Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1466-527/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-06-11
Bylos Nr.: e2S-1466-527/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19573-2014-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolita Cirulienė
Atsakovas: UAB „Mituva“
Ieškovas: UAB „Strommen LT“, UAB „Panorama nordic“

Civilinė byla Nr. e2S-1466-527/2015;teisminio proceso Nr. 2-69-3-19573-2014-2;

procesinių sprendimų kategorijos: 110.1, 122.2, 122.3, 122.4.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Mituva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2014-920/2015 pagal ieškovių UAB „Strommen LT“ ir UAB „Panorama nordic“ ieškinius atsakovei UAB „Mituva“ dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo bei uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė UAB „Strommen LT“ 2014-10-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2010-04-26 Nuomos sutarties nutraukimą, įformintą atsakovės 2014-10-09 pranešimu. Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nutartimi ieškovės UAB „Strommen LT“ reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovė įpareigota iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24040-920/2014 (naujas Nr. e2-2014-920/2015) priėmimo vykdyti 2010-04-26 šalių sudarytą nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė, kaip nuomotoja, išnuomojo ieškovei UAB „Strommen LT“ nekilnojamąjį turtą(duomenys neskelbtini).

Ieškovė UAB „Panorama nordic“ 2014-10-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2010-03-04 Nuomos sutarties nutraukimą. Kauno apylinkės teismas 2014-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23971-375/2014 atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 1, b. l. 78–79), tačiau Kauno apygardos teismas 2015-01-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-421-436/2015 Kauno apylinkės teismo 2014-10-22 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės UAB „Panorama nordic“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovė įpareigota iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo vykdyti 2010-03-04 nuomos sutartį, kuria atsakovė išnuomojo nuomininkei UAB „Panorama nordic“ nekilnojamąjį turtą, esantį(duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014-11-19 nutartimi civilinė byla Nr. 2-23971-375/2014 pagal ieškovės UAB „Panorama nordic“ ieškinį atsakovei ir civilinė byla Nr. 2-24040-920/2014 pagal ieškovės UAB „Strommen LT“ ieškinį atsakovei dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo bei uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus sujungtos į vieną civilinę bylą Nr. 2-24040-920/2014 (naujas Nr. 2-2014-920/2015).

Šalies argumentai

Atsakovė 2015-02-26 kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones kita laikinąja apsaugos priemone – įpareigoti atsakovę vykdyti 2010-03-04 nuomos sutartį iki 2015-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartį iki 2015-04-26. Prašyme nurodyta, kad teismų nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pernelyg varžančios atsakovės interesus. Ieškovės savo ieškinio reikalavimais dėl neteisėto nuomos sutarčių nutraukimo bei uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus iš esmės reikalauja teismo pripažinti 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutarčių nutraukimą, įformintą atsakovės 2014-10-09 pranešimu, neteistu ir negaliojančiu. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja atsakovės teisę nutraukti 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartis net ir suėjus terminui, kadangi nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 pagal ieškovės UAB „Strommen LT“ ieškinį ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Panorama nordic“ ieškinį dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo Kauno apylinkės teismo 2014-12-17 sprendimu tenkino ieškinį, t. y. užpildė 2010-04-26 nuomos sutartyje ir 2010-03-04 nuomos sutartyje esančias spragas, papildant abi nuomos sutartis 3.16 p., numatančiu, kad šalių susitarimu nustatomas nuomos terminas – 5 metai, skaičiuojant nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Šis Kauno apylinkės teismo 2014-12-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 nėra įsiteisėjęs, tačiau iš jo aiškiai matyti ieškovių pozicija, kad 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartys yra terminuotos ir kad 2010-03-04 nuomos sutarties terminas sueina 2015-03-04, o 2010-04-26 nuomos sutarties terminas sueina 2015-04-26. Todėl darytina išvada, kad teismų nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės išeina už ieškovių reikalavimų ribų, nes įpareigoja atsakovę bet kokiu atveju vykdyti 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartis, kas lemia tai, jog atsakovė negali nutraukti minėtų nuomos sutarčių suėjus (ieškovių reikalaujamam įtvirtinti) terminui, kaip ir negali nutraukti nuomos sutarčių net ir dėl ieškovių kaip nuomininkių kaltės, jeigu tam atsirastų pagrindas. Todėl, atsakovės manymu, ieškovių ieškinių reikalavimais siekiamus tikslus, t. y. nuomos sutarčių nutraukimo dėl nuomininkų kaltės pripažinimą neteisėtais, visiškai patenkintų mažesnio masto ir kitokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t. y. atsakovės įpareigojimas vykdyti 2010-03-04 nuomos sutartį iki 2015-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartį iki 2015-04-26.

