- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- 1-2635-1100/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius iš jų:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį (trys nusikalstamos veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 parų arešto bausme ir paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 65 parų arešto bausmė (bausmę atliko 2022 m. rugsėjo 30 d.);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. sausio 19 d. apie 14.40 val. užėjo į UAB „Maxima LT“ priklausančią parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), ir atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. nuėjęs į alkoholio skyrių, nuo lentynos paėmė 1 vnt. viskio butelį „Jack Daniel‘s“, 1 l talpos, kurio vertė 27,99 Eur, 1 vnt. viskio butelį „Jameson“, 1 l talpos, kurio vertė 23,99 Eur, ir 1 vnt. viskio butelį „Jack Daniel‘s“, 0,7 l talpos, kurio vertė 21,99 Eur, minėtus butelius užsikišo už drabužių ir bandė praeiti pro apsaugos darbuotoją T. Z., tačiau pamatęs, kad apsaugos darbuotojas jį stebi, jis greitu žingsniu nuėjo į pagalbines minėtos parduotuvės patalpas ir, braudamasis pro parduotuvės direktorę K. Z. ir kitas parduotuvės darbuotojas V. J. ir D. P., priešindamasis joms ir vengdamas sulaikymo, atidarė duris ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už minėtas prekes, taip atvirai pagrobė UAB „Maxima LT“ priklausantį 73,97 Eur vertės turtą.
J. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad paėmė alkoholį iš parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini). Alkoholis buvo reikalingas tam, kad parduotų ir įsigytų narkotinių medžiagų. Tuo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, vartojo karfentanilį. Narkotines medžiagas vartojo apie porą metų, anksčiau vartojo heroiną. Norėtų praeiti adaptacijos programą, pabandyti gydytis, nes privalo padėti motinai ir kibtis į gyvenimą. Kaltinamojo teigimu, anksčiau gydytis nebandė, manė savo jėgomis išspręs, bet neužtenka valios. Jis eidavo į parduotuves vogti, pusę savo gyvenimo išvaistė veltui, nori, kad teismas suteiktų galimybę gydytis. Priklausomas nuo narkotinių medžiagų yra apie 6 ar 7 metus. Teisme turi keletą nagrinėjamų bylų dėl parduotuvių ir smurto, taip pat baustas administracine tvarka dėl vagysčių, kurios padarytos dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Kaltinamojo manymu, reabilitacija jam padėtų. Būdamas laisvėje dirbo statybose, bet „pakišo koją“ vartojimas. Pasak kaltinamojo, kai atliko arešto bausmę, jį gydė, dirbo su juo, atsirado blaivus mąstymas.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba UAB „Maxima LT“ apsaugos vadovu. 2022 m. sausio mėn. gavo pranešimą iš prekybos centro „Maxima“, (duomenys neskelbtini), kad 2022 m. sausio 19 d. apie 14 val. nenustatytas asmuo iš prekybos salės pavogė 3 butelius alkoholio ir pasišalino per tarnybinį išėjimą, nors darbuotojos bandė jį sulaikyti. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatė, kad vyras, kuris 2022 m. sausio 19 d. apie 14 val. iš prekybos centro „Maxima“, (duomenys neskelbtini), paima nuo lentynų 1 butelį viskio „Jack Daniel‘s“, 1 l talpos, 1 butelį viskio „Jack Daniel‘s“, 0,7 l talpos, ir 1 butelį viskio „Jameson“, 1 l talpos – yra J. S., kurį jis atpažino iš kelnių, kepurės ir eisenos, kadangi minėtas asmuo ne kartą buvo sulaikomas už vagystes įvairiuose parduotuvėse „Maxima“ (1 t., b. l. 17–18).
Liudytojas T. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba vyresniuoju tyrėju. Tyrėjai jam parodžius vaizdo įrašą, kuriame matomas žmogus, imantis nuo lentynos alkoholinių gėrimų butelius, ir uždavus klausimą, ar gali atpažinti vaizdo įraše matomą asmenį, jis atsakė, kad šis žmogus yra J. S., kurį jis atpažįsta iš batų, eisenos, kadangi J. S. ne kartą yra matęs gyvai bei su juo bendravęs (1 t., b. l. 20).
