Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas trylika kartų (paskutinius tris kartus):

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 9 mėnesius;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (trys nusikalstamos veikos), galutine subendrinta 45 parų arešto bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 18 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. balandžio 25 d., apie 10.43 val. būdamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(Duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas parduotuvės viduje, iš prekių lentynų paėmė suvirinimo rinkinį „KEMPER 555D, 110 bar (Bar/kodas 8008004071141), 194,00 Eur vertės, supakuotą kartoninėje dėžutėje, ir nesusimokėjęs už prekę, iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat J. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. balandžio 30 d., apie 18.15 val. būdamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(Duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas parduotuvės viduje, iš prekių lentynų paėmė benzininę žoliapjovę „MCCULLOCH B 43 BT 43 cm3, 1,25 kW“, kurios vertė 219,00 Eur, laikydamas ją rankoje, nuėjęs prie lauko prekyvietėje esančios tvoros, permetė benzininę žoliapjovę per tvorą ir pats išėjęs iš parduotuvės patalpų, vėliau priėjęs prie prekyvietės tvoros, žoliapjovę paėmė ir pasišalino, tokiu būdu pavogė svetimą, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą, padarydamas 219,00 Eur turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. S. kaltę pripažino bei patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat pastarasis pripažino civilinio ieškovo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį. Parodžius pastarajam byloje esančias fotonuotraukas, padarytas iš vaizdo įrašo, kaltinamasis pripažino, kad jose yra užfiksuotas jis.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis - kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis J. S., apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų ir 2022 m. balandžio 24 d., 10.43 val. bei 2022 m. balandžio 30 d., 18.15 val. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje, bei patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pastarasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis, atėjęs į kaltinime nurodytą „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, iš ten pavogė žoliapjovę, o vėliau antrą kartą – suvirinimo rinkinį. Pagrobus daiktus, vėliau pardavė nepažįstamam asmeniui Vilniaus mieste. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam parodžius įvykių metu užfiksuotus vaizdo įrašus, pastarasis patvirtino, kad juose yra užfiksuotas būtent jis (b. l. 90-94). Analogiškos pozicijos kaltinamasis laikėsi ir bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtinęs, kad jam pateiktose parodyti vaizdo įrašo fotonuotraukose yra būtent jis. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų – „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojų G. U., L. B., R. P. parodymai bei vaizdo įrašų turinys, užfiksuotas jų apžiūros protokoluose. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos G. U., L. B. bei R. P. parodė, kad 2022 m. balandžio mėnesio pabaigoje parduotuvėje buvo atliekamas prekių eilinis patikrinimas, kurio metu buvo pastebėtas prekių trūkumas sodo įrankių bei darbo įrankių skyriuose. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 25 d., 10.43 val. iš parduotuvės nenustatytas asmuo pavogė suvirinimo rinkinį „KEMPER 555D, 110 bar (Bar/kodas8008004071141), 194,00 Eur vertės, o 2022 m. balandžio 30 d., 18.15 val. iš parduotuvės buvo pagrobta benzininė žoliapjovė „MCCULLOCH B 43 BT 43 cm3, 1,25 kW“, kurios vertė 219,00 Eur (b. l. 30-32, 45-48). Analogiškus parodymus dėl benzininės žoliapjovės pagrobimo pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. M. (b. l. 45-48). Galiausiai, peržiūrėjus aptariamų įvykių, o būtent – 2022 m. balandžio 24 d., 10.43 val. bei 2022 m. balandžio 30 d., 18.15 val. parduotuvės „(Duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus nustatyta, kad tas pats vyras iš parduotuvės prekių lentynų pagrobia kaltinime nurodytas prekes – benzininę žoliapjovę bei suvirinimo rinkinį. Aptariamų vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 24 d., laikotarpiu nuo 10.42 val. iki 10.53 val. du vyrai prieina prie suvirinimų aparatų ekspozicijos, vienas iš jų su pilkai juoda striuke, tamsios spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos batais, kurį kaltinamasis J. S. atpažino kaip save, į pirkinių krepšį įdeda suvirinimo aparatą, kurį vėliau nešiojasi parduotuvėje. Jis nueina į parduotuvės lauko prekybos salę, kur perlipa parduotuvės lauko prekybos salės tvorą ir nubėga (duomenys neskelbtini) gatve. Tuo tarpu 2022 m. balandžio 30 d., laikotarpiu nuo 18.18 val. iki 18.21 val., vyras, dėvintis tamsios spalvos drabužius, kurį kaltinamasis J. S. atpažino kaip save, prieina prie eksponuojamų prekių lentynos ir paima žoliapjovę. Vėliau, priėjęs prie parduotuvės lauko prekybos tvoros krašto, permeta žoliapjovę per tvorą, žoliapjovė lieka gulėti kitoje tvoros pusėje, o pastarasis vėliau nuo žemės paima žoliapjovę ir nubėga tolyn (b. l. 32-35, 650-63).