Atsiliepimas

Ieškovės atsiliepimu į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teismo prašė atmesti kaip nepagrįstą. Prašyme nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014-12-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 nėra įsiteisėjęs, nes atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo sprendimą prašo panaikinti, o ieškinio reikalavimus atmesti, todėl toje civilinėje byloje tebėra ginčijamas nuomos sutarčių termino nustatymas. Atitinkamas civilinis ginčas tebėra sprendžiamas, teisine prasme situacija aptariamu laikotarpiu išliko nepakitusi – šiai dienai nuomos sutarčių terminas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatytas, lygiai taip pat, kaip nebuvo nustatytas Kauno apylinkės teismo nutarties bei Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo metu. Atsakovė teigia, kad teismų taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai varžo jos interesus, kadangi apriboja teisę nutraukti nuomos sutartis net ir suėjus terminui, tačiau minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, apskųstas pačios atsakovės, todėl šiai dienai nuomos sutartyse nurodytas terminas nėra įtvirtintas. Atsakovės siūlomos laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamos šiuo atveju užtikrinti ieškovių reikalavimus, kadangi pakeitus teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, jei atsakovė nutrauktų nuomos sutarčių vykdymą pasibaigus prašomam nustatyti įpareigojimo jas vykdyti terminui. Atsakovės įpareigojimas vykdyti nuomos sutartis nesukelia atsakovei, kuri pagal atitinkamas nuomos sutartis yra nuomotoja, jokių nuostolių, kadangi nuomos sutarčių vykdymo laikotarpiu ji gauna nuompinigius, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuomos sutarčių vykdymas jose nustatytomis sąlygomis nuomotojui yra nenaudingas/žalingas. Tuo atveju, jei atsakovė būtų įpareigota vykdyti nuomos sutartis iki prašyme nurodytų datų, ir suėjus atitinkamiems terminams nuomos sutarčių vykdymą nutrauktų bei išnuomotų atitinkamą turtą tretiesiems asmenims, taptų sudėtinga įvykdyti ne tik nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir teismo sprendimą pagal šioje byloje ieškovių reiškiamus reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestinas kaip absoliučiai nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015-03-31 nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 buvo sprendžiamas ginčas, ar ieškovės UAB „Stromment LT“ ir trečiojo asmens UAB „P. N.“ sudarytos nuomos sutartys su atsakove (nuomotoja) yra terminuotos. Kauno apylinkės teismas 2014-12-17 sprendimu patenkino ieškovės ir trečiojo asmens ieškinių reikalavimus, pripažino nuomos sutartis terminuotomis ir nustatė penkerių metų nuomos terminą, tačiau teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes atsakovė pateikė apeliacinį skundą. Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, nuomos sutartys laikytinos neterminuotomis, kurių nutraukimo sąlygos ir tvarka skiriasi nuo terminuotų. Atsakovė teigia, kad nutartimis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nustatytas šių priemonių galiojimo terminai nepagrįstai varžo atsakovės teises, nes ieškovių ieškiniuose prašomas nustatyti nuomos terminas baigsis atitinkamai 2015-03-04 ir 2015-04-26. Šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad ginčo nuomos sutartys būtų laikomos terminuotomis tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokiu atveju nuomos sutartys būtų laikomos pasibaigusiomis suėjus 5 metų nuomos terminui, atitinkamai 2015-03-04 ir 2015-04-26. Atsakovė pasinaudojo savo procesine teise apskųsti teismo sprendimą. Kol teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra patikrintas apeliacine tvarka, ginčas tarp šalių nėra išspręstas, nes neatsakyta į pagrindinį klausimą, ar tarp šalių sudarytos nuomos sutartys yra terminuotos, ar neterminuotos. Atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą ir siekdama kitokio rezultato, nei nustatyta apskųstame sprendime, pati pasirinko savo teisių gynybos būdą, siekdama pripažinti nuomos sutartis neterminuotomis. Nuo nutarčių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos neatsirado jokių naujų aplinkybių ar naujų atsakovės teisių suvaržymų, kurie suponuotų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinybę (CPK 148 str. 1 d). Kol tarp šalių kilęs ginčas nėra galutinai išspręstas, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo keisti minėtomis nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmės, todėl atsakovės prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-03-31 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Kauno apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi civ. b. Nr. e2S-421-436/2015 ieškovės UAB „Panorama nordic“ reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones „įpareigoti atsakovę UAB „Mituva“ iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo vykdyti 2010-03-04 nuomos sutartį, kuria nuomotojas UAB „Mituva“ išnuomojo nuomininkui UAB „Panorama nordic“ nekilnojamąjį turtą, adresu(duomenys neskelbtini)“, kita laikinąja apsaugos priemone – „įpareigoti UAB „Mituva“ vykdyti 2010-03-04 nuomos sutartį iki 2015-03-04“; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nutartimi civ. b. Nr. 2-24040-920/2014 ieškovės UAB „Strommen LT“ reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones ,,įpareigoti atsakovę UAB „Mituva“ iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24040-920/2014 priėmimo vykdyti 2010-04-26 nuomos sutartį, sudarytą tarp šalių, kurios pagrindu nuomotojas UAB „Mituva“ išnuomojo nuomininkui UAB „Strommen LT“ nekilnojamąjį turtą adresu(duomenys neskelbtini).