Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Inspekcijos Panevėžio skyrius, nustatė, kad R. P. savavališkai (neturėdamas statybą leidžiančio dokumento) 2011 metų spalio mėnesį rekonstravo pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas jo naudojamos tvarto dalies sienas paaukštino (pamūrijo visu perimetru) 1,5 m ir uždengė šiferio dangos stogu, tvarto viduje iš blokelių sumūrijo sieną (pertvarą), laikančią stogą-įrengė naują laikančiąją konstrukciją. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, atsakovo atlikti statybos darbai laikomi statinio rekonstravimu. Rekonstruotas tvartas priskiriamas neypatingų statinių kategorijai.

2012-12-05 statytojui R. P. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-50-121205-00026. 2012-12-05 atsakovui surašytas reikalavimas Nr. REI- 50-121205-00026 ne vėliau kaip iki 2013-06-06 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę, atstatyti tvartą koks buvo prieš rekonstravimą. Atsakovo prašymu reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2013-09-06. Per reikalavime nustatytą terminą atsakovas Inspekcijai statybą leidžiančių dokumentų nepateikė, savavališkos statybos padarinių nepašalino.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: atsakovui R. P. - 2/5, tretiesiems asmenims G. Z. - 1/5, R. N. ir T. N. - kiekvienam po 6/100, D. P., G. P., G. K. ir A. K. - kiekvienam po 1/10 pastato. Registro įraše nurodyta pastaba, jog į ūkio pastatą 9I1p įregistruotos virš 100 procentų nuosavybės teisės dalių. Nuosavybės dalių patikslinimui nepateiktas bendraturčių sutikimas. Ieškovo žiniomis, Rokiškio rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas ginčas tarp tvarto bendraturčių dėl nuosavybės dalių į pastatą.

Atsakovas nesikreipė į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūrų plėtros skyrių dėl tvarto pripažinimo avarinės būklės statiniu, o Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja D. D. neapžiūrėjo statinio, ji tik 2013-11-04 įraše nurodydama, jog leidžia sutvirtinti sienas, pasitikėjo atsakovo teigimu, jog reikia pastatą suremontuoti, tačiau nurodė, jog jis pasikalbėtų su statybų specialistais, darbus suderintų su kaimynais. Toks vedėjos įrašas nėra pastato rekonstrukciją pagrindžiantis dokumentas, be to skyriaus vedėja neturi įgaliojimų konstatuoti pastato avarinės būklės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (-toliau CK) 4.103 str., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str.7d., 15 str.3-4 d., Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (-toliau CPK) 273 str.2-3 d. teismo prašė:

Įpareigoti atsakovą R. P. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius-nuardyti (pažeminti 1,5 m.) pastato- tvarto 9I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudojamos atsakovo, sienas visu perimetru (pirmo aukšto plane pažymėta ABDCA), sulyginant atsakovo naudojamos tvarto dalies stogo plokštumas su kitų bendraturčių naudojamų gretimų tvarto dalių stogų plokštumomis; atstatyti gretimų tvarto dalių nuardytas stogo konstrukcijas ir stogo dangą;

-skirti atsakovui baudą, kuri turi būti sumokėta ieškovės naudai, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo;

-priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Trečiasis asmuo G. P. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai (II tomas, b.l.62,76) ir jis nepateikė atsiliepimo į pateiktą ieškinį.

Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR CPK 178, 185 str.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti (I tomas, b. l. 17-21), kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis pastato – tvarto, 911 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kiti pastato bendrasavininkai – G. Z., T. N., R. N., D. P., G. P., G. K., A. K. Išrašo pastabose nurodyta, jog į ūkio pastatą yra įregistruota virš 100 procentų nuosavybės teisės dalių, o jų patikslinimui nepateiktas bendraturčių sutikimas. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog buvo nagrinėjami tiek T. N., tiek ir kitų ūkinio pastato bendrasavininkų ieškinys ir priešieškinys dėl pirkimo – pardavimo sutarčių, kuriomis parduotas tvartas 9I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), dalies panaikinimo ir sandoriais faktiškai įgyto turto dalies pripažinimo. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-7-504/2014 dar nėra įsiteisėjęs, nes apygardos teismui yra pateiktas apeliacinis skundas, kuris nėra išnagrinėtas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012-12-05 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-50-121205-00026 (I tomas, b. l. 5-7), kuriame konstatavo, kad atliktas neypatingo statinio rekonstravimas - R. P. priklausančios 2/5 tvarto dalies sienos sumūrytos 1,5 m. į aukštį visu perimetru ir uždengtas stogas šiferio danga; nėra STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantis dokumentai” IV skyriuje numatyto projekto tokiems darbams atlikti. Statytojas su statyba susijusių dokumentų nepateikė. 2012-12-05 reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-121205-00026 (I tomas, b. l. 12-13). R. P. pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013-06-06 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę, (duomenys neskelbtini), atstatyti tvartą taip, kaip buvo prieš rekonstrukciją. 2012-12-06 buvo surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktas Nr. SPA-583 (II tomas, b.l.79-91), kuriame konstatuota, jog skundas pagrįstas, statinio rekonstrukcija vykdoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, statytojas neturi statybą leidžiančio dokumento, negauti statinio bendraturčių rašytiniai sutikimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyriaus 2013-08-12 sprendimu Nr. RE-298(18.29) minėto reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2013-09-06 (I tomas, b. l. 15). Nustatytu terminu reikalavimas nebuvo įvykdytas, kas konstatuota 2013-09-25 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RPA-50-130925-00013 (I tomas, b. l. 16).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtinta, jog savavališka statyba-statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 23 str. 28 d.). Ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Taip pat Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 2 p. numatė (ir šiuo metu numato), kad ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą ar ypatingą statinį, rengiamas rekonstravimo projektas.

