Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas, 3 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, teistas:

1. 2017 m. lapkričio 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 20 MGL (753,20 Eur), į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas, viena para, kas prilyginama 2 MGL dydžio baudai, likusi bausmės dalis – 18 MGL (677,88 Eur), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą - 810 Eur,

2. 2018 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 18 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė – 12 parų arešto bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme – 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda ir skirta galutinė bausmė – 12 parų arešto ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda, arešto bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs,

3. 2018 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį, paskirta subendrinta bausmė 60 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta bausmė – 40 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pridedant visą 2018 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, tai yra 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą, ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (transporto priemonės) konfiskavimas, konfiskuojant mopedą „L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), arešto bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. B. 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.40 val., Pakruojo m., Statybininkų gatvėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „R“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFL-0124 (patikros sertifikato Nr. 1307491) jam buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Be to, kaltinamasis L. B., būdamas 2018 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 243 straipsnyje, ir nubaustas 40 parų arešto bei paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, žinodamas apie Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimą ir vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,55 promilės neblaivumas), Pakruojo m., Statybininkų gatvėje vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „R“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis L. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų rugpjūčio 29 d., apie 23.40 val. važiavo į degalinę, esančią už „Maxima“ parduotuvės. Automobilis „R“, kuriuo važiavo, priklauso jam. Važiavo vienas, nesijuto apsvaigęs, bet su nustatytu neblaivumu sutinka. Buvo gėręs alaus prieš pora valandų, alus 7,5 proc. stiprumo. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Automobilis buvo sugedęs, jį susitvarkė ir norėjo užsipilti kuro, manė, kad policija nesustabdys. Automobilį įsigijo prieš pusę metų, ‚Regitroje“ buvo įregistravęs. Teisės vairuoti niekada neturėjo, tiesiog surizikavo. 2018 m. teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo uždrausta vairuoti 3 metus. Savo tokius veiksmus vertina blogai. Pragyvendavo remontuodamas ir parduodamas automobilius. Kartoja tokias veikas gal dėl to, kad jo hobis yra vairuoti, patinka technika, bet vairuotojo pažymėjimo nebuvo įgijęs, yra savamokslis. Dėl tokio elgesio gali sau ir kitam padaryti bloga, patiria ir finansiniu nuostolių.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamajam išreiškus sutikimą, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo L. B. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, nes jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, ir vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismų praktikoje, asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tuomet, kai nustatomi abu šios aplinkybės elementai. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016). Išties L. B. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau, nors teismo posėdžio metu kaltinamasis ir nurodė, kad „savo veiksmus vertina blogai“, tačiau byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad jis dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. L. B. teistas triskart: už vairavimą esant neblaiviam, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – nevykdymą, trečiąkart – už vairavimą esant neblaiviam ir analogiško pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą; ne kartą buvo baudžiamas administracine tvarka už vairavimą neturint tam teisės, esant neblaiviam. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad L. B. nedaro jokių socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų bei paneigia jo nuoširdų gailėjimąsi.

L. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos baudžiamojo nusižengimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Skirdamas bausmę L. B. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis); į kaltinamojo asmenybę: L. B. teistas (b. l. 70–77, 84, 85–90, 79-97), neatlikęs bausmės (b. l. 100, 103) padarė naują tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą; anksčiau yra teistas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, ir vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. L. B. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės – baudos, nesumokėjo, jis sistemingai ir piktybiškai daro analogiškus nusikaltimus. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat L. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam L. B. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę (BK 49 straipsnis), paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis L. B. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2018 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 18 MGL (677,88 eurų) bauda. Kadangi L. B. ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda šiuo metu yra išieškoma priverstinai, terminas savanoriškam baudos sumokėjimui nenustatytinas ir nesumokėta bauda priverstiniam išieškojimui pakartotinai nenukreiptina.

Kaltinamajam L. B. paskirta kardomoji priemonė, - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 131–132) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors L. B. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju L. B. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir, kaip pats pripažino ir patvirtina bylos duomenys, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo automobiliu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles. Todėl L. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – penkeriems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju L. B. vairavo jam priklausantį automobilį (b. l. 38), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam L. B. ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. jam priklausančios transporto priemonės – automobilio „R“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu ir dokumentais, saugomos UAB „Osvalda“ Pramonės g. 2C, Šiauliai (b. l. 39–41), konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimu (b. l. 45–51) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. kovo 3 d. į L. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „R“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jį nubausti :

- pagal BK 243 straipsnį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir subendrintą bausmę L. B. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir L. B. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2018 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 18 MGL (677,88 eurų) bauda ir galutinę subendrintą bausmę L. B. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 18 MGL (677,88 eurų) baudą.

Nenustatyti termino šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo antstoliui pakartotinai nenukreipti.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. B. sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „R“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu ir dokumentais, saugomą UAB „Osvalda“, Pramonės g. 2C, Šiauliai, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki automobilio „R“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.