“, kita laikinąja apsaugos priemone –„įpareigoti UAB „Mituva“ vykdyti 2010-04-26 nuomos sutartį iki 2015-04-26.“ Leisti skubiai vykdyti nutartį (-is).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovės Kauno apylinkės teisme yra inicijavę ne tik ginčą dėl 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo, bet ir ginčą tame pačiame teisme dėl 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutarčių spragų užpildymo nustatant 5 metų nuomos terminą (civilinės b. Nr. 2-9212-886/2014). Abu šie ginčai yra susiję, nes iš esmės teisminiai ginčai tarp šalių vyksta dėl nuomos santykių pabaigos pagal 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartis, sudarytas tarp ieškovių, kaip nuomininkių, ir atsakovės, kaip nuomotojos. Abiejose bylose buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9212-886/2014 dėl 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutarčių spragų užpildymo 2014-12-17 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo patenkinti ieškovių reikalavimai ir 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartys pripažintos terminuotomis nustatant 5 metų nuomos terminą, dėl ko nuomos sutartys baigtųsi suėjus nuomos terminui, t. y. 2015-03-04 ir 2015-04-26. Minėtas sprendimas neįsiteisėjo, nes atsakovė sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dėl spragos užpildymo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sumažinant jų mastą. 2015-03-10 Kauno apylinkės teismas civ. b. Nr. 2-9212-886/2014 priėmė nutartį, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas identiškais argumentais, kaip ir skundžiamoje nutartyje, t. y. tame pačiame teisme nagrinėjamame ginče tarp tų pačių šalių dėl tų pačių nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo. Atsakovei atskiruoju skundu apskundus Kauno apylinkės teismo 2015-03-10 nutartį civ. b. Nr. 2-9212-886/2014, Kauno apylinkės teismas 2015-03-30 nutartimi pats pasinaikino 2015-03-10 nutartį ir patenkino atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sumažinant jų mastą. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovės UAB „Strommen LT“ ir trečiojo asmens UAB „P. N.“ prašymu Kauno apylinkės teismo 2014-04-25 ir 2014-09-22 nutartimis taikant laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei vienašališkai nutraukti nuomos sutartis, nebuvo galima nustatyti, kada bus išspręstas ginčas, t. y., ar byla bus išnagrinėta ir teismo sprendimas įsiteisės iki ieškovės ir trečiojo asmens prašomo nustatyti nuomos termino pabaigos atitinkamai pagal kiekvieną sutartį. Šiuo metu pagal trečiojo asmens UAB „P. N.“ pareikštą ieškinio reikalavimą 2010-03-04 nuomos sutarties 5 metų terminas yra pasibaigęs. Pagal ieškovės UAB „Strommen LT“ ieškinio reikalavimą 2010-04-26 metų terminas pasibaigs 2015-04-26. Taigi šiuo metu jau yra akivaizdu, kad ginčas tarp šalių nebus galutinai išspręstas iki minėtų terminų pabaigos. Pasikeitus aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2014-04-25 ir 2014-09-22 nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių trukmė (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) nebeatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir išeina už ieškovės ir trečiojo asmens ieškiniais pareikštų reikalavimų ribų, ieškovėms reikalaujant pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutarčių nutraukimą, įformintą atsakovės 2014-10-09 pranešimu (primintina, kad iš esmės 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartys nutrauktos dėl nuomininkų kaltės), taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja atsakovės teisę baigti nuomos santykius tarp šalių net ir suėjus 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutarčių terminui, kurį prašo įtvirtinti pačios ieškovės (primintina, kad pačios ieškovės kitoje civilinėje byloje, nagrinėtoje Kauno apylinkės teisme (civ. b. Nr. 2-9212-886/2014) laikosi pozicijos, kad 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartys yra terminuotos). Kauno apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi (civ. b. Nr. e2S-421-436/2015) ir Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nutartimi (civ. b. Nr. 2-24040-920/2014) taikytos laikinosios apsaugos priemonės išeina už ieškovų reikalavimų ribų, nes įpareigoja atsakovę bet kokiu atveju vykdyti 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartis, kas lemia tai, kad atsakovė negali nutraukti minėtų nuomos sutarčių suėjus (ieškovių reikalaujamam įtvirtinti) nuomos terminui, kaip ir negali nutraukti nuomos sutarčių net ir dėl ieškovių, kaip nuomininkių, kaltės, jeigu tam atsirastų pagrindas. Skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizuota, ar taikytos laikinosios apsaugos priemonės neišeina už pareikštų reikalavimų ribų, ar šiai dienai jos vis dar užtikrina teismo sprendimo, kuris priimamas pagal pareikštus ieškinių reikalavimus, vykdymą. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovės teises daugiau nei būtina tikslui pasiekti, t. y. ieškovės reikalauja pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutarčių nutraukimą, įformintą atsakovės 2014-10-09 pranešimu (primintina, kad iš esmės 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartys nutrauktos dėl nuomininkų kaltės), kai tuo tarpu kitoje byloje nuomininkai UAB „Strommen LT“ ir UAB „Panorama nordic“ suformulavo reikalavimus, kuriais prašo nustatyti, kad nuomos sutarčių terminas yra 5 metai, t. y. nuomininkų įsitikinimu 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartys yra terminuotos (jų reikalavimu terminai atitinkamai sueina 2015-03-04 ir 2015-04-26), kai tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės įpareigoja atsakovę vykdyti 2010-04-26 ir 2010-03-04 nuomos sutartis iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2014-920/2015 (dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo), t. y. laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovė įpareigota vykdyti sutartis net ir tuo atveju, kai pačių UAB „Strommen LT“ ir UAB „Panorama nordic“ įsitikinimu ir reikalavimu nuomos sutarčių terminai sueina (kas reikštų nuomos santykių pabaigą) ir nuomotojas neturi valios toliau tęsti nuomos santykių. Akivaizdu, kad skundžiama nutartimi nepakeistomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išeinama už ieškovių pareikštų reikalavimų ribų, kadangi nuomotoja UAB „Mituva“ yra įpareigojama vykdyti nuomos sutartis bet kokiu atveju, t. y. net ir tada, kai sueina ieškovių reikalautas nustatyti nuomos terminas ar dėl nuomininkų kaltės bloginama patalpų būklė ar pan. Atsakovės įpareigojimas vykdyti 2010-04-26 ir 2010-03-04 nuomos sutartis iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2014-920/2015 (dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo) pažeidžia ekonomiškumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Pakeitus taikytas laikinąsias apsaugos priemones neišeinant iš UAB „Strommen LT“ ir UAB „Panorama nordic“ reiškiamų reikalavimų, atsakovė, turėdama valią nutraukti 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartis, galėtų tai padaryti vadovaudamasi CK 6.480 str. (neterminuotos nuomos sutarties pasekmės) ir toks atsakovės operatyvumas pasiteisintų tuo atveju, jei teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs ginčą dėl spragos užpildymo atmestų nuomininkų UAB „Strommen LT“ ir UAB „Panorama nordic“ ieškinius, pripažindamas, kad 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartys yra neterminuotos, o nagrinėjamoje byloje būtų nuspręsta dėl 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutarčių nutraukimo dėl nuomininkų kaltės teisėtumo. Atsakovei, turinčiai pagrindo manyti, kad jai nuosavybės teise priklausančių patalpų būklė yra bloginama, laiko faktorius turi esminę reikšmę. Nesutiktina su argumentu, kad situacija nėra visiškai pasikeitusi, t. y., kad nebūtų naujų aplinkybių. Jei Kauno apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi (civ. b. Nr. e2S-42I-436/2015) ir Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nutartimi (civ. b. Nr. 2-24040-920/2014), kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo metu buvo galima tikėtis, kad teismui operatyviai nagrinėjant bylą, ginčas dėl nuomos sutarčių spragų užpildymo bus išspręstas dar iki sueinant nuomininkų reikalaujamam nustatyti 5 metų nuomos terminui, tai šiai dienai yra aišku, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl nuomos termino nebus išspręstas iki nuomininkų prašomo nustatyti 5-erių metų nuomos termino. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje ginčo situacijoje aplinkybės pasikeitė ir iškilo akivaizdus poreikis keisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pritaikytos nepagrįstai per dideliu mastu suvaržo atsakovės teises. Nagrinėjamu atveju taikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifiškumas pasireiškia tuo, kad ginčas dėl 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutarčių dėl nuomininkų kaltės nutraukimo teisėtumas bus išspręstas vėliau nei ieškovių (nuomininkių) reikalaujamas nustatyti nuomos terminas (UAB „Panorama nordic“ atžvilgiu jau yra suėjęs, o UAB „Strommen LT“ atžvilgiu sueis 2015-04-26), kas yra atskiras pagrindas nuomos santykių pabaigai. Taigi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik, kad išeina už reikalavimų ribų, bet ir nebeatlieka taikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmės. Prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės šiai dienai yra perteklinės ir pernelyg varžančios atsakovę (kas suponuoja, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nepagrįstai suteikiamas perdėtas pranašumas ieškovėms iškreipiant šalių pusiausvyrą). Akivaizdu, kad net ir patenkinus ieškovių reikalavimą ir pripažinus nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu, atsakovės įpareigojimas vykdyti nuomos sutartis, kai yra suėjęs nuomos terminas, pernelyg varžo atsakovės teises ir interesus.