Liudytoja K. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), direktore. 2022 m. sausio 19 d. apie 14.40 val. pagalbinėse patalpose ji ėjo iš vieno kabineto į kitą ir pamatė, kad iš parduotuvės salės į pagalbines patalpas užėjo jai nepažįstamas vyras. Šis nuėjo tiesiai prie išėjimo iš pagalbinių parduotuvės patalpų, o ji jo paklausė, kur jis eina, ir paaiškino, kad čia vaikščioti negalima. Pasak liudytojos, tuomet minėtas vyras ją pastūmė į šoną ir, norėdamas išeiti iš parduotuvės, pradėjo daryti duris. Ji bandė laikyti minėtą vyrą už striukės rankovės, o tuo metu prie jos dar pribėgo pamainos viršininkė D. P. ir vyr. kasininkė V. J.. Tačiau minėtam vyrui pavyko ištrūkti ir jis išbėgo į gatvę ir nubėgo link P. Š. gatvės kiemų. Apie įvykį ji pranešė apsaugos darbuotojui (1 t., b. l. 23).
Liudytojas T. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. dirbo parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. Per vaizdo stebėjimo kameras apie 14.40 val. pastebėjo įtartiną vyrą, kurį buvo matęs anksčiau. Vyras pavaikščiojo po salę, nuėjo prie alkoholinių gėrimų lentynos ir paėmė viskio „Jack Daniel‘s“ 1 l talpos butelį, kurį įsidėjo į vidinę striukės kišenę. Po to dar kartą praėjo pro parduotuvę ir paėmė dar 2 butelius – 0,7 l talpos viskio „Jack Daniel‘s“ ir 1 l talpos viskio „Jameson“. Liudytojo teigimu, minėtas vyras butelius įsikišo sau už drabužių ir bandė pro jį praeiti, bet pastebėjęs, kad yra stebimas, greitu žingsniu nuėjo į pagalbines patalpas ir, braudamasis pro parduotuvės direktorę ir kitas darbuotojas, atidaręs duris, pabėgo iš parduotuvės (1 t., b. l. 27).
Liudytoja D. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), pamainos vadove. 2022 m. sausio 19 d. apie 14.40 val. dirbo savo kabinete netoli tarnybinio išėjimo iš parduotuvės. Staiga išgirdo, kad direktorė kažkam sako, kur eini, o ji kartu su vyr. kasininke išbėgo iš kabineto ir pamatė, kad direktorė bando sulaikyti kažkokį vyrą, kuris pavogė alkoholinius gėrimus. Joms pribėgus, vyras ištrūko iš direktorės rankų, atidarė duris ir pabėgo (1 t., b. l. 31).
Liudytoja V. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), vyr. kasininke. 2022 m. sausio 19 d. apie 14.40 val. dirbo savo kabinete netoli tarnybinio išėjimo iš parduotuvės. Per vaizdo kamerą pamatė, kad vyras parduotuvės salėje paima alkoholinių gėrimų butelius ir su jais nueina į pagalbines patalpas. Prie rampos durų vyras bandė atidaryti duris, o jį sulaikyti bandė direktorė. Pasak liudytojos, tuo metu ji pribėgo ir pagriebė vyrą už rankos bei kažkiek sekundžių jį laikė, tačiau šis ištrūko ir pabėgo (1 t., b. l. 34).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. sausio 19 d. apie 14.40 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas įmonės atstovo pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“ buvo įvykdyta atviroji vagystė 73,97 Eur sumai (1 t., b. l. 6–8).
UAB „Eurocash1“ 2022 m. sausio 25 d. pareiškime nurodyta, kad š. m. sausio 19 d. 14.40 val. prekybos centre „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), nežinomas pilietis (pagal požymius gali būti J. S.) praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes (įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo aparatūra). Prekių sąrašas: viskis „Jack Daniel‘s“, 1 l, 27,99 Eur vertė, viskis „Jack Daniel‘s“, 0,7 l, 21,99 Eur vertė, viskis „Jameson“, 1 l, 23,99 Eur vertė, bendra suma 73,97 Eur. Prašo šį įvykį ištirti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prašo UAB „Maxima LT“ pripažinti civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 9).
2022 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta parduotuvė „Maxima“, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10–13).
2022 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai.