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų (nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, fotonuotraukų, statybos patikrinimo nagrinėjant skundą akto, savavališkos statybos akto- I tomas, b.l.5-7,9-11,112, II tomas, b.l.31-37,79-87), atsakovas paaukštino tvarto dalies (kuri nebuvo tiksliai nustatyta) sienas, kurios plane pažymėtos AB, AC ir CD, o tvarto viduje sumūrijo naują laikančiąją sieną, kuri plane pažymėta BD (pamūrijo visu perimetru). Apklaustas teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. K. paaiškino, jog visus matavimus gavę skundą atliko su sertifikuotu prietaisu, buvo nustatytas tikslus sienos paaukštinimo dydis. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis numato, jog statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovas įrengė naują laikančiąją konstrukciją ir pakeitė tvarto išorės matmetis-aukštį, todėl atsakovo atlikti darbai laikytini statinio rekonstravimu.

Atsakovo rekonstruotas pastatas – tvartas priskirtinas neypatingų statinių kategorijai (Statybos įstatymo 2 str. 94 d.), kadangi nei pagal Statybos įstatymo 2 str. 3 ir 6 d., nei pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5 p. nepriskirtinas nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams. Taigi, atsakovui atlikus pastato – tvarto rekonstravimą, neturint tam atitinkamų dokumentų, buvo pažeista Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3, 4 p. nuostata, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Atsakovo atstovas teigė, jog tvartas buvo avarinės būklės ir darbus buvo būtina atlikti. Apklausus kitus tvarto bendrasavininkus R. N., T. N., G. K., A. K. jie nurodė, kad pastatas nebuvo griūvantis, ar avarinės būklės, tuo labiau iškelti jo stogą, koks yra padarytas dabar, nebuvo jokios būtinybės. Po atsakovo padarytų statybų jie nebegali naudoti pastatu, pro pastato stogą bėga vanduo, sumūryta pertvara yra patraukta į R. ir T. N. jau nuo pastato dalies įsigijimo termino (1992 metų) naudojamos tvarto dalies pusę, dėl to sumažėjo jų ir G. bei A. K. naudojamos tvarto dalies plotas. Žiemą tvarto lubos buvo suvirtę nuo sniego ant gyvulių toje pusėje, kuria naudojasi atsakovo tėvai G. ir D. P. ir G. Z. Apklausta G. Z. nurodė, jog ji gyvena kitur, todėl iš D. ir G. P. sužinojo, jog per žiemą sugriuvo tos dalies, kurie ją naudojo stogas. Jos klausė ką ji darys, ar tvarkys ir ji, ar leis tvarkytis jiems. Kadangi ji vis tiek tvartu nesinaudoja, todėl pasakė, kad jie susitvarkytų stogą, o ji ten leido laikyti gyvulius. Atsakovo tėvai P. savo dalies tvarto stogą ir lubas susitvarkė ir jis liko tokio pat aukščio kaip ir buvo. Keli šiferiai buvo įlūžę ir toje dalyje, kuria naudojosi J. ir K., savo dalį perleidę atsakovui. Tokie darbai, kokius atliko atsakovas nebuvo būtini, priešingai, jų teigimu atsakovas padarė pastatą avariniu. Kaip teigė ir apklausta D. P., jų pusės naudojamo tvarto stogas sulūžo 2010 m. gruodžio pradžioje. Stogą tvarkė tik kitų metų liepą ar rugpjūtį. Kaip teigė kiti pastato bendrasavininkai, G.ir D. P. stogą suremontavo ir jis liko tokiame pačiame aukštyje kaip ir buvo. Taip galėjo padaryti ir atsakovas R. P. ir tam nebūtų reikėję leidimo, ką ir patvirtino apklausta Rokiškio rajono savivaldybės architektūros ir paveldosaugos skyriaus vadovė D. D. Ji paaiškino, jog atsakovas kreipėsi į ją, nurodydamas, jog įlinko jo ūkinio pastato stogas ir nori pastatą suremontuoti, todėl tuo atveju jam ir buvo paaiškinta, jog nereikalingas nei