Visų anksčiau aptartų, tiek kartu, tiek atskirai įvertintų įrodymų visuma, patvirtina, kad kaltinamasis J. S. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. balandžio 24 d., 10.43 val. bei 2022 m. balandžio 30 d., 18.15 val. iš parduotuvės „(Duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė suvirinimo rinkinį bei benzininę žoliapjovę. Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatyti kaltinamojo jam inkriminuotu laiku atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent – pastarojo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekių paėmimas, jų permetimas per tvorą, greitas jų pasiėmimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos, patvirtina, kad kaltinamasis J. S. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydį, bet neviršija 5 MGL vertės dydžio. Tai reiškia, kad pastarasis veikė jo veiksmuose esant tiesioginei tyčiai.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o pagrobto turto vertė kiekviename epizode viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, o būtent – atitinka 194,00 Eur bei 219,00 Eur sumas, darytina išvada, jog kaltinamajam inkriminuotos ir teismo pripažintos padarytomis nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam J. S., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baudžiamuosius nusižengimus (BK 178 straipsnio 4 dalis). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas trylika kartų, įskaitant ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Šiuo metu jo atžvilgiu taip pat yra atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Paskutinį kartą J. S. teistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, jam paskirta arešto bausmė (b. l. 107-117).

Pabrėžtina, kad recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė ir prokuroras. Kita vertus, ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Taip pat ši aplinkybė buvo minima ir bylos nagrinėjime teisme metu – kaltinamasis buvo apklausiamas apie jo ankstesnį teistumą ir jo pobūdį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos matyti ir tai, kad kaltinamasis baustas ir administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (b. l. 137-171), vykdo individualią veiklą.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį J. S. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Teismo vertinimu, atitinkamai skirtinos 25 parų ir 35 parų trukmės arešto bausmės, atitinka kaltinamojo J. S. asmenybę ir jo padarytų baudžiamųjų nusižengimų pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, kaltinamajam J. S. skirtinas bausmės subendrina dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės – 35 parų arešto bausmės, pridedamas dalį švelnesnės bausmės, o būtent – 10 parų arešto, pastarajam paskiriant galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų arešto bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 9 d. pareiškė civilinius ieškinius dėl 194,00 Eur dydžio žalos ir 219,00 Eur dydžio žalos atlyginimo (b. l. 67-68).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvės 2022 m. balandžio 25 d. bei 2022 m. balandžio 30 d. buvo pagrobtas 194,00 Eur vertės turtas, o būtent – 194,00 Eur vertės suvirinimo rinkinys „KEMPER 555D, 110 bar, bei 219,00 Eur vertės turtas, o būtent – 219,00 Eur vertės benzininė žoliapjovė „MCCULLOCH B 43 BT 43 cm3, 1,25 kW“. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami J. S. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 194,00 Eur bei 219,00 Eur vertės turtinės žalos bei J. S. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisme civilinis ieškovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė. Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. S. civilinį ieškinį pripažino, o pastarojo pagrobtų objektų vertę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų G. U., L. B., T. M. bei R. P. parodymai (b. l. 30-32, 39-42, 45-48). Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 413,00 Eur suma priteistina iš kaltinamojo J. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. liepos 13 d. nutarimu kaltinamajam J. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95-96). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nepaskirtas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, J. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu bei paskirti galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos (paieškos atveju).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 194,00 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš J. S. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 194,00 Eur (šimtą devyniasdešimt keturis eurus).

Civilinio ieškovo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 219,00 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš J. S. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 219,00 Eur (du šimtus devyniolika eurų).

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.