Vaizdo įraše „Video 1“ filmuojamas tarnybinis išėjimas iš parduotuvės, išėjimo durys iš viršaus. Matyti, kai prie išėjimo durų eina vyras, vilkintis juodos spalvos kelnes, sportinio stiliaus sportbačius, šviesios spalvos striukę, juodos spalvos gaubtą. Prie jo pribėga parduotuvės darbuotoja, vilkinti tarnybinę aprangą, ir bando neleisti jam išeiti pro duris. Tuo metu iš tarnybinių patalpų išbėga dar 2 darbuotojos, kurios bando padėti sulaikyti vyrą, tačiau jis nustumia moteris nuo savęs ir, atidaręs duris, pasišalina.
Vaizdo įraše „Video 2“ filmuojamas parduotuvės „Maxima“ alkoholio skyrius. Matyti, kad vyras, kuris buvo užfiksuotas vaizdo įraše Nr. 1, eina link alkoholio lentynų, po pažastimi laikydamas 1 butelį. Vyras paima nuo lentynos 1 butelį viskio „Jack Daniel‘s“ ir 1 butelį viskio „Jameson“ (butelių tūrio nematyti dėl blogos vaizdo įrašo kokybės) ir išeina.
Vaizdo įraše „Video 3“ filmuojamas parduotuvės „Maxima“ alkoholinių gėrimų skyrius. Vyras, aprašytas vaizdo įraše Nr. 1, su buteliu rankoje prieina prie lentynos su alkoholiniais gėrimais, paima nuo lentynos 1 butelį viskio „Jack Daniel's“. Toliau vaizdo įraše pro lentynas praeina valytojos su valymo mašina (1 t., b. l. 14–15).
Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2022 m. kovo 24 d. vyresniojo tyrėjo M. B. (M. B.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbdamas pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-04481-22 dėl 2022 m. sausio 19 d. padarytos vagystės iš parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), buvo peržiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas ir nustatyta, kad vagystę parduotuvėje „Maxima“ 2022 m. sausio 19 d. apie 14.40 val. padarė J. S., nes tyrimo metu buvo sulygintos nuotraukos iš POLIS II, PRĮR ir ANR registrų, asmens bylose esančiomis sulaikymų foto nuotraukomis ir pateiktų vaizdo kamerų įrašų užfiksuoto vyro atvaizdu, buvo nustatyta, kad tai yra tas pats asmuo, nes sutampa vyro eisenos bruožai ir drabužiai: kepurė, batai ir kelnės (1 t., b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).
Nagrinėjamoje byloje J. S. kaltinamas tuo, kad atvirai pagrobė svetimą turtą. Byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti tuo, kad J. S. bylai reikšmingu laiku parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuėjęs į alkoholio skyrių, paėmė nuo lentynos prekes, jas užsikišo už drabužių ir bandė praeiti pro apsaugos darbuotoją T. Z., tačiau pamatęs, kad apsaugos darbuotojas jį stebi, jis greitu žingsniu nuėjo į pagalbines minėtos parduotuvės patalpas ir, braudamasis pro parduotuvės direktorę K. Z. ir kitas parduotuvės darbuotojas V. J. ir D. P., priešindamasis joms ir vengdamas sulaikymo, atidarė duris ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už minėtas prekes, taip pagrobė UAB „Maxima LT“ priklausantį turtą. Tokią aplinkybę patvirtino tiek pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, tiek įrodo objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, liudytojų K. Z., T. Z., D. P. ir V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina ir detalizuoja kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: liudytojų V. V. ir T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos įvykių registro išraše, UAB „Eurocash1“ 2022 m. sausio 25 d. pareiškime nurodytos aplinkybės, 2022 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir 2022 m. kovo 24 d. vyresniojo tyrėjo M. B. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys.
Be to, kaltinamasis padarė minėtus veiksmus atvirai, nesistengdamas jų paslėpti nuo šalia buvusių parduotuvių darbuotojų. Liudytojas T. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad pastebėjo įtartiną vyrą, kuris vaikščiojo po salę, nuėjo prie alkoholinių gėrimų lentynos ir, paėmęs viskio butelį, įsidėjo jį į vidinę striukės kišenę. Po to, dar kartą praėjęs pro parduotuvę, J. S. paėmė dar du viskio butelius, įsikišo juos sau už drabužių ir bandė pro jį praeiti, bet pastebėjęs, kad yra stebimas, greitu žingsniu nuėjo į pagalbines patalpas ir, braudamasis pro parduotuvės direktorę ir kitas darbuotojas, atidaręs duris, pabėgo iš parduotuvės. Tokius liudytojo T. Z. parodymus patvirtina liudytojų K. Z., D. P. ir V. J. parodymai, kurios bandė sulaikyti vyrą, ir vaizdo įrašai. Akivaizdu, kad kaltinamasis nesistengė savo veiksmų paslėpti nuo šalia buvusio apsaugos darbuotojo ar kitų parduotuvėje buvusių asmenų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis galėjo galvoti, jog veikia slaptai.
