukštį), kurių padarinius pašalinti gali tiktai pats, neįsigilino į teismo sprendimą, nesivadovavo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (15 str. 3 d.). Apelianto manymu, teismas, išnagrinėjęs gautus prašymus, turėjo pagrindą sprendimo vykdymą atidėti, o ne pakeisti jo vykdymo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų, o kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, antstolė I. B. prašė spręsti klausimą dėl CPK 771 str. numatytų priemonių taikymo, tuo tarpu skolininkas R. P. tiek teismui, tiek antstolei pateiktuose prašymuose aiškiai nurodė, jog dėl laiko stokos nespėjus atlikti darbų prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą civilinėje byloje Nr. e2-28-620/2015 ilgesniam laikui. Iš prašymo turinio matyti, jog skolininkas kalba apie CPK 284 str. normą, pagal kurią teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti. Būtent pagal tokio pobūdžio formuluojamą reikalavimą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, o ne dėl jo vykdymo tvarkos pakeitimo, dėl kurios R. P. prašymo reikalavimas niekaip nėra susijęs. Sutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neprašė pakeisti sprendimo vykdymo tvarkos ir nustatyti, jog atsakovui nustatytu terminu nenugriovus dalies pastato ir nesutvarkius statybvietės, ieškovas turi teisę nugriauti pastato dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis, kartu išieškant iš atsakovo reikiamas išlaidas. Kartu pažymėtina, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015-01-26 sprendimu įpareigojo atsakovą R. P. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taip pat nustatė, kad atsakovui per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus savavališkos statybos padarinių, turi būti skaičiuojama 15 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki savavališkos statybos padarinių pašalinimo dienos. Taigi, šiame sprendime taip pat nebuvo kalbama apie ginčijamoje nutartyje nustatytą ieškovo teisę(pareigą) nugriauti pastato dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas, gavęs antstolės prašymą dėl nuobaudos paskyrimo skolininkui, turėjo tik tose ribose ir spręsti klausimą dėl jos skyrimo, bet ne savo iniciatyva spręsti sprendimo vykdymo pakeitimą, kuris prieštarautų 2013-07-02 priimtam ir galiojančiam Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymui Nr. XII-459, kurio 15 str. 3 d. inspekcijai suteikia teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Šiuo atveju, teismo sprendimu nustatyta, kad skolininkas atlikdamas rekonstrukciją užaukštino statinio sienas ir jas reikia tik sužeminti, o tai nėra viso statinio nugriovimas, nes yra pakeistos statinio konstrukcijos, kurias būtina atstatyti į pirminę padėtį. Todėl pagrįstai apeliantas nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą pažeidė materialinės teisės normas, preziumuojama, jog teismas turi žinoti įstatymus ir juos taikyti tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo padarytą minėtą proceso teisės normų pažeidimą, nutartį keičia, naikindamas skundžiamos nutarties dalį, kuria nustatyta, kad atsakovui nustatytu terminu nenugriovus dalies pastato ir nesutvarkius statybvietės, ieškovas turi teisę nugriauti pastato dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis, kartu išieškant iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kurioje nustatyta, kad atsakovui R. P. nustatytu terminu nenugriovus dalies pastato ir nesutvarkius statybvietės, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti pastato dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis, kartu išieškant iš atsakovo reikiamas išlaidas.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.