leidimas, nei projektas. Be to skyriaus vedėja nurodė, jog atsakovas pabendrautų su statybininku, kuris pakonsultuotų kaip sutvarkyti. Atsakovas buvo atsinešęs tik pastato bylą, bet ji pamatė, jog pastatas dar priklauso ir kitiems asmenims, todėl pasakė, jog reikia suderinti su kitais bendrasavininkais arba daryti kartu. Atsakovas buvo atvykęs ir vėliau, į bylą ji įrašė 2013-11-04 prierašą, tik todėl, jog neprieštarauja, jog pastatas būtų sutvarkytas. Atsakovas nesakė, jog jam yra surašytas savavališkos statybos aktas, kad jis atlikęs statybos darbus, iškėlęs sieną kaip iš byloje pateiktų nuotraukų. Skyriaus vedėja apklausta teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nebuvo nuvykusi į vietą ir konkrečiai pastato neapžiūrėjo, nepagalvojo, jog žmogus gali meluoti ir nepasakyti visos situacijos aplinkybių, nežinojo, jog atsakovas yra paaukštinęs pastato sienas. Statinio parametrų pakeitimas jau yra statinio rekonstravimas. Paaiškino, jog ji neturi teisės konstatuoti jog statinys yra avarinės būklės ir 2013-11-04 įrašas to nepatvirtina, tai tik neprieštaravimas pastato remontui, jų skyriaus veikla apima statybos leidimų išdavimą ir projektų rengimą. Konstatuotina, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjos D. D. 2013-11-04 įrašas, jog leidžiama sutvirtinti sienas (plane pažymėtas AB ir CD), kad panaikinti avarinę situaciją, nelaikytinas rekonstrukciją leidžiančiu dokumentu, nes neatitinka nei įstatymo keliamų turinio ir formos reikalavimų ir buvo gautas atsakovui nenurodžius visų aplinkybių. Prašymo rekonstruoti pastatą ir leidimo rekonstruoti pastatą forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas R. V. nurodė, jog jis yra atsakingas už statinių naudojimų priežiūrą, dirba nuo 2012 m. vasario pabaigos. Yra patvirtintas planas kiek jis turi statinių patikrinti per metus. Neypatingų ir nesudėtingų statinių priežiūra atliekama pagal gautus prašymus, skundus. Patikrinimo aktus iki kitų metų pirmo mėnesio 15 d. jis pateikia ieškovei. Atsakovas R. P. dėl tvarto, esančio (duomenys neskelbtini) avarinės situacijos į jį nesikreipė, jo prašymas nebuvo gautas. Ar pastatas yra avarinės būklės yra sudaroma komisija, reikalinga samdyti ekspertus, kurie turi atitinkamą išsilavinimą. Mano, jog asmuo turintis licenciją, kaip šiuo atveju V. G., neturi teisės spręsti ar pastatas yra avarinės būklės. Kaip teigė byloje 2014 m. kovo 17 d. apklaustas liudytojas V. G., į jį žodžiu kreipėsi atsakovas, jog jis draugiškai patartų, ką daryti su ūkiniu pastatu tvartu. Jis yra kvalifikuotas ypatingų statinių statybos vadovas. Nuvykus į vietą, pastatui buvo įkritusi stogo dalis ir pradėję skirtis išilginės sienos. Atsakovas prašė patarimo ką galima padaryti. Jis kaip vieną iš variantų nurodė, jog galima nuardyti stogą, surišti dalį pastato, sumūryti blokų žiedą, taip sustabdant slinkimą, o ant pakėlimo dėti stogą. Jo buvo klausiama apie darbų pobūdį, o nebuvo domimasi kokie dokumentai reikalingi tokiems darbams atlikti. Jis daugiau nebuvo nuvykęs ir kaip atrodo tvartas šiuo metu jis nematė ir nežino, daugiau statybos darbų procese jis nedalyvavo. Su atsakovu jokios sutarties nepasirašė ir jo įmonė jokių darbų atsakovui neatliko, nerengė jokių dokumentų, neruošė projekto, patarė draugiškai, nes atsakovas pažįstamas su jo sūnumi. Tokie žodiniai paaiškinimai negali būti pakankamu įrodymu, kad pastato rekonstravimo darbus buvo būtinybė atlikti nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.

Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog 2011 m. gruodžio 22 d. tvarto bendrasavininkai atsakovą įgaliojo valdyti ir tvarkyti minimą tvartą, todėl jis pašalino avarinę būklę. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų 2011 m. gruodžio 22 d. G. Z., R. N., T. N., A. K., G. K., D. P. ir G. P. buvo įgalioję atsakovą R. P. valdyti ir tvarkyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) atlikti kadastrinius matavimus ir tam tikslui atstovauti juos reikalingose įmonėse, įstaigose, organizacijose ir pan. (I tomas, b.l.84). Įgaliojime nebuvo nurodytas nei leidimo statyti gavimas, nei statybų darbų atlikimas. Apklausti įgaliojimus davę R. ir T. N., G. ir A. K. bei D. Z. nurodė, jog įgaliojimai buvo duoti ne pastato rekonstrukcijai, ar statyboms, o jog būtų atlikti kadastriniai matavimai ir nustatytos tikslios kiekvieno savininko naudojamos tvarto dalys. Be to, atsakovas jau buvo atlikęs statybos darbus ir pakėlęs sienas aukščiau nei buvo, darbus atliko greitai maždaug per pusantro-du mėnesius, užsidengė viduryje tvarto stogą ir tik tada, matydamas, jog tvarto tikslios dalys nenustatytos, pradėjo tartis su jais, jog nuveš pas notarą parašyti jam įgaliojimus. Atsižvelgtina taip pat į tai, jog įgaliojime buvo nurodyta daugiau veiksmų, kuriuos atlikti norėjo atsakovas būtų įgaliotas, t.y. statybos darbus. Bendrasavininkai, išskyrus atsakovo tėvus G.ir D. P., nesutiko įrašyti ir jie buvo išbraukti. Šias aplinkybes patvirtino ir apklausta D. P., be to ji taip pat patvirtino, jog įgaliojimas buvo surašytas jau tuomet, kai tvarto statybos darbai buvo atlikti. Tretieji asmenys R. ir T. N., A. ir G. K. patvirtino, jog kai atsakovas išsikvietė matininkę ir į matavimus jų net nepakvietė, jie tuoj pat atšaukė duotus įgaliojimus 2012 m. sausio 16 d. pareiškimu (I tomas, b.l.85).Nurodė, jog nebuvo jokio būtinumo atlikti darbus, be to jiems nesulaukiant, kada atsakovas ištaisys savavališkos statybos padarinius, keletas iš jų kreipėsi į ieškovą. Atsakovo teiginius, jog jis atlikdamas statybos darbus šalino pastato avarinę būklę paneigia ir jo duotas 2012 m. lapkričio 29 d. paaiškinimas valstybinės priežiūros skyriaus specialistui, kuriame jis teigė, jog vietoje medinės pertvaros nutarė daryti mūrinę pertvarą, nes senoji iš lentų buvo supuvusi. Prieš pradedant mūryti pertvarą pamatė, jog įvažiavimo vartų sąrama yra įtrūkusi keliose vietose ir ją reikia pakeisti nauja. Tada kilo mintos paaukštinti įvažiavimo į tvartą vartus, kad būtų galima įvažiuoti į vidų su traktoriumi. Sumūrijus pertvarą ir sumontavus naują sąramą paaiškėjo, kad reikės pakelti stogą, kurį uždengė. Pasikeitus stogo aukščiui pradėjo domėtis, ar reikalingas projektas statyboms (I tomas, b.l.8).Iš atsakovo paaiškinimų matyti, jog atsakovas vykdė statybos darbus be aiškaus tikslo, suvokdamas, kad atlieka jau ne paprastus remonto darbus, o pastato rekonstrukciją, nes keičia statinio parametrus.

Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis. Teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą (minėto įstatymo 14 str.7d.3p. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Ieškovė minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Statinio griovimo ar statinio dalies (dalių) išardymo darbai atliekami taip, kad nugriovus statinį ar išardžius jo dalį (dalis) minimaliai nuo atmosferos poveikio ir pašalinių asmenų patekimo būtų apsaugotos prie nugriauto statinio ar jo išardytos dalies (dalių) buvusių priblokuotų statinių dalys (konstrukcijos) ir (ar) po statinio dalies (dalių) išardymo likusi statinio dalis, kurioms statinio nugriovimas ar jo dalies (dalių) išardymas padarė (daro) neigiamą poveikį tretiesiems asmenims ir aplinkai (15 straipsnio 4 dalies 1 punktas).