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad J. S. suprato, jog atvirai pagrobė turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta atvira vagystė, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad, nustačius, kad kaltininkas padarė atvirą vagystę, nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi reikšmės pagrobto svetimo turto vertė.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę J. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. S. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, kad vėliau galėtų jį realizuoti, o už gautus pinigus įsigytų narkotinių medžiagų. Teismas atsižvelgia į pagrobto svetimo turto vertę.
J. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis vėl nusikalto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) daug kartų, daugiausia už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas, t. y. susijusias su nuosavybe (5 t., b. l. 4–15). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat itin daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai iš jų už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudos nemoka (2 t., b. l. 16–55). Pagal byloje esančius duomenis, J. S. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 3). J. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis nusikalto, nes tuo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. S. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, J. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis žymiai mažesnis už sankcijos vidurkį. Pažymėtina, kad BPK 425 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia teismui, išnagrinėjusiam baudžiamąją bylą po to, kai kaltinamasis nesutiko su priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirti ir laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Teismas nemano, kad, J. S. paskyrus arešto bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. buvo paskirta arešto bausmė, priėmimo praėjus mažiau kaip penkiems mėnesiams J. S. vėl nusikalto šioje byloje padarydamas nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamajam ir anksčiau ne kartą buvo paskirta arešto bausmė (arešto bausmės buvo paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu), tačiau jos nepadarė teigiamos įtakos J. S. elgesiui ir jis toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Todėl, teismo vertinimu, arešto bausmės paskyrimas kaltinamajam būtų per švelni valstybės reakcija į padarytą nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi subendrinta 65 parų arešto bausme, prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį – 30 parų arešto – švelnesnės bausmės (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai), ir J. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi viena iš bausmių subendrinta, paskirta J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, t. y. šioje byloje įrodyta nusikalstama veika buvo padaryta dar iki minėto nuosprendžio priėmimo. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.
Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl J. S. taip pat yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2252-1170/2022, kuris nėra įsiteisėjęs. Todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo bendrinti abiem nuosprendžiais paskirtų bausmių.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju J. S. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu yra daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), daugiausia už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas, t. y. susijusias su nuosavybe. Jam teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio priėmimo praėjus mažiau kaip penkiems mėnesiams J. S. vėl nusikalto šioje byloje padarydamas nusikalstamą veiką. Reikšminga ir tai, kad kaltinamasis taip pat itin daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai iš jų už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudos nemoka (2 t., b. l. 16–55). Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. S. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia, kad J. S. šiuo metu stengiasi spręsti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problemą, savanoriškai kreipėsi į reabilitacijos centrą. Teismas teigiamai vertina tokį kaltinamojo apsisprendimą. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad J. S. ne iš karto po nusikalstamos veikos padarymo apsisprendė gydytis nuo priklausomybės, o tik kai byla buvo perduota į teismą. Be to, J. S., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, turės galimybę toliau tęsti reabilitaciją. Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, susijusią, be kita ko, ir su J. S. asmenybe, vien J. S. apsisprendimas gydytis reabilitacijoje ar turimas darbas savaime nesudaro teisinio pagrindo atidėti jam bausmės vykdymą.
V. Kiti klausimai
Civilinė ieškovė UAB „Maxima LT“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 73,97 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39). Civilinio ieškinio dydis atitinka J. S. pagrobtų prekių vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis su juo taip pat sutiko, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą, neginčijo pagrobtų prekių verčių, tarp jo veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo J. S..
J. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 78–80). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, 425 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi subendrinta 65 parų arešto bausme, prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį – 30 parų arešto – švelnesnės bausmės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai), ir J. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į J. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius ir pagal šią nutartį atliktą bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. S. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.
J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Civilinės ieškovės UAB „Maxima LT“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš J. S. priteisti civilinei ieškovei UAB „Maxima LT“ 73,97 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt septynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra USB laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.