Atsiliepimas

Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti teismo nutartį nepakeistą. Nuo Kauno apygardos teismo nutarties bei Kauno apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo neatsirado jokios naujos aplinkybės ir/ar nauji atsakovės teisių suvaržymai, kurie suponuotų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinybę. Tiek Kauno apylinkės teismo nutarties, tiek Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo metu Kauno apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9212-886/2014 dėl Nuomos sutarčių spragų užpildymo. Kadangi teismo sprendimas pastarojoje byloje nėra įsiteisėjęs, t. y. atitinkamas civilinis ginčas tebėra sprendžiamas, teisine prasme situacija aptariamu laikotarpiu išliko nepakitusi – šiai dienai Nuomos sutarčių terminas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatytas, lygiai taip pat, kaip nebuvo nustatytas Kauno apylinkės teismo nutarties bei Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo metu. Atsakovės argumentai galėtų/galėjo sudaryti atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo nutarties ir/ar atsiliepimo į ieškovių atskirąjį skundą, kuris buvo patenkintas Kauno apygardos teismo nutartimi, pagrindą, tačiau visiškai pagrįstai nebuvo laikomi sukuriančiais prielaidas keisti atitinkamomis nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju teismas būtų pasisakęs dėl to, kas jau yra išspręsta/įvertinta ankstesnėmis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pabrėžė, jog „nuo nutarčių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos neatsirado jokių naujų aplinkybių ar naujų atsakovo teisių suvaržymų, kurie suponuotų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinybę (CPK 148 str. 1 d)“, ir padarė pagrįstą išvadą, kad „kol tarp šalių kilęs ginčas nėra galutinai išspręstas, nėra teisinio pagrindo keisti minėtomis nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmės, todėl atsakovo prašymas atmetamas (CPK 150 straipsnis)“, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra. Pakartotinai pažymėtina, jog 2014-12-17 Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 nėra įsiteisėjęs – pati atsakovė yra apskundusi jį apeliaciniu skundu ir prašo sprendimą panaikinti. Kadangi atitinkamas civilinis ginčas tebevyksta, šiai dienai Nuomos sutarčių terminai atitinkamose sutartyse nėra įtvirtinti, todėl teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog „nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, nuomos sutartys laikytinos neterminuotomis“, jog „ginčas tarp šalių nėra išspręstas, nes neatsakyta į pagrindinį klausimą, ar tarp šalių sudarytos nuomos sutartys yra terminuotos, ar neterminuotos“, ir jog „Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą ir siekdamas kitokio rezultato, nei nustatyta apskųstame sprendime, pats pasirinko savo teisių gynybos būdų, siekdamas pripažinti nuomos sutartis neterminuotomis“. Esant atitinkamai situacijai prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovę vykdyti Nuomos sutartį 1 iki 2015-03-04, o Nuomos sutartį 2 – iki 2015-04-26, pirmosios instancijos teisme pagrįstai traktuotas kaip nepagrįstas ir netenkintinas. Teismas šioje byloje neturėjo jokio faktinio ar teisinio pagrindo nustatyti, kad atsakovės atžvilgiu taikomi apribojimai galioja būtent iki aptariamų datų. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, tuo tarpu šioje civilinėje byloje pakeitus laikinąsias apsaugos priemones atsakovės prašomu būdu teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jei atsakovė nutrauktų Nuomos sutarčių vykdymą pasibaigus prašomam nustatyti įpareigojimo jas vykdyti terminui. Atsakovė visiškai nepagrįstai tapatina šioje civilinėje byloje bei Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2015 pareikštus reikalavimus bei procesinę ir faktinę situaciją. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2015 pareikštas reikalavimas savo esme skiriasi nuo šioje byloje pareikštų reikalavimų, todėl tapatinti ar lyginti faktinę situaciją ir/ar teismo procesinius sprendimus tam tikrais klausimais šiose dviejose civilinėse bylose nėra pagrindo. Teismo išvada, jog byloje, kurioje reiškiami reikalavimai dėl Nuomos sutarčių termino nustatymo, reikalavimų užtikrinimui pakanka uždrausti atlikti atsakovei tam tikrus veiksmus iki prašomų nustatyti terminų pabaigos, negali ir neturi turėti prejudicinės reikšmės vertinant laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo būtinybę byloje, kurioje ginčijamas Nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumas, juolab, kad atskirajame skunde atsakovės eilę kartų akcentuojama Kauno apylinkės teismo 2015-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2015 buvo apskųsta procesinio įstatymo nustatyta tvarka ir nėra įsiteisėjusi. Tai, jog UAB „Mituva“ reiškia tapačius argumentus abiejose iš minėtųjų civilinių bylų teikiamuose procesiniuose dokumentuose, visiškai nereiškia, jog atitinkami argumentai tapačiai vertintini skirtingose savo esme civilinėse bylose. Taigi, dėl įvardintų priežasčių atsakovės argumentai, siejami su Kauno apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-9212-886/2015 ir/ar joje priimamomis nutartimis, kai tuo tarpu atitinkama byla nėra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o joje reiškiami reikalavimai esmingai skiriasi nuo šioje byloje reiškiamų reikalavimų, atmestini kaip nesudarantys jokio pagrindo skundžiamos nutarties naikinimui. Priešingai, nei atskirajame skunde teigia atsakovė, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į būtent šioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, pagrįstai sprendė, jog byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neišeina už pareikštų reikalavimų ribų, ko pasėkoje pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismui priėmus ieškovėms palankų sprendimą bei pripažinus, kad atsakovė nutraukė Nuomos sutartis neteisėtai, toks sprendimas taptų beprasmis ir neįvykdomas, jei nuomos santykiai faktiškai jau būtų pasibaigę – tokiu atveju, jei Nuomos sutarčių pagrindu ieškovėms nuomotos patalpos bylos nagrinėjimo eigoje būtų išnuomotos naujam nuomininkui, ieškovėms neliktų nieko kito, kaip tik bylinėtis dėl neteisėtais atsakovės veiksmais patirtų nuostolių atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškovių reikalavimų dalyku šioje byloje, jos nepažeidžia ekonomiškumo principo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi tolesnis Nuomos sutarčių vykdymas reiškia ir atsakovės pajamų nuompinigių forma gavimą, o jų netaikius galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Kadangi šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmę, teisingumo, proporcingumo bei ekonomiškumo principus, pagrindo daryti priešingas išvadas nei buvo padarytos priimant skundžiamą nutartį bei tenkinti atsakovo atskirąjį skundą nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka sprendžiamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Dėl to teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2328/2013). Paminėtina, kad įrodyti, jog atsirado laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12 str., 178 str.).

Liteko duomenys patvirtina, jog ieškovės Kauno apylinkės teisme yra inicijavę ne tik ginčą dėl 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo, bet ir ginčą tame pačiame teisme dėl Nuomos sutarčių spragų užpildymo nustatant 5 metų nuomos terminą (civilinės bylos Nr. 2-9212-886/2014). Pritartina apeliantei, jog abu šie ginčai yra susiję, nes iš esmės teisminiai ginčai tarp šalių vyksta dėl nuomos santykių pabaigos pagal tas pačias nuomos sutartis, sudarytas tarp ieškovių, kaip nuomininkių, ir atsakovės, kaip nuomotojos.

Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2014-12-17 sprendimu (kuris nėra įsiteisėjęs, nes jį apeliaciniu skundu apskundė atsakovė) civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 patenkino ieškovės UAB Strommen Lt ir trečiojo asmens UAB „P. N.“ ieškinius ir nusprendė: 1) užpildyti 2010-04-26 nuomos sutartyje, sudarytoje tarp nuomotojo UAB „Mituva“ ir UAB Strommen LT, esančią spragą, papildant nuomos sutartį 3.16 punktu, numatančiu, kad šalių susitarimu nustatomas nuomos terminas – 5 (penkeri) metai, skaičiuojant nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos; 2) užpildyti 2010-03-04 nuomos sutartyje, sudarytoje tarp nuomotojo UAB „Mituva“ ir UAB „P. N.