Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 243 straipsnį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, L. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, L. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda, L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu ir dokumentais, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus nutarta perduoti valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl L. B. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas minėtų BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

8.1. Nuteistasis L. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Nors L. B. savo kaltę pripažino visiškai ir apylinkės teisme nurodė, kad „savo veiksmus vertina blogai“, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog apeliantas dėl savo veiksmų nuoširdžiai nesigaili, nes jis per gana trumpą laiką (3 metus) teisiamas ketvirtą kartą už analogiškas nusikalstamas veikas (už vairavimą esant neblaiviam, už draudimo naudotis specialia teise nevykdymą), ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka už KET pažeidimus (už transporto priemonių vairavimą neturint šios teisės, už vairavimą esant neblaiviam). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, kad nuteistojo gailėjimasis padarius nusikalstamas veikas yra nenuoširdus, todėl pagrįstai nuteistojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.

8.2. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo L. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, L. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai, kad abi nusikalstamas veikas apeliantas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8.3. Nuteistasis L. B. nevedęs, objektyvių duomenų, kad nuteistasis turėtų faktinę šeimą (sugyventinę) ir kad jo neįgali draugė yra nėščia, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis ar jo gynėja. Iš bylos matyti, kad L. B. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

8.4. Iš pažymos apie ankstesnius apelianto baustumus matyti, kad jis baustas 10 kartų, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, ir už KET pažeidimus (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti), turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat iš bylos matyti, kad L. B. anksčiau buvo teistas, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas girtumas 1,51 prom. ir daugiau, nevykdė jam teismo sprendimais paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo nevairuoti transporto priemonių nustatytą laiką. Naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė neišnykus teistumui ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad paskirtomis bausmėmis (bauda, areštu) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė analogiškas nusikalstamas veikas (neblaivus vairavo transporto priemonės, nevykdė draudimo nevairuoti kelių transporto priemonių).

8.5. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir BK 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmes – atitinkamai laisvės atėmimą ir areštą.

9. Nuteistasis prašo skirti jam viešųjų drabų bausmę. Pažymėtina, kad tokia bausmės rūšis nenumatyta nei BK 243 straipsnio, nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti apeliantui švelnesnę bausmę nei areštas ar laisvės atėmimas, nėra pagrindo, nes nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (draugės neįgalumas ir nėštumas) ir aplinkybės, nustatytos byloje (apelianto šeiminė padėtis, nedarbas, registracija Užimtumo tarnyboje, ankstesni teistumai ir baustumai) neduoda pagrindo manyti, kad BK 243 straipsnio ir BK 281¹ straipsnio 1dalies sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmė nėra pagrindo, nes nenustatyta nei viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai pagal BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatą turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, nėra nustatyta kitų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalyje. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę jo neįgaliai ir nėščiai draugei bus sunku gyventi, tačiau nuteistasis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ne tik tai, kad jo draugė yra neįgali ir nėščia, bet ir tai, kad jis ją materialiai išlaiko ir kad jai reikalinga kito asmens pagalba. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes tenkinti nuteistojo prašymą ir skirti jam už padarytas nusikalstamas veikas viešųjų darbų bausmę nėra pagrindo.

10. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 1 metų (vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto (vidurkis 27,5 paros). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į tai, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, kad darydamas nusikalstamas veikas L. B. itin grubiai pažeidė KET reikalavimus (būdamas neblaivus (nustatytas 1,55 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, tokiu būdu sukėlė didelę grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų saugumui, sveikatai ir gyvybei), padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – atitinkamai laisvės atėmimą, jos terminą nustatant artimą sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkiui, ir areštą, jo dydį nustatant taip pat artimą šios bausmės vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas L. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirtas bausmes tarpusavyje subendrino apėmimo būdu, taip pat pagrįstai šią paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu bei subendrino visiško bausmių sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (BK 64¹, 64 straipsniai). Taip pat pagrįstai nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamų veikų padarymo priemonė – automobilis bei draudimas vairuoti transporto priemones 3 metus. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria ir mano, kad L. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ir bauda savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Dėl to švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra pagrindo.

11. Nuteistasis L. B. skundu taip pat prašo taikyti jam probaciją. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 11 straipsnį probacija taikoma asmenims, nuteistiems arešto ar laisvės atėmimo bausme ir jos vykdymą atidėjus, arba asmenims, lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos. Taigi, nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

11.1. L. B. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą ir jam paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo L. B. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas (per paskutinius trejus metus L. B. nuteistas jau ketvirtą kartą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (už vairavimą transporto priemonių esant neblaiviam, kai nustatytas girtumas buvo 1,51 ir daugiau promilių, už baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones nustatytą laiką nevykdymą)), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti), tačiau jis toliau grubiai pažeidinėja KET reikalavimus (neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių jis jas vairuoja), padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų bei baustumų nepadarė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad L. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo L. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. sausio 11 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35 Mr) PT-144 dėl 72,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino L. B. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nedirba, yra darbingas, išlaikytinių neturi, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo L. B. Valstybės naudai priteisia 72,00 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutarė:

atmesti nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistojo L. B. Valstybės naudai 72,00 Eur (septyniasdešimt du Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.