“, esančią spragą, papildant nuomos sutartį 3.16 punktu, numatančiu, kad šalių susitarimu nustatomas nuomos terminas – 5 (penkeri) metai, skaičiuojant nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Toje byloje Kauno apylinkės teismas 2014-04-25 nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei vienašališkai, nesant kitos šalies kaltės, nutraukti 2010-04-26 nuomos sutartį dėl patalpų, esančių pastate 3F1b, adresu(duomenys neskelbtini)., iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014; o 2014-09-22 nutartimi trečiojo asmens reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei vienašališkai, nesant kitos šalies kaltės, nutraukti 2010-03-04 nuomos sutartį, sudarytą tarp nuomotojo UAB „Mituva“ ir nuomininko UAB „P. N.“ dėl patalpų, esančių adresu(duomenys neskelbtini). (ankstesnis adresas – duomenys neskelbtini).), iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014. Atsakovė Kauno apylinkės teismo 2014-12-17 sprendimą apskundė apeliaciniu skundu ir 2015-02-23 pateikė teismui prašymą sumažinti civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 Kauno apylinkės teismo 2014-04-25 ir 2014-09-22 nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – nustatyti, kad atsakovei (nuomotojui) UAB „Mituva“ draudžiama vienašališkai, nesant nuomininkų UAB Strommen LT ir UAB „P. N.“ kaltės, nutraukti nuomos sutartis iki ieškovės UAB ,,Strommen LT“ prašomo nustatyti nuomos termino pabaigos 2015-04-26 ir iki trečiojo asmens UAB „P. N.“ prašomo nustatyti nuomos termino pabaigos 2015-03-04. Atsakovė prašė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai. Kauno apylinkės teismas 2015-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 atsakovės prašymą buvo atmetęs, tačiau, gavęs atskirąjį skundą ir su juo sutikdamas, 2015-03-30 nutartimi (kuri nėra įsiteisėjusi, nes apskųsta atskiruoju skundu ir Kauno apygardos teisme bus nagrinėjama 2015-07-07) panaikino Kauno apylinkės teismo 2015-03-10 nutartį ir, patenkinęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmės pakeitimo, nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2014-09-22 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakove vienašališkai, nesant kitos šalies kaltės, nutraukti 2010-03-04 nuomos sutartį, sudarytą tarp nuomotojo UAB „Mituva“ ir nuomininko UAB „P. N.“ dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)(ankstesnis adresas –(duoemnys neskelbtini), galioja iki 2015-03-04 bei kad Kauno apylinkės teismo 2014-04-25 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei vienašališkai, nesant kitos šalies kaltės, nutraukti 2010-04-26 nuomos sutartį, sudarytą tarp nuomotojo UAB „Mituva“ ir nuomininko UAB Strommen LT dėl patalpų, esančių pastate 3F1b, adresu(duomenys neskelbtini)., galioja iki 2015-04-26, taip pat nurodė, kad nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmės pakeitimo vykdytina skubiai. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovės UAB „Strommen LT“ ir trečiojo asmens UAB „P. N.“ prašymu Kauno apylinkės teismo 2014-04-25 ir 2014-09-22 nutartimis taikant laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei vienašališkai nutraukti nuomos sutartis, nebuvo galima nustatyti, kada bus išspręstas ginčas, t. y., ar byla bus išnagrinėta ir teismo sprendimas įsiteisės iki ieškovės ir trečiojo asmens prašomo nustatyti nuomos termino pabaigos atitinkamai pagal kiekvieną sutartį. Šiuo metu pagal trečiojo asmens UAB „P. N.“ pareikštą ieškinio reikalavimą 2010-03-04 nuomos sutarties 5 metų terminas yra pasibaigęs, pagal ieškovės UAB „Strommen LT“ ieškinio reikalavimą 2010-04-26 metų terminas pasibaigs 2015-04-26. Taigi šiuo metu jau yra akivaizdu, kad ginčas tarp šalių nebus galutinai išspręstas iki minėtų terminų pabaigos. Pasikeitus aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2014-04-25 ir 2014-09-22 nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių trukmė (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) nebeatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir išeina už ieškovės ir trečiojo asmens ieškiniais pareikštų reikalavimų ribų, ieškovėms reikalaujant pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutarčių nutraukimą, įformintą atsakovės 2014-10-09 pranešimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja atsakovės teisę baigti nuomos santykius tarp šalių net ir suėjus 2010-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutarčių terminui, kurį prašo įtvirtinti pačios ieškovės.

Kadangi pačios ieškovės kitoje civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014, nagrinėtoje Kauno apylinkės teisme, laikosi pozicijos, kad Nuomos sutartys yra terminuotos, ir šiai ieškovių pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas 2014-12-17 sprendime, kurį apskundė tik atsakovė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2014-920/2015 dėl neteisėto Nuomos sutarčių nutraukimo bei uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus Kauno apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi Nr. e2S-421-436/2015 ir Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nutartimi Nr. 2-24040-920/2014 taikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat išeina už ieškovių pareikštų reikalavimų ribų, nes įpareigoja atsakovę bet kokiu atveju vykdyti Nuomos sutartis, kas lemia tai, kad atsakovė negali nutraukti minėtų nuomos sutarčių, nors pačių ieškovių reikalaujami įtvirtinti nuomos terminai jau suėjo 2015-03-04 vienos sutarties atveju ir 2015-04-26 antrosios sutarties atveju, kaip ir negali nutraukti nuomos sutarčių net ir dėl ieškovių, kaip nuomininkių, kaltės, jeigu tam atsirastų pagrindas. Konstatuotina, jog šioje byloje iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovės įpareigojimas vykdyti nuomos sutartis) šiai dienai, kai ieškovių reikalaujami įtvirtinti nuomos terminai jau yra suėję, nebegali užtikrinti vykdymo teismo sprendimo, kuris priimamas būtent pagal ieškovių pareikštus reikalavimus, o ne pagal atsakovės atsikirtimus. Pritartina apeliantei, jog, suėjus ieškovių reikalaujamiems įtvirtinti nuomos terminams, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės teises suvaržo daugiau nei būtina tikslui pasiekti, t. y. ieškovės reikalauja pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Nuomos sutarčių nutraukimą, įformintą atsakovės 2014-10-09 pranešimu (atsakovės teigimu, iš esmės Nuomos sutartys nutrauktos dėl nuomininkų kaltės), kai tuo tarpu kitoje byloje nuomininkai suformulavo reikalavimus, prašydami nustatyti, kad Nuomos sutarčių terminas yra 5 metai, t. y. nuomininkų įsitikinimu Nuomos sutartys yra terminuotos (jų reikalavimu terminai atitinkamai sueina 2015-03-04 ir 2015-04-26), kai tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės įpareigoja atsakovę vykdyti Nuomos sutartis iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2014-920/2015 (dėl Nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo), t. y. laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovė įpareigota vykdyti sutartis net ir tuo atveju, kai pačių ieškovių įsitikinimu ir reikalavimu Nuomos sutarčių terminai sueina (kas reikštų nuomos santykių pabaigą) ir nuomotojas neturi valios toliau tęsti nuomos santykių. Pritartina apeliantei, kad skundžiama nutartimi nepakeistomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išeinama už ieškovių pareikštų reikalavimų ribų, kadangi atsakovė, kaip nuomotoja, yra įpareigojama vykdyti nuomos sutartis bet kokiu atveju, t. y. net ir tada, kai sueina pačių ieškovių kitoje byloje reikalautas nustatyti nuomos terminas ar dėl nuomininkų kaltės bloginama patalpų būklė ar pan. Atsakovės įpareigojimas vykdyti Nuomos sutartis iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2014-920/2015 (dėl Nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo), apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeidžia ekonomiškumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad situacija nėra visiškai pasikeitusi, t. y., kad neatsirado naujos aplinkybės, lemiančios laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą. Jei Kauno apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi Nr. e2S-42I-436/2015 ir Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nutartimi Nr. 2-24040-920/2014, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo metu buvo galima tikėtis, kad teismui operatyviai nagrinėjant bylą, šalių ginčas bus išspręstas dar iki sueinant nuomininkų reikalaujamam nustatyti 5 metų nuomos terminui, tai skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo aišku, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl nuomos termino nebus išspręstas iki nuomininkų prašomo nustatyti 5-erių metų nuomos termino. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje ginčo situacijoje aplinkybės pasikeitė ir iškilo akivaizdus poreikis atsakovei prašyti keisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jos nepagrįstai dideliu mastu suvaržė atsakovės teises. Nagrinėjamu atveju taikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifiškumas pasireiškia tuo, kad ginčas dėl Nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumas bus išspręstas vėliau nei suėjo ieškovių (nuomininkių) reikalaujamas nustatyti nuomos terminas, kas yra atskiras pagrindas nuomos santykių pabaigai. Taigi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik, kad išeina už reikalavimų ribų, bet ir nebeatlieka taikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmės. Atsakovės prašytos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės šiai dienai yra perteklinės ir pernelyg varžančios atsakovę (kas suponuoja, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nepagrįstai suteikiamas perdėtas pranašumas ieškovėms iškreipiant šalių pusiausvyrą). Akivaizdu, kad net ir patenkinus ieškovių reikalavimą ir pripažinus Nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu, atsakovės įpareigojimas vykdyti Nuomos sutartis, kai, pačių ieškovių teigimu, yra suėję nuomos terminai, pernelyg varžo atsakovės teises ir interesus.

Šios aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, duoda pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d.), kas yra pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsakovė, 2015-02-26 prašydama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, siekė, kad atsakovė būtų įpareigota vykdyti 2010-03-04 nuomos sutartį iki 2015-03-04 ir 2010-04-26 nuomos sutartį iki 2015-04-26. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu šie terminai, iki kurių atsakovė prašė įpareigoti ją vykdyti Nuomos sutartis, jau yra suėję, apeliacinės instancijos teismo nuomone, transformuojant atsakovės prašymą, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi civ. b. Nr. e2S-421-436/2015 ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi civ. b. Nr. 2-24040-920/2014 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos visiškai (CPK 149 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi civ. b. Nr. e2S-421-436/2015 ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi civ. b. Nr. 2-24040-920/2014 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėja Jolita Cirulienė